Viens turtingas tėvas mirdams sūnui savo pasakęs:
– Niekam „padėk dievs“ nesakyk, vis naujais čebatais dėvėk ir tankiai valgyk duoną su medum.
Po numirimo tėvo sūnus kiek begalėdams stengės tėvo prisakymus išpildyt. Kad ir apė pietus ėjo į lauką pro susiedus su jų darbininkais dirbančiais, niekur nė vienam „padėk dievs“ nesakė. Tuos čebatus biškį apdėvėjęs, naujus tuoj provijos. Tankiai duoną su medum valgė. Bet ėjęs ir ėjęs kaskart į didesnius vargus ir suvisu nubiednėjęs. Daugiau klausiąs šio, klausiąs to rodos: kas čia yr, ką čia reiktų daryt.
Viens žinovs jam pasakęs, ką tie jo tėvo žodžiai nužym. Niekam „padėk dievs“ nesakyt yra tai: eiti prė darbo anksčiausia, pirma kitų, kad nė vienam nereikėtų sakyt „padėk dievs“.
Vis naujais čebatais dėvėt yra tai: kada būsi dėvėjęs su čebatais, nepamesti purvinų, bet nučystyt, nušveist, padėti į vietą – kad kada ausies, vel būtų kaip nauji.
Tankiai valgyt duoną su medum yra tai: niekada nevalgyk, kol nėsi išalkęs, o kada būsi išalkęs, kad ir duoną su druska pasisūdydams valgysi, tai teip pat bus gardi, kaip ir su medum.
Teip tas sūnus paklausęs to žinovo išaiškinimų savo tėvo prisakymų ir prasigyvenęs, palikęs turtingas.
Užrašė Matas Slančiauskas apie 1893 m. Iš „Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai“ [surinko Matas Slančiauskas], Vilnius, 1975 m.
***
Ar mes dabar suvokiame savo tėvų išmintį pasakyta pačia gražiausia kalba, išsakyta vaizdžiais ir įtaigiais teiginiais? Nesigilindami į gelminę tautos įvaizdžių ir simbolių prasmę, vien tik suprasdami juos tiesiogiai, galime nusiristi į visišką dvasinio ir kūniško skurdo būseną. Tik teisingai išsiaiškinę, suvokę ir pritaikę tai kas mums palikta, kas pasakyta bei prisakyta ir perdavę tą supratimą savo vaikams galėsime viltis juos pakilsiant į naujas aukštumas.
Turiu M.Slančiausko visas knygas. Perskaičiau visas. Pasižymėjau. Tačiau vis tiek dažnai išsitraukiu ir paskaitau.
Visada, kai paskaitau, randu kažką nauja. Ir tekstas, kurį vos ne atmintinai žinau, perskaitytas šiandien, dar gražesnis atrodo. Ačiū.
Aš nuo M.Slančiausko knygų – pradėjau domėtis etnine kultūra. O mano žmonos gimtinėje – Rudiškėse jo kapas – Rudiškių kapinėse. Per Vėlines šiemet būtinai aplankysime šio mūsų Tautos Didvyrio kapą.
Tas kaimas vadinasi Rudiškiai, o ne Rudiškės.
O štai ką sakė K.Donelaitis:
– vaikai, – rėkdavo tėvs, girts ant demblio išsitiesęs.
– Šiukštu jums naujus niekus pramanyti – gyvenkit taip kaip jūsų tėvai gyveno ir jus gyvent išmokino!
Šitai reikia užrašyti plakate ir nešti kovo 11 -osios eisenoje, kad visi žinotų – tradicijos yra svarbiausia.
Ką tu čia tikras-gaidžiau rašai:”rėkdavo tėvs, girts ant demblio išsitiesęs”…
Nuo kada girtų sapalionės ir pamokymai yra svarbūs ir juos reiktų rašyti ant plakato,tu jau visai nukvakęs,ar kokių tralialiuškų prisirijai,kad mokyt tokių nesąmonių pradėjau???
P.S.Komentaras parašytas 01:13,tai tikriausiai joniškio pažiba buvo savo kurybinį transą pasiekęs medikamentų ir alkoholio pagalba…
Apsiramink, nevisproti, – tai yra K.Donelaičio žodžiai, užrašyti Metuose.
Kas kaltas, kad mokykloje nesimokei.
Beje, gėrimas čia gali būti pavartotas dėl rimo, o gali būti, kad taip ir buvo, todėl nieko blogo čia nėra: ar įgėręs, ar blaivas žmogus gali pasakyti tiesą.
Dašuto, kumely?
Tai,tada pasiūlyk ir ape būrus su spragilais ant plakatų užrašyti,ar dar ką ištraukti…Ko tu sieki,su savo tokiais “tėviškais” patarimais ir klouniškais užrašais???Esi joniškio raudonasis ruporas ir tiek.Pasiskaityk prasiblaivęs ką privėmęs čia,bet grečiausiai,jau esi “pachmielių”padaręs ir iš to naudos jokios…
Atsakysiu M.Slančiausko maniera:
dornio, tyl’ъėk tyl’ъėk, o ka ne – gausi su kameniu į zūbus. 😉 😉
Supratэ, aasil’э? 😉 😉 😉
Dabar patenkintas?
