Kitą kartą vagis par veselę nuėjęs jaunojo arklio vogti, o ragana – marčios pagadyti, ir abuodu susiėję po seklyčios langu.
Klausiąs vagis raganos:
– Kaip tu tą marčią pagadysi?
Ji sakanti:
– Kai atjos anos pusės brolaičiai, susės į suolą, o marčią ves iš už darželio už didžiojo stalo, tada brolaičiai sustos ant suolo, tryps. Jaunoji sučiaudės – nieks par trenksmą neišgirs, nepasakys „ant sveikatos“ – aš tada ją ir pagadysiu.
Teip jiedu pasišnekėję ir stovią, kada čia jie kels marčią iš už darželio. Šit ir ėmę meižti po seklyčią, vest iš už darželio marčią už didžiojo stalo. Brolaičiai, sustoję ant suolo, trypią, marti ir sučiaudėjus.
Vagis, už lango stovėdams, tuoj sušukęs visu balsu:
– Ant sveikatos!
Visi veselninkai išgirdę.
Ta ragana sakanti:
– Vagis ein jaunojo arklio vogti, vagis…
Tuoj juos abudu veselninkai suėmę, išklausinėję. Jaunasis vagiui arklį atidavęs – jok sav sveiks. O tą raganą sudeginę ant laužo.
[Papasakojo Pranciškus Mikalauskas, 1884 m., užrašė Matas Slančiauskas, Trumpaičių km., Rudiškių apyl., Joniškio r., Lietuviškos pasakos. T. 1; surinko J. Basanavičius, Dirva, 1898. ]
*************
Iš tautosakos: Nusičiaudėjus reikia sakyti „į sveikatą“. Jei niekas to nepasako, tai velnias atsako. Tada žmogus nemiršta gera mirtim: ar pasikaria, ar nuskęsta.
Ragana šioje pasakoje – ta būtybė, kuri sergsti kaip žmonės laikosi papročių.
Susiję straipsniai:
- Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba
- Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir tris žmogaus dukteris
- Sekmadienio sakmė. Du karaliaus vaikai (apė sapno galią)
- Sekmadienio sakmė. Kaip velnias žmogui pinigų paskolino (audio)
- Sekmadienio sakmė. Be nėra kur užkliuvęs*
- Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba
- Sekmadienio sakmė. Liūtas, lapė ir žmogus
- Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia
- Sekmadienio sakmė. Velns žmogui gerą daręs
- Sekmadienio sakmė. Dievo ir žmogaus kantrybė
Kažkas ne taip su teksto suvokimu. Komentare rašote, kad ragana čia – „būtybė, kuri sergsti kaip žmonės laikosi papročių“. Tai sakmėj ji nori, kad papročių būtų laikomasi ar nesilaikoma? Bent šioje sakmės versijoje ji – neigiamas personažas. Už tai ją ir sudegina.
ji savotiškai nubaudžia žmones už papročių nesilaikymą, nes, būdama sumaišties, gadinanti jėga, tik jų nesilaikant įgauna valią kažką pakeisti, o kol jų laikomasi ji – bejėgė prieš pasaulio tvarkos jėgas.