Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro (nuotraukos, video)

Rimas Pakeris, www.alkas.lt
2013 08 16 09:09
77
Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro (nuotraukos, video)
Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro | R.Pakerio nuotr.
Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro | R.Pakerio nuotr.

Rugpjūčio 3 d.  ant Šatrijos kalno šurmuliavo didokas žmonių burys, gal keli šimtai žmonių, daugiausia jaunimo. Mat prieš 600 metų, esą būtent nuo Šatrijos, Vytautas  su Jogaila pradėjo paskutiniosios prigimtinę religiją išpažįstančios Europos Tautos – Žemaičių politinį krikštą. Tad susirinkusiuosius ši sukaktis ir atvedė ant šio didingo kalno – alkakalnio. Tiktai vieni būrėsi į ratą prie ugnies Aukuro, o kiti aplink vyskupus bei popiežiaus legatą. Palei Aukurą plevėsavo vėliavos su ženklais: vienose, raudoname audekle stovėjo nupiešti be antkaklių (nelaisvės ženklo) bei karališkų karūnų su kryžiais, lokiai – Žemaitijos stiprybės simbolis. Kitose – du lokiai laikė gintarinę Saulę.

Na, o kitas būrys telkėsi po žydros spalvos vėliava su didelėmis baltomis raidėmis išrašytu žodžiu – Jėzus. Buvo ir kitų, mažesnių vėliavų, kuriose galėjai išvysti Mariją su kūdikiu ant rankų…

Vieni prisiminė prievartinį krikštą kaip tautos pažeminimą, tapatybės bei nepriklausomybės praradimą, žiaurų beprasmį žmonių žudymą, tautos papročių bei pasaulėžiūros keitimą ir galiausiai nelygybės bei vergovės įsigalėjimą.

Kitiems tai buvo džiugi šventė, nes su krikščionybe esą atėjo raštas, dokumentai, sakramentai, civilizacija, įsiliejimas į dievo tautą…

Galėjai išgirsti šnekant, kad labai gerai, jog Vytautas priėmė žydų tikėjimą, nes nelabai mokėjome dirbti ir esą dar ir dabar iš jų verta pasimokyti. Taip, dideliai mano nuostabai, žemaitiškai porino augalotas į apsaugininką panašus dvimetrinis dvasininkas su neperregimai juodais akiniais. Jei ne krikštas, mūsų čia visai gal jau nebūtų nė buvę… – samprotavo jis.

Krikščionių vyskupui Borutai pradėjus pasakojimą apie Žemaitijos praeitį, kokias žmonas turėjo kunigaikštis Algirdas ir koks žemaitis buvo Vytautas, šalia ęsantys, bet kitame rate stovintys piliečiai, o labiausiai, kauniečiai Antanas Aleknonis ir Vilmantas Rutkauskas, ėmė dainuoti dainą sukurtą pagal Justino Vaidelio eilės:

Mes buvom drąsūs ir galingi
kol garbinom savus dievus,
neblaškė vėjas siautulingas
lyg rudenėjančius lapus

Giria mus gynė nuo audrų
ji slėpė moteris nuo priešų
stovėjo pilys ant aukštų kalvų
savų ir svetimų aplietos

Sutramdėm priešus ir savus
žaizdre išlydėme metalą
Kryžiais neženklinom kapus
Stovėjo aukuras ir amžina ugnis žėravo…

Kai pūstels vėl nuožmieji pietų vėjai
Plėnim liepsnos priešams lemtingos pilys
Prūsų dievams gal būt mes nusidėjom
Trinariu kryžiumi ant kaktos

Mes esam narsūs siautulingi
savų dievų šventa garbe
dar dunda savas mums Perkūnas
sausio speigų baltam laike..

Krikšto šventėjai buvo susirinkę iš įvairių Telšių parapijų. Daugiausia tai buvo merginos ir vaikinai iki dvidešimties metų su savo tikybos mokitojomis bei kunigais.

Na, o mūsų romuvių būrelį sudarė Nemuno ir Neries santakos Aukuro telkiami žmonės. Jau treti metai mes Krivio Jauniaus-Jono Trinkūno patarimu sekdami, kiekvieną ketvirtadienį 18 val. kuriame santakos aukuro Amžinąją Ugnį. Greta mūsų  stovėjo didžiulių vėliavų su žemaičių lokiais savininkai –  klaipėdiečiai, judėjimo „Būkime vieningi“ vadovai. Buvo malonu čia matyti šeima iš Tverų ir motociklininkus vadinamus baikeriais ir telšiškius – garbaus amžiaus senolį su sūnumis, atsivežusių daug pasakančių  paveikslų, kurių ne vieną dovanojo aplinkiniams:

Prabėgus kokiai valandai, švenčiantieji, savaip pagarbinę Viešpatį nužygiavo link Luokės, kur anuomet, prieš 600 m. Vytautas ant Šartijos užgesinęs ugnį, tame miestelyje pasodino kunigą, kad tas nebeleistų žmonėms rinktis ant kalno senu papročiu švęsti šventes. Likusieji pasiliko ant kalno, susikibę ratu už rankų ėjo aplink ugnį ir giedojo protėvių giesmes.

Viskas praėjo ramiai ir taikiai. Iškilmes stebėjusių tvarkos  saugotojų įsikišimo neprireikė. Po dvyliktos valandos, pajudėjome atgalios link Kauno. Bet ir vakar ir šiandien, po to pasibuvimo širdies neapleidžia nerimas. Mes lyg šiol esame suskaldyti. O kai suskaldo, tada ir valdo, nes atėjūnai puikiai žino ką gali padaryti lietuviai susilieję į lietą. Į nedalomą liejinį – LIETUVĄ susilydę piliečiai, piliakalnių ir pilių gynėjai – pilėnai – yra nenugalimi.

Tarp ant kalno plevėsavusių vėliavų buvo dar viena – žaliai geltona, it geltonai žalsvas Žaltys. Ji vadinasi – Lieta. Kas žino, gal tai atgimstančios mūsų tikrosios sąjungos tarp visų Asčių genčių vėliava. Viltis išlieka.

img_3129-k100
img_3255-k100
img_3251-k100
img_3249-k100
img_3228-k100
img_3217-k100
img_3195-k100
img_3191-k100
img_3175-k100
img_3155-k100
img_3150-k100
img_3135-k100
img_3269-k100
img_3241-k100
img_3122-k100
img_3253-k100
img_3200-k100
img_3179-k100
img_3166-k100
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  2. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  3. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  4. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  5. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  6. 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
  7. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  8. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  9. Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos)
  10. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  11. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  12. Rasos šventės kelias (audio)
  13. Prezidentė apdovanojo Lietuvai nusipelniusius žmones (video)
  14. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  15. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  16. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  17. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  18. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  19. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  20. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  21. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  22. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV

ALKO TURINYS

Pastabos 77

  1. Amelija says:
    8 m. ago

    Labai keista, kodėl žemaičiai pristatė tiek koplytėlių pakelėse, kryžių, kodėl jie per laidotuves gieda Kalnus, o ne kokias pagoniškas dainuškas… Nemanau, kad jie didesni katalikai nei suvalkiečiai ar aukštaičiai, bet laiko atgal niekas nesugrąžins, žemaitėlia melsis vienam Dievui Trejybėje…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Norėtumėt, velnio išperos. 😉

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 m. ago

      Beje, Dievas – ne krikščioniškas dievavardis, kaip ir Viešpats. Indai išgirdę pasakius, kad krikščionys Lietuvoje šaukiasi Viešpaties negali atsistebėti.

      Atsakyti
    • mintis says:
      8 m. ago

      Kur norės ir kaip norės taip ir melsis,Dievas,Dievai nemėgsta pataikavimo,žmonėms suteikė galimybę sutart, suprasti vieni kitus.Žmonės patys,ne Dievai, sugalvojo kryžiaus karus ir lipimą vieni kitiems ant galvų.Šventos vietos yra šventos,jų niekinti nevalia ir pagarbą vienaip ar kitaip tikintiems galėtume parodyti. Tos kelionių ant piliakalnių-kodėl?Tiek bažnyčių pristatyta,tiek maldos vietų.

      Atsakyti
    • lyvis says:
      8 m. ago

      Labai svarbus pastebėjimas, kad žemaičiai gieda kalnus. Gal tiek pasakysiu kad tai nėra krikščioniškas ritualas tai pagonybės palikimas. lyvis

      Atsakyti
  2. zenklas says:
    8 m. ago

    Nuošalėje stovėję keletas žmonių keistai atrodė: pusnuogis gerai įmitęs vyriokas įsikibęs kotą ,du seniokai rėkė be klausos, nuošalėje pasimūriję akmenys – BETVARKĖ.. toks vaizdas stebint ( sėkmės tobulėjimui)

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 m. ago

      O vienuoliai – vietoj maišinės medžiagos drapanų ir susijuosimui skirtos virvės – apdarais už tūkstančiais litų atrodo gerai.

      Atsakyti
  3. kuzis says:
    8 m. ago

    kas Tevo tevui, kas ciezario ciezariui

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Vienžo,
      vienus okupantus išvijo 1993m., kitus irgi jau laikas išvyti.

