Medininkų pilis atveria vartus lankytojams

Rugsėjo 27 d., ketvirtadienį, 15 val. atstatytame Medininkų pilies šiaurės rytų bokšte (donžone) vyks nuolatinės ekspozicijos atidarymas.  27 metrų aukščio bokšte įsikūrė muziejus, kuriame įrengtos keturios ekspozicijų salės. Medininkų pilis – nuo 2004-ųjų metų Trakų istorijos muziejaus padalinys.

Pasak Virgilijaus Poviliūno, Trakų istorijos muziejaus direktoriaus, sutvarkyti Medininkų pilį buvo nemenkas iššūkis. Tai kainavo nemažai pastangų, mat viską reikėjo pradėti nuo nulio: teisiškai įregistruoti žemę ir statinius bei parengti rekonstrukcijos projektą. Vykdant projektą, įrengti į pilies teritoriją įvažiavimo vartai, sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra bei nutiestos komunikacijos, atlikti būtini archeologiniai tyrimai, be kurių negali būti pradėti piliavietės tvarkymo darbai.

Pilies fragmentai nuo 1961 metų buvo ne kartą konservuoti, restauruoti, tad lankytojai sienose galės išvysti istorinius sluoksnius. Išryškės zonos, iki kur pilis buvo sugriauta ir kiek kartų ji buvo restauruojama.

„Pirmo aukšto salėje bus pasakojama apie Lietuvos mūrines pilis bei eksponuosime archeologinius radinius, antrame – veiks XIV–XVIII a. Lietuvos karybai skirta ekspozicija, trečiajame – įrengėme Lietuvos X-XX a. sidabro dirbinių ekspoziciją, ketvirtame – pristatome prezidento A.M. Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių kolekciją, penktame aukšte aplankysite sienine tapyba dekoruotą menę, o, pakilę dar aukščiau, nuo bokšto kuorų galėsite apžvelgti pilies apylinkes. Donžone veiks ir minimalių gabaritų stiklinis liftas, kuris vyresnio amžiaus ir neįgalius lankytojus kels iki pat penktojo bokšto aukšto“, – apie naują muziejaus objektą pasakoja V. Poviliūnas.

Vos 30 km nuo Vilniaus stūksanti viduramžių pilis – vienas seniausių išlikusių mūrinių statinių.

Tiksli šios pilies, kaip ir kitų aptvarinių – Kauno, Lydos, Krėvos pilių statybos data nėra žinoma. Manoma, kad tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316-1341 m.) baltiškuoju plytų rišimo būdu pastatyta mūrinė aptvarinė pilis. Šiaurės rytų bokšte, donžone, buvo gyvenamos patalpos. Donžonas ir pietinis bokštas atliko flangines gynybos funkcijas, gynė pilies sienas ir vartus iš šono. Rytinis ir vakarinis bokštai saugojo dvejus įvažiavimo vartus. Šiaurinėje ir pietinėje sienose esantys vartai buvo 5 m aukštyje su mediniais pakeliamais tiltais. Gynybinės sienos –  apie 1,8 m storio, 12-14 m aukščio. Sienose buvo įrengta apie 280 šaudymo angų, šaulių galerijos. Taikos metu pilies bokštuose gyveno nedidelė (iki 20) karių įgula.

Pirmą kartą pilis paminėta 1387 m. Istoriniai šaltiniai mini, kad 1402 m. Kryžiuočių ordinas pilį sudegino. Manoma, kad nukentėjo tik ją juosę mediniai gynybiniai įtvirtinimai, o pati pilis neturėjo būti labai suniokota, kadangi iš čia 1415 ir 1426 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siuntė laiškus.

Yra žinoma, kad XV–XVI a. sandūroje pilies vidiniame kieme esančias gynybines konstrukcijas ir pastatus nusiaubė gaisras. Po jo tvirtovė neatsigavo. XVI–XX a. pr. pilyje buvo įsikūręs dvaras su savo pastatais, daržais ir sodais.

XIII a. pab.– XIV a. pr. iškilęs gynybinis objektas tik dabar sulaukė savo atkūrimo valandos.

Medininkų pilies teritorijoje atkurtame vėlesnės statybos mūriniame pastate įsikurs administracija. Čia taip pat veiks ir konferencijų salė. Dėl patogaus privažiavimo ketinama įrengti sceną bei organizuoti įvairius renginius ir šventes.

Tikimasi, kad restauruota Medininkų pilis taps vienu svarbiausiu akcentu pietrytinėje Lietuvoje, o numatyti tolimesni pilies atkūrimo darbai kvies pažinti savo šalies istoriją bei kultūrą.

Pirmasis Medininkų pilies rekonstrukcijos etapas buvo realizuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų 2010–2012 metais.

Medininkų pilies ekspozicija lankytojams bus atidaryta nuo rugsėjo 28 dienos, o rugsėjo 29 d. minint 650-ąsias Mėlynųjų vandenų mūšio metines Medininkų pilyje startuos naujas LDK istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“.