Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Sekmadienio sakmė. Paikutis

www.alkas.lt
2019 12 01 07:35
2
Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikime – siekiai išsaugoti pelkes ir nykstančias rūšis
miskas_vstt
vstt.lt nuotr.

Gilios senovės čėsuos tarp girių viensėdis ūkininks gyvena, a[u]gindams tris sūnus. Tėvai senia[u]siudu didiai mylėja, o mažia[u]sioja nė tėvai, nė broliai niužkenti, bet ir kasdie per paikutį apjuoki. Ką jis kalbėja ar dari, tai vislab kiti, per paikystę išrasdami, juokdavos. Jei broliams koks drabužis nepatikdava, šits turėja nudėvėt, jei koks valgis aniemdviem neskanus, šitam pristumdava, jei anuodu ko prašydava, vislab ga[u]dava, šitas nieka, o jei broliams koks darbs nepamėga, šitam užkra[u]dava.

Tei jam teka kasdie kiaules ganyt, kadangi broliu du tą darbą vengi. O die perdie vis tas pačias kiaules beganydams, jaunia[u]sias giliai įsimislyja ir besimislydams užsigeidi patirt, ar antro šaly girias ir da žmones gyveną. Ir, kiaules palikęs, tra[u]ki vienąryt į girią, antra krašta ieškodams.

Per visą die ėjęs, galo neprėja, o suvalgęs sava priešpiečius, tuo įsilipa į medį ir čia prisirišęs pernakvoja. Antrądie eidams suvalgi sava pietus, o vakare, žvėrių prisibijodams, an medžia užsilipęs, permiegoja. Trečiądie, taką per girią mindams, suvalgi ir sava paludienius, ale girias kraštą neprėja. Bet ketvirtądie ryte, an šakų tupėdams, išgirdą gaidžius begiedant ir, tų balsą sekdams, išėja į pagirį ir atrada miestą.

Į tą įėjęs, dyvyjos, kiek čia žmonių, ir kla[u]si vieno, kodė tiek žmonių tik ūlyčios bėgioja raudodami ir kodė miesta butai juodais milais apkloti. Tas jam atsiliepi:
– Iš kur parėjai, kad viens nežinai rytõ karaliaus dukterį smakui būsiant paduotą, kuriai šįkart iš visa miesta merga[i]čių burtai puoli? O smaks grūmoja visą miestą išpūstyt, jei jam ryto merga[i]tę neduos.
– O kodė nieks tokį bjaurų smaką niužmuš? – šis vėl atkla[u]si.
– Kožnas jo bijos, kadangi labai smarkus. Jau karalius tam sava dukterį ir po sava galvos karalystę siūla, kurs merga[i]tę nuo smako valnytų, ale nieks neapsim.
– Na, tai aš apsimsiu! Vesk mane pas karalių!

Tę nuėjęs pakalbėja norįs smaką pergalėt ir karaliaus dukterį valnyt. Kiti laiki jį per gyriaus puodą netaukuotą. Karalius prasidžiuga, no vieną drąsų radęs, ir liepi jam visokių ginklų – kardų, ragotinių, mėtyklių, strielbų, šalmų, šarvų, kirvių ir šeip da ko sunešti, bet jis tik pajiegų kirvį pasiskyri, sąkydams:
– Su kitais padargais apseit nemoku, ale kirvį papratęs vartoti.

Iš to kiti ir juokės, o kitasis savy pamislyja, ką tas paikutis smakui su kirviu padarys!

An rytojaus karalius sava dukterį vedės į girią ir, geležiniais lenciūgais prė medžia prirakinęs, verkdams paėja. Duktė dabar vaitodama la[u]ki sava smerties, o paikutis, čia pasilikęs, la[u]ki smaka. Buva šalts ryts, ir pasimislyjęs susikirta medžių malkai ir netoli karala[i]tes susikuri ugnį šildytis.

Ugnį bekūrenant, ir beatslenk smakas šnypšdams, nasrus atžiojęs jį praryt. Bet šits, anam arty priėjus, kai pagriebs smagoką liepsnojantį nuodėgulį, kai smogs tą smakui tiesiog į atžiotus nasrus ir ik į gerklę įlamina. O dėl ugnies da daugiau besižiojant, galia[u] visas tas degančias malkas į gerklę įmurdi. Pagava smaks rėkt nesava balsu ir an žemes raitytis. Tuo šits su kirviu pašokęs kai pradės jį rantyt kai kokį medį! Nurenti galvą, suranti uodegą į galelius. Tol renti, kol pailsa.

O karaliaus duktė, netoli būdama, tai vislab mati. Pirmia[u] drebėja, potã jau džiaugės. O no medžia atrišta, sava gelbėtojį apsikabinus bučiava, nės jau nebuva tikėjus da gyva išliksianti.

Prieš vakarą karalius, atėjęs pažiūrėti, atrada smaką surantytą, o sava drąsųjį vyrą ant karala[i]tes kelių galvą padėjusį ir bemiegantį. Iš to jis didiai prasidžiugęs, ve[i]k dukterį, ve[i]k sava karžygį apsikabinęs, verki ir rykava. O abudu parsivedęs, garbingą česnį ir svotbą kėli, ir su juo džiaugėsi visas miestas. Dabar paikutis tarp visų buva garbingia[u]sias ir karaliui didiai mylims.

Po čėsa užsigeidi sava tėvų lankyt, o ja[u]noji pačiuti apsėmi jį palydėt. Apa[u]ksuoto karieto važiava juodu per girią į jo tėviškę. Netoli pagiria liepi jis vežimui apsistot ir, sava senaisiais skarmalais apsirėdęs, vėl ėja kiaules varinėt, kai papratęs. O savajai liepi pas jo tėvus į nakvynę prašytis ir dėtis jo nepažįstanti ir dėl nieka nesidyvyt. Ta tei ir padari. O paikutis, kiaules be kerdžiaus atradęs, pagani ir vakare vis pyškydams ir rėkaudams parvari, kaip ir šei. Vis tik buva girdėt:
– Iškū, degloji! Iškū, baltoji!..

Tėvs išbėgęs jį sudraudi, kad tik norins tylėtų. Ale jis da smarkiau rėkava. Antrąkart tėvs jį sudraudi, sakydams:
– Karala[i]te* pas mus apsilanki.

Bet jis neva paiks vis dėkos ir atsaki:
– Ką mã rūp karala[i]te, aš kiaules turiu suvarinėti. O tos mane jau menk teklausą, per labai išpatvarusias, niekam neganant, todė turiu tarpais smarkiau surikt.

Į stubą įėjęs, sėdos kai pirm to nieku dėjęs prė vakarienes ir valgi. Tėvs jį iš tola kla[u]sinėja, kur tei ilgai buvęs.
– Buvau anapus girias pažiūrėt, ar ir tę žmonių gyvena, o radau daugiau ne kai prė mūs. Tie mane didiai meilingai prėmi, garbė laikydami, geriau kai namie, ir galia[u] mane padari sava karalium.

Tą žodį girdėdams, tėvs, pečius patra[u]kęs, daugiau jau nekla[u]si, jam užteka.

O motyna vėl tam tarpe triūsava svečius pamylėt ir, valgį pritaisius, bijojos tokiai a[u]kštai žiuponei* įnešt. Siuntinėja vieną ir kitą – nieks neėja, kožnas baugštės.

Galia[u] pasaki paikutis:
– Kad nieks nenor nešt, tai aš tą valgį įnešiu. Karalaite mane nesuės, mane ji labai gerai pažįsta, o aš didiai ją myliu, gal būt mana pačiuti.

Motyna, į jį pažiūrėjus, galvą kraipi, savy padūmodama: da vis tas pats, nieka kytresnis, ale tik padavi bliūdą jai įnešt.

Paikutis, paėmęs mėsos bliūdelį ir įnešęs, tik trėkšt bliūdą an stalą ir sukūli, kad mėsa išsirita:
– Te, imk! – pasakęs išbyzina.

O motyna, pro plyšį žiūrėdama, vislab mati ir, lauką išėjus, pabari, kodė jis tei stačiai pasielgęs.
– Jė, prė kiaulių būdams, geriau neišmokau.
– Ganęs neganęs, vis toks jau, – atšaki motyna.

Antrąkart, sriubos bliūdą įnešęs, vėl pasaki:
– Imk, štai putra!
Ir tik trėkšt į stalą, kad visas aptiška ir karala[i]tes margini pašlapa. Tai padirbęs, vėl išdemži. O karala[i]tei vieni juokai. Išėjus motyna vėl jį bari:
– Tu karala[i]tei ir kedelį sula[i]stei – gėdėkis, (kiaule)!
– Mã rodos, ji turės ir kitą kokį! – atsiliepi jai sūnus.

Galia[u] ir kurbelį repukų įnešęs, išverti tuos į anosias sterblę, sakydams:
– Te, imk!
O ta juoku mažne pastipt galėja.

Visiems gult einant, kla[u]si jį motyna:
– O kur tu dabar gulėsi? Tava senojo vieto broliai įsigūšti – turėsi eit į staldą, tę sau kinį taisytis, bute juk nėr tau vietos.
Jis atsaki:
– Tai aš einu į karala[i]tes lovą, kad šiai mã vietas nėr. Karalius stalde negulas.
– Vis buvai paikutis, – saki motyna ir visi kiti, – ale dabar povisa[i] savąsias kalbi! Ką tu tik mislyji! Karala[i]te tave priims?! Bandyk eit, trilinks išlėksi kai nebuvęs!
– Na, matysit, kai mane karala[i]te priims, ji mane jau la[u]kia, ji mana pačiuti.
– Kva kva kva! – visi nusijuokę paėja kožnas į sava patalą, paikutis – pas karala[i]tę į lovą. O ta, žinai, sava vyrą meilingai prėmi, da vis juokais trivot negalėdama.