      Atsakyti
      • Esavičius says:
        8 m. ago

        Mažiau karksėk, vejūnas mat atsirado, kad į tą karksę kas netyčiomis neužvažiuotu. Ar pameni kaip vėmiai ant mūsų žemaičių jog tokių nėra, o kuomet aš pasiūliau nuvažiuoti ir tai pasakyti jiems patiems, pradėjai išsisukinėti jog “inteligentai” kumščiais nieko nesprendžia 🙂

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          8 m. ago

          Mat, kad nėra – kitaip kryžiuotiški velniai po lietuvių kalnus nesiduotų.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            P.S. žiūrėk, kad pats į marmūzę už tokius pezalus negautum, ukrainiečio vaiks, negyvenantis Lietuvoj. 😉

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Tikras lietuvi, jei reikės Tau pagalbos, pasišauk mane.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Pradėsim nuo Kemblio? 🙂

          • Esavičius says:
            8 m. ago

            Per mažai jūsų dviejų bus mano marmūzei malti, intrneto didvyriai 🙂 Reikėtų dar kokius penkis panašius pasikviesti, gal tada ir atsilaikytumėte kokias kelias sekundes 😉 Jaunystėje mėgdavau pašėlioti ir kuo daugiau “kietuolių” apspizdavo tuo budavo įdomiau. Be je aš ne ukrainiečio, o KAZOKO ir ne bet kokio o Dono Kazoko ir garbingos Žemaitės vaikas. Todėl internete galite pavaizduoti kietus, o realybėje mane sutikus siūlyčiau neerzinti, patausoti sveikatą. Vienas toks soscemiškas seimo narys (dabar vadovauja duomenų apsaugos kontorai), kartą pabandė pavaidinti kietą, tai netyčiomis (ne savo noru) salto atbulomis padarė 😉

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Valgai duoną, niekindamas mūsų Protėvius ir Dievus, bjaurus diede su savo nuodėmėmis.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Lietuvoje jis buvo lietuvis – rašė lietuviams tinkamus straipsnius, o ten pasidarė kryžininku.
            Nebėr žmogaus. 😉

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Pasirodo, didelis pagyrūnas esi, užsienių gyventojau.
            Kada buvai Lietuvoje, tada buvai savas, o dabar, kas žino, gal ir užsienio agentas? 🙂

        • Kemblys says:
          8 m. ago

          Man kvailai atrodo ‘tikro lietuvio’ grasinimai. Dar kvailiau, kad jis tų grasinimų nevykdo.

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Bus laikas, bus ir vaikas. 🙂

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Kvaileli, ‘tikras lituvi’, save gerbiantys negrasina. Po grasinimų, tu čia dar kažkokias išmintis dėstai, pasigailėtinai atrodai, prisimink:

            https://alkas.lt/2013/05/23/lietuvos-ir-latvijos-seimu-naria-susitiks-joniskyje/?comments#comments

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Pats tu – asilas ir asilo galva.
            Tuo ir džiaukis. 🙂

          • Kemblys says:
            8 m. ago

            Ne tą nuorodą įdėjau

            https://alkas.lt/2013/05/16/patriotinis-jaunimas-pagerbs-vietines-rinktines-kovotoju-atminim/?comments#comments

  4. ARŪNS says:
    8 m. ago

    Zenkle-dėlkuo betvarkė?Susirinkuom ne “pagal programa”,atvažiavuom laisva valia,iš šėrdėis.Esam laisvė dieva vaka,tad ir laisva elgėmies.O va kryžininka vėsa kėtep.Pagal scenariju,pagal programa.Nė žingsnė i šuona ne pagal plana,nė žuodia jei ne pagal programa.Eisena i to sustatė tep “kap tor būtė”……

    Atsakyti
  5. mintis says:
    8 m. ago

    Nesuprantu.Ko ten lipti ant piliakalnių katalikams?Kodėl neparodyti pagarbos protėviams ir saugantiems jų atminimą ir tęsiantiems prigimtinį tikėjimą.JManau doras katalikas, tuirėtų gyventi pagarboje kitiems.Pati susidūriau su vieno kataliko pasišaipymų iš baltiškų tradicijų ir papuošalų.Tai skaudina.Tada teko priminti apie gebėjimą gerbti,ne tik pagarbą priimti ir teko paklausti kiek pagarbos yra kataliko supratime Baltiško gyvenimo tradicijoms ir tikėjimui?.Monsinjoras Svarinskas geba gyventi pagarboje ir supratime.Kodėl nepasekti jo pavyzdžiu.

    Atsakyti
  6. Ričardas says:
    8 m. ago

    Garbė Patrmpui, dar yra nepasidavusių svetimiem tikėjimams (įneštiem per krauja ir ugnį).

    Atsakyti
  7. kuzis says:
    8 m. ago

    indenai nesistebi niekuom, is ju iskamsos padarytos kaip ir is musu. Viespats tai VES PATS save, ne parklupdyti kardu anksciau, o dabar skalbimo milteliais, o PATS SAVE VES! pazins gyvenima ir papasakos vaikams savo. Ne geju lobi vatikano ir briuselio, o tevas vaikams, artimiems..

