Šiuo metu į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos 253 gyvūnų, 340 augalų, 112 grybų ir 63 kerpių rūšys. Per paskutinį dešimtmetį sparčiai nykstančių gyvūnų ir augalų kategorijoje atsidūrė net 18 naujų rūšių. Palyginus su tuo, kiek gyvų rūšių Žemėje yra užfiksavę mokslininkai (užfiksuota 1,9 mln. rūšių, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius gerokai didesnis), atrodytų, kas čia blogo, jei keletas jų išnyks?
Visi susiję
Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Andrejaus Gaidamavičius, visos rūšys pasaulyje, neišskiriant ir žmogaus, yra tampriai viena su kita susijusios. Kiekviena išnykusi rūšis sukelia grandininę reakciją ir galiausiai tai vis tiek paveikia patį žmogų. Biologinės įvairovės trapumui iliustruoti gamtosaugininkas pateikia pavyzdį.
„Lietuvos pievose auga pakankamai reta vaistažolė, vadinama vaistine kraujalake. Ją apdulkina ir jos nektaru maitinasi labai retas drugys, vadinamas kraujalakiniu melsviu. Šis drugys ant kraujalakės padeda kiaušinėlius, kuriuos į savo skruzdėlyną nusineša labai reta skruzdėlių rūšis, kuri net lietuviško pavadinimo neturi. Išsiritęs drugio vikšras maitinamas skruzdžių perais, o skruzdėms už tai atsilyginama saldžiu, vikšro išskiriamu skysčiu. Kraujalakės, melsvio ir skruzdės sambūvis yra toks trapus, kad pašalinus bent vieną iš šių trijų rūšių, iš karto išnyktų likusios dvi,“ – pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Andrejus Gaidamavičius. – „Ir tokių pavyzdžių gamtoje ne vienas“.
Nauda milžiniška
Būtent dėl gyvybės įvairovės mūsų planeta tinkama gyventi, o dauguma gamtos produktų turi tiesioginę naudą žmogui. Paskaičiuota, kad kasmet žmonija iš gamtos gauna naudos už maždaug 3 kvintilijonus (3x 1018) JAV dolerių. Ši suma gerokai didesnė nei viso pasaulio vidaus produktas, todėl be gamtos mes išgyventi vargu ar galėtume, net ir mokėdami už alternatyvias gamtai paslaugas.
Tikriausiai atsiras tik vienetai, kurie nėra rinkę grybų, uogų ar nėra žvejoję. Augalų ir grybų bendrijos užtikrina dirvožemio derlingumą ir leidžia auginti maistui skirtas kultūras. Bestuburiai, tiek ir stuburiniai gyvūnai gyvendami dirvoje ją aeruoja ir skaido organines medžiagas į paprastesnius junginius, kuriuos sugeba įsisavinti augalai. Augalai išgarina didžiulius kiekius vandens, todėl yra vienas pagrindinių faktorių, kontroliuojančių vandens apykaitą. Įvairūs organizmai skaido žmonių išskiriamus toksiškus junginius, taip gerindami aplinkos kokybę.
Gamta yra ir pagrindinis medicinos žinių šaltinis, naikindami rūšis potencialiai sunaikiname vaistus nuo nepagydomų ligų.
„Žemėje kiekvieną dieną išnyksta augalų rūšis, kuri gali pagydyti mirtiną ligą ir tik 5 proc. pasaulio augalų vaistinės savybės yra žinomos,“ – sako Andrejus Gaidamavičius.
Grybas, naikinantis plastiką
Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, būtent todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.
Pavyzdžiui, visai neseniai grupė Jeilo universiteto studentų kartu su molekulinės biochemijos profesoriumi Skotu Strobeliu (Scott Strobel) Ekvadoro džiunglėse atrado grybą Pestalotiopsis microspora, kuris skaldo poliuteraną – plastiką, kuris naudojamas labai plačiai: nuo soduose laistymui skirtų žarnų iki batų ar sėdynių sunkvežimiuose. Taigi, kas žino, kokių dar džiuginančių atradimų mums gali padovanoti viena ar kita rūšis?
Kodėl nyksta?
Biologinė įvairovė visame pasaulyje nyksta dėl įvairių priežasčių, daugiausia dėl žmogaus vykdomos veiklos: ekosistemų naikinimo, taršos, nedarnaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo ir kitų.
Lietuvoje jai labiausiai kenkia du visiškai priešingi veiksniai, t.y. labai intensyvus ūkininkavimas, kuomet didžiuliai laukai užsėjami monokultūromis ir visiškas pievų ar dirbamos žemės palikimas likimo valiai. Lietuva yra borealinių miškų zonoje, todėl nedirbamoje žemėje miškas pas mus atželia natūraliai. Palikus natūralias ir pusiau natūralias pievas (jos pasižymi didele bioįvairove) be priežiūros, jos greitai apauga krūmais ir jaunais medžiais. Lietuvoje dėl apleistų ir nešienaujamų pievų nyksta apie 190 rūšių augalų, paukščių ir vabzdžių. Tai sudaro 25 proc. visų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių.
Kitas labai nepalankus veiksnys mūsų bioįvairovei yra svetimžemiai augalai, ypač tie, kurie sugeba nukonkuruoti vietines rūšis. Tokie agresyvūs svetimžemiai augalai dar vadinami invaziniais. Svetimžemių rūšių gausu tiek mūsų vandenyse, tiek pievose ir miškuose. Dėl daugumos jų pasirodymo kalti patys žmonės, kurie stengėsi praturtinti Lietuvos gyvąją gamtą neatsižvelgdami į svetimžemių rūšių potencialią žalą.
Lietuvos gamtos fondo informacija
L