Antrą rytą kokie dyvai buva tėvams ir broliams, kai paikutis, puikiai pasirėdęs, su pačiute pasirodi! Visi su juo važiava prė jo uošvia lankytis, o vis tik dyvyjos, kai paikutis galėjęs pastot karalium.

(Rasi ir šiandie da gyvs.) An jo svotbas ir buvau pakviests, o tę pasiviešėjęs, an dovanota pyraginia arklia parjojau.

[Užrašė Kristupas Jurkšaitis, 1868 m. Tilžėje, Karaliaučiaus krašte, Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1903.]

*************

„Paikutis“ ir iki šių dienų yra tas, kuris – geraširdis, paklusnus, gailestingas, darbštus, drąsus, sąžiningas, žingeidus  – jis kitoks nei visi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sekmadienio sakmė. Apė laimes
  2. Sekmadienio sakmė. Ugnies vardas
  3. Sekmadienio sakmė. Karalius ir piemenukas
  4. Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba
  5. Sekmadienio sakmė. Apie žmonių nuodėmes
  6. Sekmadienio sakmė. Apie Laimės senelį
  7. Sekmadienio sakmė. Apie dalingą žmoną
  8. Sekmadienio sakmė. Apė senuką ir tris žmogaus dukteris
  9. Sekmadienio sakmė. Titnagis
  10. Sekmadienio sakmė. Zuikelia rašybas
  11. Sekmadienio sakmė. Vilkas ir gervė
  12. Sekmadienio sakmė. Apie brangius žodžius
  13. Sekmadienio sakmė. Žodžiai Žemės Motei
  14. Sekmadienio sakmė. Apie karalių ir varną
  15. Sekmadienio sakmė. Dievas Senelis numato žmonių ateitį
  16. Sekmadienio sakmė. Dievas ir Velnias kankina vienas kitą savo tvariniais
  17. Sekmadienio sakmė. Apie karaliūną ir senuką
  18. Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia
  19. Sekmadienio sakmė. Apie du žmones
  20. Sekmadienio sakmė. Apė stebėtiną kiaušinį
  21. Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai
  22. Sekmadienio sakmė. Apė karalių, laimę ir marškinius
  23. Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę
  24. Sekmadienio sakmė. Apie razumą ir dalį
  25. Sekmadienio sakmė. Apė žmogų melagį ir karalius
  26. Sekmadienio sakmė. Koks karalius liepęs senus tėvus žudyt
  27. Sekmadienio sakmė. Šaltis
  28. Sekmadienio sakmė. Bylys
  29. Sekmadienio sakmė. Vargšas ir besotis
  30. Sekmadienio sakmė. Apė sodą ir tris sūnus

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Sigita says:
    1 m. ago

    Labai graži sakmė

    Atsakyti
    • Gražina says:
      1 m. ago

      Tikrai taip.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

2021 03 28
Bunda pavasaris girioje

Bunda pavasaris girioje

2021 03 23
Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

2021 03 21
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

2020 12 19
Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies (video)

Kai kurioms rūšims išsaugoti reikia… ugnies (video)

2020 11 08
Bernardinų kapinėse ruošiamasi tvarkyti nuo gamtos negandų nukentėjusias kapavietes

Sekmadienio sakmė. Apie namą ant vėlių tako

2020 11 02
Ugnis Baltų vienybės dienai | vstt.lt nuotr.

Šiandien Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena

2020 09 22
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant…

2020 07 29
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“

2020 07 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 741; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 698; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 502; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 28
10
Aktorius G. Storpirštis: Lietuvių kantrybė atlaiko tik tris dešimtmečius

Išsigimusios doktrinos konservatorių bei malonumų partijos valdžia, regis, sutverta tam, kad galutinai patikrintų lietuvių atsparumą savivalei, kvailybei, palaidam gyvenimui ir...

Skaityti toliau

Bunda pavasaris girioje

by Kristina Aleknaitė
2021 03 23
0
Bunda pavasaris girioje

Iš pradžių gana veržliai, o dabar – kiek sulėtėjęs kelią skinasi pavasaris. Žiemą sutriuškinusi šilumos banga stabtelėjusi atsitraukė palikdama laiko...

Skaityti toliau

Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 21
0
Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

Vis didesnį dėmesį skiriant biologinės įvairovės apsaugai ir gamtai artimiems gamtotvarkos būdams, kovo 17 dieną Lietuvoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Šiauliečiai priešinasi siekiui greta istorinės atminties memorialo įkurdinti benamius

Šiauliečiai priešinasi siekiui greta istorinės atminties memorialo įkurdinti benamius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai