Ketvirtadienis, 10 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Menas

„Lietuvos“ ansamblis pristato „Sakmę apie dovanotą širdį“

Muzikinė sakmė Trakuose – šiuolaikiškas paminklas dviejų tautų bendrystei

www.alkas.lt
2022-07-25 10:52:11
0
J. Kubilienės nuotr.

J. Kubilienės nuotr.

Rugpjūčio 19-20 d. Trakų salos pilyje ansamblis „Lietuva“ pristatys muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį”, menančią Vytauto Didžiojo laikus.

Žiūrovai kviečiami tapti gyvos legendos liudininkais – istorijos, kuri Lietuvoje skaičiuoja jau 625 metus. Taip ansamblis „Lietuva“ tęsia savo kryptį, į sceną perkeldamas šalies istorinius etapus bei asmenybes.

Šiame muzikiniame spektaklyje modernia forma atgis tokie veikėjai kaip Vytautas Didysis, karaliaus Jogailos pasiuntinys, Didžiojo kunigaikščio patikėtiniai karaimai ir kitos istorinės asmenybės, kurias įkūnys Vytautas Rumšas vyresnysis, Rafailas Karpis, Andrius Bialobžeskis, Ilja Gun, Rasa Serra, Valentinas Krulikovskis, Aistė Benkauskaitė ir kiti. Režisieriaus Daliaus Abario statomą premjerą ansamblis kuria kartu su Lietuvos karaimų kultūros bendrija.

„Mes dėmesį skiriam mažėjančiai tautai, kuri istoriškai labai svarbi lietuviams. Parodome, kad mums rūpi, ir tarsi kartu su jais išgyvename, kadangi patys esame maži. Nuo Vytauto Didžiojo laikų karaimai lygiaverčiai, jie galėjo pasilikti savo tikėjimą, puoselėti savo tradicijas, kas yra labai svarbu jų būčiai.

Karaimai noriai įsitraukė, save tapatina su Lietuva. Tiesą sakant, ši istorija mane palietė asmeniškai, nes juk dažnai lietuviai laikomi uždaresni. O yra atvirkščiai – esu atstovė tokios atviros valstybės, kuri jau prieš šimtmečius buvo atvira kitataučiams. Tai svarbus pasitikėjimo ženklas“, – sako Agnija Šeiko, viena iš muzikinės dramos choreografių, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

2022 m. paskelbti Lietuvos karaimų metais – sukanka 625 metai, kai šią tautą į bendrus namus Lietuvoje atsivedė didysis kunigaikštis Vytautas. Kaip žinoma iš istorinių šaltinių, karaimai sudarė vieną iš elitinių LDK pėstininkų padalinių, turėjo įtakos mūsų pergalei Žalgirio mūšyje, buvo ištikimi ir atsidavę. Vienas kitu besąlygiškai pasitikėdami, lietuviai ir karaimai kartu kūrė valstybę ir yra geras pavyzdys, kaip skirtingų religijų ir pasaulėžiūrų tautos sugyvena iki šiol.

J. Kubilienės nuotr.
J. Kubilienės nuotr.

Legenda šių dienų žiūrovui

Naujas šokio ir muzikos spektaklis įkvėps ne vien besąlygiška dviejų tautų draugyste. Pasak kūrybinės komandos, šiuolaikiškai kuriama spektaklio atmosfera ir modernus išpildymas nustebins ir autentiškumu, ir neįprastais scenos, šviesų, vaizdo projekcijų ir šiuolaikinio šokio sprendimais, atpažįstamais simboliais, spektakliams nebūdingu pasakojimu ar net nuo kūrėjų nepriklausomomis oro sąlygomis.

„Tai nebus panašu į vaidybinį spektaklį ar atkurtą istorinį filmą. Norėjome pasižiūrėt ne vien per tradicinį meną. Mums svarbi pati idėja – kaip atspindėti vertybes, atskleisti žmonių virsmus ir santykius, kaip kitaip pažvelgti į  jausminę ir emocinę puses per judesį, ryšį tarp tų dviejų tautų.

Visa šokio ir muzikos kalba yra gilesnė, daugiasluoksnė interpretacija, o choreografija visa ko pagrindas. Nors turėsime konkretų siužetą, tarsi pakilsime į metafizinį lygį ir abstraktesnį vaizdinį. Savaip renkame šių kultūrų kodus, ženklus, deriname su jų autentiškais elementais. Dar svarbu tai, jog mūsų pastatymas atspindi XXI a. žmogaus žvilgsnį į praeitį, ką tai reiškia mums ir kaip ją suprantame dabar“, – pasakoja A. Šeiko.

Siužetinis veiksmas žiūrovus intriguos didingomis kovos, tarpusavio pasiaukojimo ir meilės scenomis. Jas pastiprins solistų balsai ir masinės šokėjų bei choro scenos, kurias atliks ansamblis „Lietuva“ ir kviestiniai muzikos atlikėjai.