    Atsakyti
  8. laisvas says:
    8 m. ago

    jei esate pakrykštyti ,, t r i n a r i u kryžiumi ,,,tai kas bendro su prigimtiniu tikėjimu (tiek vieni tiek kiti prisitaikėte ir kol mes pešimės ateis ,, kiti ,, ir vergausime). Pasisukitę į kitą praeitis pusę . 250m. buvo žudomi ,savo tikėjimo, baltų gentys, kol užgimė kartą, kuriai asmeniškumas aukščiau visko – tokioje aplinkoje ir randamės.

    Atsakyti
  9. Ženklas says:
    8 m. ago

    Kryžininkams nepavyko išniekinti šventojo Šatrijos kalno ir šventvietės aukuro. Religinės neapykantos kurstytojas Telšių vyskupas Jonas Boruta S.J., nepanorėjo išlikti padoriu ir nesibrauti į kitos religijos šventvietę. Jis nepaklausė net popiežiaus Benedikto rugpiūčio 2 dienos raginimo-kvietimo abipusei pagarbai tarp religijų. Vis tiek, 7 policijos ekipažų remiamas, kartu su 2 vyskupais ir popiežiaus pasiuntiniu- legatu kardinolu Peter Erdo užsirabazdino ant šventojo mums Šatrijos kalno. Jų akcija nepavyko, nes susirinkę gerieji žmonės vyskupams panosėje aukojo mūsų Dievams ir Deivėms ugnies apeigas, taip apgindami šventvietės šventumą nuo katalikų išniekinimo. Net pats popiežiaus legatas, kardinolas Peter Erdo dabar galės liudyti Vatikanui ir pasauliui: kryžininkams per 600 metų nepavyko sunaikinti mūsų senosios prigimtinės religijos. Kardinolas pats savo akimis ir ausimis matė ir girdėjo maldas ir apeigas baltiškiems Dievams- gyvą religinį gyvenimą. Kryžininkai,- jūsų “pergalė” tuščiavidurė ir nepilna,- tauta išsaugojo savo dvasią ir jos stiprybės pamatą- etninę religiją.
    Vyskupai nuo kalno buvo nulydėti, nušvilpiant ožio ragu.

    Atsakyti
  10. Joana says:
    8 m. ago

    Gerbiu ir gerbsiu senąjį mūsų baltų tikėjimą. Pati esu krikščionė, nes esu pakrikštyta. Ką mes begalvotume apie katalikybę, kaip ji buvo mums atnešta – tai yra sena realybė, neatsuksime laiko atgal ir nieko nesusigrąžinsime. Reikia žiūrėti į priekį. Negalima skaldytis dėl tikėjimo, nes to labai nori išoriniai mūsų priešai. Tolerancija vieni kitiems būtina. Šita žemė yra mūsų protėvių, kurie buvo ir pagonys ir vėliau tapo katalikais. Ką laimėsime šiandien vieni kitus kaltindami? Juk mūsų kunigai irgi daug kentėjo, ir lageriuose, ir tremtyje – daug žuvo. Turime tokias iškilias asmenybes – kunigus, kaip Maironis, Juozas Tumas – Vaižgantas ir daug kitų katalikų nusipelniusių lietuvybei. Nevalia ieškoti priešų tarp savų, nes mūsų ir taip mažai beliko. O koki kaimynai mūsų, jie tik ir laukia kada galutinai praris mus visus ir gražųjį mūsų kraštą. Būkime protingi.

    Atsakyti
  11. mintis says:
    8 m. ago

    Esame lietuviai.Reiktų gyventi ir kalbėti lietuviškai.
    1.”Homofobija”-žmogaus baimė.
    Lietuvoje gyveno daug tautų atstovų.Jų santykiai buvo grįsti pagarba vieni kitiems.Nebuvo bijoma tą pagarbą tarpusavio santykiuose parodyti ateičiai,tai skaitėsi gero tono ženklu.
    2,”Tolerancija”-pakęsti,pakanta
    Lietuvių santykiuose pagarbą lydėjo tarpusavio supratimas.
    Pagarba,tarpusavio supratimas buvo perduodami iš kartos į kartą kaip tarpusavio santykių pagrindiniai principai,kertinis akmuo,saugantys žmogaus orumą ir savivertę.Tą turėjome lietuviškose šeimose,buvom dauguma taip auklėti ir ugdyti.Todėl labai keista,kai dalis taip greit persikūnijo ir kartoja vis”tolerancija”,homofobija”.Nejau savo gyvenime nepalikome pagarbos seneliams,jų aiškintom vertybėms?Kodėl taip greit atsirado į lietuvių kalbą tempiančių visokius svetimkūnius,kurie ne tik ją ardo iš vidaus,bet ardo tuo pačiu ir tarpusavo bendravimo kertinį akmenį,tradicines taisykles,jas iškreipia,išniekina.Kaip gali būti formuojami geri tarpusavio santykiai jei jie sumoderninti kalbiniuose svetimkūniuose iki “žmogaus baimės”,”žmogaus pakentimo ar nepakentimo”?Rašiniai su žmonių pravardžiavimais”homofobai”,”tolerancija” gal yra koks asmeninis išsiliejimas,kur vertybinės naudos-nerasi,žala-matomai kaupiasi.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Gera įžvalga, rimti argumentai. Ar mes iš tiesų turėtume drabstytis vienas kitą žeminančiais pravardžiavimais, jei esame vienos tautos, vienos valstybės žmonės?

      Atsakyti
      • mintis says:
        8 m. ago

        Aišku kad ne.Ir kam to reikia?
        Nesipykime.Gyvenkime supratime ir pagarboje:)
        Pagarbiai,
        mintis

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          8 m. ago

          Po tokių savo minčių aiškiai gali sau ramiai miegoti.

          Atsakyti
          • Amelija says:
            8 m. ago

            Rutkauskai, o pats ramiai miegi? Jei diskusijoje randama santarvė, tarpusavio pagarba, tai tamstai kraujas užverda? Esu praktikuojanti katalikė, bet nė trupučio neneigiu ir senovės tikėjimų. Ir tikrai ramiai miegu. Manau, ir Mintis taip pat… O isterija yra liga, dabar Kaune pasikeitė psichiatrinės ligoninės vadovybė, gal pačiam reikėtų apsilankyti, nes triukšmo savo aplinkoje, kiek patį pažįstu, keli pernelyg daug.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Skaityk, esi jau nurašyta – po mirties tave Protėviai ir Dievai pakoros.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Ji, garantuotai, bus pragare ir mes jai atsakančiai katilą pakūrensim. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Kokią temperatūrą laikysim ?
            CHA

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            ~100*. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Ji kieta, tad gali būti per mažai.

          • Znakorius says:
            8 m. ago

            Jūs,TL su Rutkausku,savo pirtelėje ir laikykit tą 100,bo vanojates ne tik su vantom,bet ir vienas kitą,vardan darnos …

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Ką tu supranti, velnio išpera. 🙂

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Vilmantai,
            prie šimto laipsnių, patikėk, išverda viskas. 🙂

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            P.S., tik jaučiu – daugiau malkų reikės, nes į tą patį katilą veržiasi ir tas svetimo vardo vagis “Znakorius” bei Esavičius, sukryžiavėjęs užsieniuose. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Pastebėk, prakeiktieji apnikę ir šitą Alko šventovę.

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Mūsų pareiga juos iš čia išrūkyti. 🙂

          • mintis says:
            8 m. ago

            Nereiktų gvieštis į tai kas skirta ne Tau. Antra,nereikia manęs ginti,nes manęs niekas nepuola.Ir kodėl susitarimas gyventi taikoje neskatino taikai iš esmės,bet aplenkiamas ir ieškomi karo ginklai- kariauti,kariauti,kariauti?

    • Kemblys says:
      8 m. ago

      Mintis:
      ,,Pagarba,tarpusavio supratimas buvo perduodami iš kartos į kartą kaip tarpusavio santykių pagrindiniai principai…” (pagrindinės nuostatos)

      Prie Tavo nuostatų nedera žodis ‘pakanta’. Pakanta gali būti tik neilgą laiką neigiamiems reiškiniams. Pats žodis nusako, kad dėl kažkokių priežasčių teks kentėti. Jei kieno nors veiksmai, ar elgesys priverčia ką nors kentėti, tai yra blogai. Būtent dėl to lytiniai iškrypėliai niekada neatsisakys ‘tolerancijos’. Pvz. aš šiuo atveju esu pakantus Tau dėl parašyto svetimžodžio 🙂

      Atsakyti
      • mintis says:
        8 m. ago

        ačiū už dovanotus lietuviškus žodžius.Bet tai tikrai gražios dovanos,kurios išlieka ir visad kartu:).
        Gali tekti dar ne kartą pakantoje apsistoti juos dovanojant,dovanojus-kentėti,iškęsti:)
        Kam džiaugsmas ,kam ašaros?:)

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          8 m. ago

          Esu pakantus, tik tada, kai negaliu susidoroti 🙂

          Atsakyti
          • mintis says:
            8 m. ago

            Man tai per grubu suprasti.

  12. žemaitis says:
    8 m. ago

    Europoje bogžyčios uždaromos ir pritaikomos visuomenės poreikiams, o mes vis dar ,, plaukiojame religijų raštuose,,. Apsidairykite , Žemaitijoje išdygo ,,Jahovos,, , ,,Krišnaistų,, šventyklos su žemės aptvertais sklypais. Jei neturime ir nekuriame savos kultūros, o tik rūpi kas gražiau pasirodys, tai po kelių šimtmečių tarp savęs barsimės atneštine kalba, tik kokia?

    Atsakyti
  13. klausymas says:
    8 m. ago

    Ar tik ne tas Pakerių vaikis išliejo savo vaizduotę,kuriam karts nuo karto tenka ,,pasžymėti,,tam tikroje įstaigoje? (kadangi viešas pasisakymas,tai viešai tagul ir pasisako)

    Atsakyti
  14. lyvis says:
    8 m. ago

    Gal yra vienas netinkamas teiginys, kad meška pateikta be antkaklio t y laisva meška. Iš tikrųjų turi būti pateikta kaip išliko vaizdinys. Antkaklis reiškia antrą luomą ir tai labai svarbus ženklas. lyvis

    Atsakyti
  15. Vilmantas Rutkauskas says:
    8 m. ago

    Tadieniniai žydreliginiai prookupaciniai prakeiktieji krikščionys (kryžiuočių karo turistai) Kalną skaudžiai užteršė ir Dievų valios iš skausmo staugiančias sielas vėl trypė. Po šios baisios krikšpiligrimystės – dar ilgai teks Kalną Ugnimi ir įvairiomis apeigomis valyti.
    —-
    Straipsnyje lyg kalbama apie pažinimo ir primirštų vertybių išsaugojimą nuo krikščioniškosios prakeiktybės bei jos vergų, švenčiančių pavergimą.
    Bet nebūkite naivūs – ta diena aiškiai parodė, kad prakeiktų žydreligininkų karo žygiai toli gražu dar nesibaigė.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      8 m. ago

      Vargšeli tu vargšeli, drabstaisi prakeikimais, o pats ką – laimingas?

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        O tu manai, kad prakeikti žydreligininkai Lietuvoje nusipelnė ramaus miego ?

        Atsakyti
        • Amelija says:
          8 m. ago

          Žmogau, gydykis.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            8 m. ago

            Atsakau taip pat tau gero linkinčiu patarimu:
            žmogau, niekada neperženk božnycos slenksčio – jis prakeiktas!

          • tikras lietuvis says:
            8 m. ago

            Žydomasone, kad daugiau nei kriukt ant labai teisingo piliečio. 😉

  16. kuzis says:
    8 m. ago

    baznycia siurbia ne duona ir auksa, kas svarbu, o nusiurbia energija zmogaus, t.y. viskas ka turi tikrai vertinga..

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      O svarbiausia, tai jie susiurbia durnelių paskutinius centus. 😉

      Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Esu girdėjęs vieno garbingo Latvio vieną prielaidą, kuria jis perspėjo Baltus. Sutrumpintai ji tokia:
      Žmogus turi septynis svarbiausius taškus (galbūt taip vadinamas čiakras). Bene pats svarbiausias esa – ant kaktos, ant kurios juodąja magija užsiiminėjantys kryžininkai fundamentalistai žmogui naujagimiui NUSIKALSTAMAI tuoj pat ir uždeda amžino kankinimo įrankį – kryžių.
      Esa dar vienas svarbus už dvasią atsakingas taškas – pačiame viršugalvyje. Taigi, kryžininkai juodmagiai jį dengia žydistorine kepuraite-bliūdeliu, o pačiais svarbiausiais “šventiniais” momentais jį ne tik atidaro, tačiau netgi užsideda piltuvėlio formos kepurę…
      Tai per amžius “atidirbta” juodosios magijos “sunkiosios artilerijos” technika.

      Atsakyti
  17. gintas says:
    8 m. ago

    Kvaili tie mūsų “pagonys”; tęsdami savo logiką ir pagonybę ir turėtų laikyti primestą tikriesiems žemaičiams-neandartaliečiams.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      8 m. ago

      Jokių žemaičių genties nėra buvę, todėl ta jų kalba yra girto kuršio sapalionių rinkinys. 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        8 m. ago

        Kalbi kaip blaivas Valančius.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          8 m. ago

          Trumpai, griaudžiai, bet užtat teisingai! 🙂

          Atsakyti
  18. Lina Ly says:
    8 m. ago

    Gražiai atrodo senieji žemaičiai.Įdomu , kas šis išminčius žilabarzdis?Jis tarsi atėjęs iš senų laikų žinys.Būtinai reikia padaryti jo išminties filmuotą medžiagą.

