Birželio 29-30 dienomis vartus į Alytaus krašto istoriją atveriantis viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ pakvies visus lankytojus į senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos šventę.
Alytus gana vėlai paminėtas istoriniuose šaltiniuose. XIV a. jis minimas 8 kartus trijuose skirtinguose šaltiniuose: Vygando Marburgiečio kronikoje, kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose ir Jogailos 1387 m. išduotoje privilegijoje Skirgailai.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Alytus paminėtas Vygando Marburgiečio kronikoje, aprašant kryžiuočių žygį į Lietuvą 1377–aisiais – kunigaikščio Algirdo mirties metais. Kronikoje rašoma: „…magistras Vinrichas (Kniprodė) krašto apsaugai ieškojo vietų piliai pastatyti. Jų radęs, įsakė mūryti Barteno ir Reino pilis. Po to maršalas brolis Gotfridas ir didysis komtūras brolis Rindigeris Elderis niokiojo Merkinės ir Alytaus žemes, į kurias įsiveržė iš ryto…“
Nors istoriniai šaltiniai apie Alytų yra ganėtinai skurdūs, vienok aišku, kad tiek Alytus tiek kaimyninė Merkinė jau tuo metu labai traukė mūsų priešo akį ir buvo vieni iš svarbesnių Nemuno praėjimo punktų, saugantys seklias brastas arba tarnavę kaip tam tikros žemės paribio atsparos punktai, savotiškos muitinės tuo metu galimai kontroliuojančios ir prekybą bei laivybą Nemunu.
Šiandieną sunku įsivaizduoti kaip atrodė Alytus intensyviausiais kryžiuočių puldinėjimo laikais – XIV, o juo labiau XII-XIII amžiuje, tačiau paskutinį birželio savaitgalį per Petrines Alytuje įvyksiantis renginys bent akies krašteliu leis pažvelgti į to meto įvykius ir kiekvieną lankytoją sugrąžins daugiau nei 600 metų atgal.
Jau antrą kartą vartus į šio krašto istoriją atveriantis viduramžių istorijai skirtas renginys „Jotvos vartai“ pakvies visus lankytojus įsijausti į viduramžių gyventojo buitį, o taip pat pamatyti istorinių filmų vertus vaizdus.
Po pernai metais sėkmingai įvykusio bei didelio pritarimo iš miesto bendruomenės sulaukusio festivalio programoje daugybė skirtingų renginių visai šeimai: senovinių amatų mugė bei dirbtuvės, viduramžių kovos, žinomų Lietuvos galiūnų varžybos „Stipriausias jotvingis“, inscenizuotas Alytaus pilies vartų su bokštais puolimas, muzikos koncertai, ugnies šokiai, plėšriųjų paukščių parodomoji programa bei daugelis kitų renginių.
Stipriausi kovotojai susirungs dėl Alytaus miesto savivaldybės mero kalavijo.
Šventės lankytojai bus kviečiami išbandyti įvairius amatus, šokti tradicinius bei viduramžių šokius, šaudyti lanku, dalyvauti stipriausio jotvingio rinkimuose, kovose bei senoviniuose žaidimuose. Taip pat bus galima paplaukioti senoviniu laivu ir pajodinėti į Lietuvos etninį kultūros paveldą įrašytais žemaitukų veislės žirgais.
Renginio metu atskirus neplanuotus pasirodymus surengs klajojantys viduramžių muzikantai, žonglieriai, o raganavimu įtariamų lankytojų lauks budelio antrankiai bei kankinimo suolas.
„Jotvos vartai“ 2012 m.:
Daugiau žinių rasite – www.jotvosvartai.lt
Reikalinga vietų, upių, kitus vardus ir pavadinimus pateikti skliautuose tokius, kaip jie yra užrašyti šaltinyje. Priešingu atveju visi rašiniai virsta gryniausia beletristika.
Antai, visiškai gali būti, kad nurodytos Barteno ir Reino pilys, yra Birštono ir Prienų vietų pavadinimai, juolab, kad to paties žygio metu buvo teriojamos greičiausiai, plaukiant Nemunu aukštyn, buvusios, kaip ir dabar esančios Merkinės ir Alytaus žemės.
Iš to matosi, kad šaltinių minima kryžiuočių ekspedicija buvo kaip reikiant ir tikriausiai gali būti, kad buvo vykdyta kryžiuočiams plaukiant Nemunu aukštyn. Tai būtų svarbūs kryžiuočių skverbimosi į Lietuvos žemes istorijos faktai.
Labai gaila, bet bus žiauri liūtis.