„Pati kūrybinė komanda jau diktuoja, kad bus visiškai kitos žaidimo taisyklės, žiūrime iš kitos perspektyvos. Esame nenuilstantys ieškotojai. Noriu pasidžiaugti, kad toks kūrinys kuriamas remiantis tokiomis fundamentaliomis vertybėmis, ant kurių stovi valstybė ir net visas pasaulis.

Kitas svarbus aspektas, kad mes, kaip valstybinis ansamblis, esame atviri kitos tautos kultūrai ir kuriame bendrą simbiozę, kartu įsitraukiame“, – sako kita choreografė Aušra Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė, „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Padėkos kaukės“ laureatė.

Spektaklis numatomas dvikalbis – lietuvių ir karaimų kalba su vertimu. Kaip apibūdina sakmės kompozitorius ir idėjos autorius Linas Rimša, muzika sukurta „World music“ tema, kur rytietiški Azijos garsai persipins su operiniais balsais. Kartu su elektronine muzika gyvai skambės įvairūs mušamieji, styginiai, tautiniai instrumentai.

Įamžins gyvus palikuonis

Lietuvoje karaimai, deja, sparčiai nykstanti tauta: iš gausybės jų palikuonių šiandien jų suskaičiuojama tik 196. Tikimasi, kad „Sakmė apie dovanotą širdį” ateities kartoms išliks kaip legenda, muzikinis paminklas, įamžinantis bendrą istoriją ir gyvus karaimų palikuonis. Jie bus nufilmuoti muzikinio spektaklio vyksme.

„Premjera peržengs įprasto „tautinių mažumų“ projekto ribas, ji skirta plačiajai Lietuvos visuomenei,  tuo pačiu – pačiai karaimų bendruomenei, jos tautinei dvasiai kelti. Šiais laikais, kai bendruomeninis gyvenimas nebėra norma, labai svarbu išsaugoti tautinę savastį, etninį bendrumą, palaikyti vienas kitą“, – teigia Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė dr. Karina Firkavičiūtė.

Trakai premjerai pasirinkti neatsitiktinai – jie tapę karaimų Meka. Čia kas vasarą susirenka po pasaulį pasklidę karaimų tautos atstovai, o dalis jų tebegyvena lig šiol.

Prisidėti gali kiekvienas

Kad muzikinis paminklas – legenda apie mūsų tautų bendrystę įgytų dar didesnę vertę, prie jo sukūrimo kviečiami prisidėti kiekvienas norintis. Praėjusią savaitę ansamblio „Lietuva“ socialinių tinklų paskyrose ir internetinėje svetainėje startavo kampanija „Auginkime vienybės raumenį“, kviečianti vienytis ir paremti idėją. Juo labiau, kad bendrystės svarba ypač aktuali šių dienų kontekste.

„Sakmės apie dovanotą širdį“ režisierius – D. Abaris, pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, kaip geriausias Lietuvos režisierius už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Kompozitorius – L. Rimša, scenarijaus ir libreto autorius – Alvydas Šlepikas, choreografės – A. Šeiko ir A. Krasauskaitė. Scenografijos dailininkė – Sigita Šimkūnaitė. Kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, vyr. dirigentas – dr. Egidijus Kaveckas. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis, vaizdo grafikos autoriai – Lukas Miceika ir Vaclovas Nevčesauskas.

Po „Sakmė apie dovanotą širdį“ premjeros Trakų salos pilyje – istorijos muziejaus kieme, toliau spektakliai bus rodomi rugsėjo 15 d. Marijampolėje, rugsėjo 21 d. Alytuje, rugsėjo 23 d. Klaipėdoje, spalio 5 d. Panevėžyje, spalio 13 d. Vilniuje ir spalio 21 d. Kaune.

Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir LR Vyriausybės kanceliarija. Projekto partneriai – Trakų istorijos muziejus. Projekto globėjas – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo
  2. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  3. „Didysis kelias“ kviečia į Lietuvos nacionalinį dramos teatrą
  4. „Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė
  5. Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje
  6. Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos Didieji kunigaikščiai
  7. Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
  8. Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  9. Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video)
  10. M. Jučas. Nauja knyga apie Vytautą Didįjį
  11. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  12. P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę?
  13. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  14. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  15. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo
  • Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

2025 07 10
Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

Rasti 6 partizanų palaikai Jūžintuose

2025 07 10
Delta Akvaridai, meteoras, meteorai

J. Vaiškūnas. Liepos danguje – Sietyno ir Jupiterio sugrįžimas bei meteorų žybsniai

2025 07 09
Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną | vdkaromuziejus.lt nuotr.

Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną

2025 07 09
Geomagnetinė audra

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (II)

2025 07 09
E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną | S. Samsonas, LNM nuotr.

E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

2025 07 08
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Saulės žybsnis ir Žemės magnetinis laukas

Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)

2025 07 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Šildymas | am.lt nuotr.

Šildymo metui ruoškimės jau vasarą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai