Kap buvo diedas su bobu. Paskepė anys kukelaitį. Nu, jau kepina kukelaitį diedas. Diedas jau sakis:
– Bobut bobut, išimk kukelaitį, jau iškepė.
Boba išsiėmė. Sako:
– Dieduk dieduk, jau kukelaitė ant pripečkos.
– Tėaušt, tėaušt, bobula.
– Dieduk dieduk, jau kukelaitė mūsų un stalo.
– Tėaušt, tėaušt, bobut.
– Dieduk dieduk, jau kukelaitė mūs ant zuslano.
– Tėaušt, tėaušt, bobut.
– Dieduk dieduk, jau mūs kukelaitė mūs un slinkscio.
– Tėaušt, tėaušt, bobut.
– Dieduk dieduk, jau mūs kukelaitė jau – nubėgo.
– Tėaušt, tėaušt, – sako, – bobut.
Tadu:
– Dieduk, dieduk!
Ėk diedas paskum kukelaitį lėkt, ir boba lėkt. Ė tį pjovėjos pjovė, šienapjūviai šienavo.
– Pjovėlės, šienapjovėliai, gaudaitie – kukelaitė labai gardi, pečiuj kepta, sviestu tepta.
Lėkė lėkė tadu iš ažu krūmo vilkas. Kap šoko, nustvėrė tų kukelaitį ir nubėgo su tuj kukelaiti.
Užrašyta Gervėčių apylinkėse. Papasakojo Antanina Lukaitienė, 81 m., užrašė A.Juška. Iš „Gervėčių pasakos“, parengė A.Seselskytė, 1997 m.
***
Amžina išmintis: jei boba šaukia – eik nedelsdamas, vilkai nesnaudžia.
Susiję straipsniai:
- Sekmadienio sakmė. Apie veršiuką ir vilką
- Sekmadienio sakmė. Apie lapę ir vilką
- Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę
- Sekmadienio sakmė. Apie razumą ir dalį
- Sekmadienio sakmė. Apie gužutį ir gervę
- Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis
- Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia
- Sekmadienio sakmė. Bičiuliai
- Sekmadienio sakmė. Be nėra kur užkliuvęs*
- Sekmadienio sakmė. Gavo, ko norėjo
- Sekmadienio sakmė. Apė poną ir mužiką
- Sekmadienio sakmė. Apė karalių, laimę ir marškinius
- Sekmadienio sakmė. Trys tėvo patarimai
- Sekmadienio sakmė. Susitarę šunys vilkus išpjaut*
- Sekmadienio sakmė. Kaip gyvatė nubaudė žmogų
- Sekmadienio sakmė. Bylys
- Sekmadienio sakmė. Vargšas ir besotis
- Sekmadienio sakmė. Dešimt sūnų ir dešimt vytelių
Religinės neapykantos kurstytojas Telšių vyskupas J. Boruta SJ, nepanorėjo išlikti padoriu ir nesibrauti į mūsų religinę šventvietę ant Šatrijos kalno. Nepaklausė net Popiežiaus Pranciškaus 08.02 dienos raginimo abipusei pagarbai tarp religijų,- vis tiek 3 pilnų policijos ekipažų remiamas su dviem vyskupais ir Popiežiaus legatu kardinolu Peter Erdo užsirabazdino ant kalno. Jų akcija nepavyko, nes susirinkę gerieji žmonės, aniems panosėje aukojo Šatrijos šventvietėje Ugnies apeigas mūsų Dievams ir Deivėms.Pats Popiežiaus legatas, kardinolas Peter Erdo dabar galės liudyti Vatikanui ir pasauliui,- kryžininkams per 600 metų nepavyko sunaikinti prigimtinės senosios baltų religijos. Jis savo akimis matė ir ausimis girdėjo mūsų apeigas ir maldas Dievams, gyvai vykstantį religinį gyvenimą. Kryžininkai, jūsų “pergalė” tuščiavidurė ir nepilna, tauta išsaugojo savo dvasią ir jos stiprybės pamatą- etninę religiją. Vyskupai nuo kalno buvo nulydėti ožio ragu.
Ar tikrai taip buvo? Jei tai tiesa – šaunūs žemaičiai.
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/istorija/600-metu-zemaitijos-kriksto-proga-ant-satrijos-kalno-dege-ir-aukuro-ugnis-582-358691