Ką norėjai, tą ir gavai.
Tokiems kaip tu K.Donelaitis sakė:
– eik, šūdvabali, kur šūdvabaliai pasilinksmin! 🙂
Susireikšminęs joniškio laido riteris,prisiliuobęs,pirmą valandą nakties,aiškina ir moko Lietuvos tautinį jaunimą…čia pasakų ir sakmių paskaičius,tau,tėviškas instinktas kartu su šnapsu prabilo ir mokyti žmones pradėjai???Eik išsimiegok ir paskaityk,ką čia prividuriavęs vidury nakties,joniškio žibuokle tu…
Nemanyk, kad esi neatrandamas, išsigimėli.
Arba kitas K.Donelaičio posakis, kurį vėlgi reikėtų užrašyti plakate, nešti tą plakatą susukus iki tol, kol pasirodys koks nors kacas, o tada prieš jį išskleisti:
– vabole, juodoji, kur tu skubi, kur tu rėplioji?
🙂
Arba.
Kovo 11 -osios eisenoje reikia skelbti šūkius apie blogį.
Pvz.: vienas gramofonu skelbia:šalį alina visokie parazitai – pederastai, žydomasonai, lenkomanai, rasiejiniai imperialistai.
O eisena atsako (užrašau gryna M.Slančiausko kalba, pavartodamas galūnėse rusiškus rašmenis: kitaip tikro skambesio nepavyks išgauti – lietuvių raidyne tam raidžių nėra):
– gryn’ь brod’э.
🙂
Teksto korektorius pagal M.Slančiauską:
1. parašyta – nužym (tikras skerslatvis 🙂 , kaip save juokais vadina žiemgaliai, nesakys nužym’ь, o sakys žodį reišk’ь), turi būti – nužym’ь;
2. parašyta – padėk dievs, turi būti – padėk diev’ь ir t.t..
T.y. tose galūnėse priebalsiai tariami minkštai.
Persiprašau, bet toks įspūdis lyg Studentas ir Tikras lietuvis sekmadienio sakmės neskaitė, ten sakoma ,,naujus čebatus dėvėk”, – tai ir apie kasdieninę elgesio kultūrą.
Klausyk,
“kultūrininke”,
kada tave užpuola chuliganas, ką tu darai: jam nusilenki ar duodi į dantis? 😉 😉
Gerb.Ženkle,nieko persiprašynėti čia nereikia,tiesiog suglumino,tai,kad “Tikrasis”mano,kad jis gali,vidury nakties,sėdėdamas savo priperstame fotelyje ir priplempęs svaigalų,aiškinti ir patarinėti jaunimui ką reikia daryt,ką šnekėti,lai lesa savo grūdą ir nesikiša į ne savo reikalus…
Koks tu jaunimas: tu – ablavukas.
Nes neskiri kas yra gerai, o kas yra blogai.
„padėk dievs“.
——————
Kai nepadeda dievas, galbūt padės Dievai.
Tas M.Slančiauskas buvo pasakorius, siuvėjas ir kontrabandistas, dėl ko tokiam dievo pagalbos tikrai prireikdavo. 🙂
Manoma, kad visi tie “studentai” yra žydomasonų šiknabirbiai.
Gražu, bet tai yra sena, atgyvenusi išmintis, šiandien sunkiai pritaikoma, o be to ir prieštaringa. Pvz, pasakymui apie ” padėk dieve” galima priešpastatyti ” nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas”, o žvelgiant dar giliau, galima prisiminti Rytų šviesuolio pasakytą “išminčius nedaro nieko”. Jau nekalbant apie tai, kad jokio dievo ar dievų nėra ir niekada nebuvo.
Dėl valgymo tik praalkus sutinku, bet duona nėra sveikas maistas ir tinka tik iš bėdos skrandį prikimšt.
Trumpai tariant, nieko ypatingo čia nėra, tokių pamokymų pilnas pasaulis, bet vistiek viskas ne taip, kaip turi būti. Reiškia, jie yra klaidinantys.
Pakalbėjai kaip Delfio sveikatos patarimų mėgėjas, bet, juk, iš tiesų niekas tikrai net šiais informacijos laikais negali pasakyti kas yra gerai, o kas – ne taip.
Sakai, duona blogai.
Tačiau tuomet niekas kvietinės duonos neturėjo, o valgė ruginę, kuri šiais laikais kaip tik yra laikoma geriausia. Ir duona čia minima kaip valgio bendrinis pavadinimas, nes net ir tais laikais niekas vienos duonos nevalgė.
Be to.
Kaip tik “rytų išminčių” išmintys mums netinka, nes mūsų klimatas yra kitoks, todėl ir valgis kitoks: vien ryžiais sotus nebūsi – nieko tuomečiame sunkaus fizinio darbo pasaulyje nebūtum galėjęs nudirbti.
Posakis padėk diev visai nereiškia jokio dievo – tai tiesiog tik tarsi riba nuo kada jau pradedi darbą.
Vienžo, nekritikuok lietuvių tautos tradicijų – tai buvo tas pagrindas, kurio dėka lietuviai tapo seniausia Europos, o gal net viso pasaulio tauta.