    Atsakyti
  19. Audrius Kasperavičius says:
    8 m. ago

    Ramybės ir susitaikymo linkiu visiems gyvenantiems po VIENA SAULE 🙂 Religijos neturėtų skirti, tad manau po tokių “pasistumdymų” vieną dieną pavyks visiems susėsti prie bendro stalo ir geranoriškai apsitari. Juk pagrindas jau yra – katalikai pamatė, kad ne visi Žemaitijoj krikščionybės įvedima vertina vienareikšmiai. Pasitarus be piktumų gal pavyktų pasiekti, kad pavyzdžiui katalikai būtų nieko prieš, jei senojo tikėjimo atstovai prie Vilniaus Arkikatedros savaip pagerbs Dievą. Savo ruožtu pagonys neturėtų tveris tvorom, o kaip tik – kviesti katalikus laikyti mišias ant alkų. Juk tikėjimai pas mus ir taip persipyne.
    Per daug susikaldymo Lietuvėlėje. Per daug visi tvorom tveriasi vieni nuo kitų. Reikia laikytis išvien ir katalikams ir senojo tikėjimo tęsėjams. Juk kai kuriais klausimais sutarimas jau yra. Pvz. seksualinės mažumos ir jų paradai 🙂 Kiekviena tikičiųjų bendruomenė iš savo tikėjimo pozicijų komentuoja tą žydrą reiškinį, bet abi pusės jam neritaria.
    Sėsti kartu už vieno stalo, įsipilt giros ir ilgai ilgai kalbėtis.
    Žinoma, atsiras ir vienų ir kitų pusėj kategoriškų, aklai ginančių savo įsitikinimus. Bet lai jie gydo savo psichikos traumas, o ne kiršina žmones.
    Taikos.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Geriausiu atveju nevykusiai juokauji, siūlydamas lietuviams dvasintis prookupacinėje prakeiktoje terpėje.
      Blogiausiu atveju – greičiausiai sieki lietuvius psichiškai traumuoti.

      Atsakyti
    • lyvis says:
      8 m. ago

      Dvasiniame pasaulyje yra viena taisyklė Dviems Dievams vienas asmuo negali melstis. Nes vienam Dievui pasižadi tą pasižadą darai IR antram Dievui ir gaunasi kad tą pažadą reikia atimti iš pirmo Dievo ir skirti antram Dievui ir viso gaunasi -O-. Protėvių dvasinė pasauliežiūra buvo yra ir bus. O kryžeiviai su savo apgavystėm tik laikinas blizgutis. lyvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        8 m. ago

        Senovėje tokius laužuose atšventindavo. 🙂

        Atsakyti
  20. Liutauras says:
    8 m. ago

    Lietuva buvo paskutinė Europoje valstybė, kuri priėmė krikčionybę. Ir ką tai mums davė. Tuo metu, kai mes su kuokomis po miškus mešklas vaikėm, Europoje kūrėsi universitetai, statėsi miestai. teisingai gediminas įkūrė Vilnių, bet ar jis buvo lietuviškas?Krikčionybė nne tik tikėjimas vienu dievu, o ne keliais. Tai mokslas ir šviesa. Būtų Lietuva priėmusi krikštą dar 1009 metais ko gero nebūtų tos lenkinimo bangos. Gal ir Mindaugo krikštas nebūtų buvęs vėlus.. O dėl dievų? Ne dievai valdo valstybes, o žmonės. Tik norėdami susipjauti ir tada ir šiandien iškeliama į priekį tikyba ar kiti įsitikinimai. Jei palyginsim pagonybės dievus ir krikčioniškkąjį, bei jų apeigas, kunigų aprangą, mišių laikymą su visais dūminimais-pamatysime, kad mažai yra skirtumų. Juk pagrindas krikčionybės yra tai, kad kraujo auka pakeista bekrauje: vynu ir duona.Kas liečia pagrindinę dievybę Perkūną(Grakijoje Dzeusas) jis turėjo dar aibę mažesnių dievų, kurie globojo vyndarius, žemdirbius, karius ir t.t. Krikčionybėje vėlgi yra šventieji, kurie globoja vyndarius, žemdirbius, karius, gaisrininkus-gelbėtojus ir t.t. Taigi esmėje niekas nesikeičia. Ir dar pradžioje krikčionybė buvo tautas vienijantis judėjimas, kol jo nepasisavino valdovai. Jis buvo kuriamas tam, kad nebūtų sumaišaties tarp įvairių tautų. šiandien kitas žmonijos išsivystimo lygis. Šiandien, kad neleist įsižiebti naujiems karams kuriamos ir yra sukurtos įvairios organizacijos kaip Europos sąjunga, JTO, bet vėlgi ar viską jos gazli nuspėti.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      8 m. ago

      Liutaurai, nagi paskaityk ką pats parašei, kad krikščionybė išaugo iš pagonybės kaip gegužiukas musinukių lizde. Tai kam mums tas parazitinis auglys križiokai reikalingi mes gi turime savo šaknis ir budėkime prie jų. Gal tu čia mums arabus puti? lyvis

      Atsakyti
    • Selis says:
      8 m. ago

      Nesvaik, kaip tada tie atsilike “tarzanai”, sokinejantys po medzius ir edantys sunis, sugebejo 200 metu atsilaikyti pries “issivysciusi” grobuoniskaji vokieciu ordina? Reiskia nebuvome tokie atsilike. Idomu, kiek ilgai kokie Afrikos busmenai su ietimis, lankais ir pagaliais atsilaikytu pries automatus ir tankus? Gana niekinti lietuvius, prakeiktieji!!!

      Atsakyti
  21. kaunietis says:
    8 m. ago

    Kronikoje plačiai nušviečiamas Kryžiuočių ordino įkūrimas XII a. pabaigoje, agresijos į Artimuosius Rytus metu, atsikėlimas ir įsitvirtinimas pavyslyje XIII a. pirmojoje pusėje. Trečia kronikos dalis – didžiausia – skirta prūsų žemių užkariavimui ir kovai prieš Lietuvą. Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių feodalų, krikščionybės nešėjų Šv. Mergelės Marijos vienuolijos brolių (Kryžiuočių) ordino ekspansiją į baltų – prūsų, jotvingių, lietuvių žemes, niokojimus ir neįtikėtino žiaurumo žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos, Nevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės kovą prieš krikščionybės skelbėjų agresiją, nežmonišką smurtą ir žiaurumą. „1283 viešpaties metais, kai nuo karų su prūsų gentimis pradžios prabėgo jau 53 metai ir visos šios žemės giminės jau buvo nukariautos ir išvaikytos – neliko nė vieno, kuris nebūtų nuolankiai paklusęs šventajai Romos Katalikų bažnyčiai. Šv. Mergelės Marijos vienuolijos broliai šitaip pradėjo karą su ta galinga, kietasprande ir kariauti pratusia tauta, kuri gyveno Prūsos žemės kaimynystėje, anapus Nemuno, Lietuvos žemėje.“ Senose Katalikų kronikose pilna įrašų apie sudegintus kartu su visais gyventojais kaimus (nesigailint nei senelių nei vaikų), nuo žemės paviršiaus nušluotas ištisas apskritis. Savo turtą, laisvę ir kraštą ginantys pagonys nebuvo laikomi žmonėmis, o tiesiog galvijais, nes žmonėmis, pagal Katalikus, buvo laikomi tik pripažįstantys Katalikų bažnyčios mokymą. Tad „gyvulį“ nužudyti nebuvo laikoma nuodėme, o jei netyčia nudaigojai krikščionį, tai buvo galima nusipirkti popiežiaus atleidimą – indulgenciją. Dėl vietos stokos neįdedu ištraukų iš Marburgiečio, Dusburgiečio – ” Prūsų kronikos” , H. Latvio ” Livonijos kronikos” ir kt. šaltinių. Atminkite – Romos Katalikų bažnyčia atsakinga už ne mažiau, kaip 1 000 000 – Prūsų, Kuršių, Žemaičių, Jotvingių, Lietuvių, Latvių, Estų ir kitų žmonių prievartinę mirtį Baltų žemėse, bei genocidinę politiką Baltiško paveldo atžvilgiu …

    Atsakyti
  22. Svaiguolis says:
    7 m. ago

    na, tai kas čia skaldo tautą? Ne jūs, pseudopagonys?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28

2021 01 16
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Dievturių draugijos didžvaduonis Andrejs Broks | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)

2020 10 23
Legendiniam Žygeiviui Tadui Šidiškiui – 80! (video, audio, nuotraukos)

Legendiniam Žygeiviui Tadui Šidiškiui – 80! (video, audio, nuotraukos)

2020 10 13
Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

K. Ž. Kerpauskas. Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą (video)

2020 10 02
Rodyti daugiau

Naujienos

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05
Egzaminų baimė. Kaip ją įveikti?
Lietuvoje

Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams

2021 03 05
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos

2021 03 05
Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

2021 03 05
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Rengiami siūlymai dėl švietimo pagalbos specialistų atlyginimų didinimo

2021 03 05
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas: vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai

2021 03 05
„Kino pavasaris“ savivaldybėje
Kultūra

„Kino pavasaris“ mėnesiui įsikūrė savivaldybėje

2021 03 05
Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais
Gamta ir ekologija

Vasarį daugiausia pranešimų aplinkosaugininkai gavo apie įvykius su laukiniais gyvūnais

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
  • Ministrės ir mokyklų vadovų susitikimuose – pasiruošimas brandos egzaminams
  • Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos
  • Aplinkosaugininkų pagalbininkams siūloma suteikti daugiau įgaliojimų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1274; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1198; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 922; komentarų: 49
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 511; komentarų: 7

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
7
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 08
26
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Apie Romuvą Prūsijoje Daugeliui girdėta Prūsijoje gyvavusi Romuva arba Romovė – to meto baltų pagrindinė šventove ir žynio – krivių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
  • T0mas J. apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • T0mas J. apie Piliečių reikavimas nušalinti Žmogaus teisių komiteto pirmininką susilaukė NS palaikymo
  • T0mas J. apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Žmogus iš XXI amžiaus apie A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video)
Kitas straipsnis
J.Stanaitis. Čempionatas (II)

J.Stanaitis. Čempionatas (II)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai