Dzūkijos nacionaliniame parke pirmą kartą stebėta laplandinė pelėda. Šią įspūdingą paukštę aptiko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis geografas Gintautas Kibirkštis. Dar gegužės 27 dieną, geografas girioje pastebėjo nuo žemės pakylantį didelį paukštį, kuris nutūpė ant medžio šakos. Gamtininką nustebino paukščio dydis. Iš pradžių manyta, kad tai didysis apuokas, tačiau, paukščiui nutūpus, įsitikinta, kad tai pelėda. Nebaikštų paukštį pavyko nufotografuoti. Nors nuotrauka ne itin kokybiška, tačiau abejonių nekyla – tai laplandinė pelėda
Ši pelėda – itin retas svečias Lietuvoje, kadangi Lietuva yra už jos natūralaus paplitimo arealo ribų. Žinomi tik keli šio paukščio buvimo Lietuvoje atvejai: 1933 m. prof. Tadas Ivanauskas gavo laplandinę pelėdą, nušautą Pakruojo miške; 1963 m. Panevėžio rajone aptiktas šios pelėdos lizdas su jaunikliais, kuriuos išaugino žmonės ir vėl grąžino į mišką. 1982 m. tame pačiame rajone žiemą nušauta bado išsekinta patelė; 1983 m. Alytaus rajone vienas paukštis žuvo atsitrenkęs į mašiną; 2011-02-16 paukštis pastebėtas Biržų girioje ir 2013-05-27 – pastebėta Dzūkijos nacionaliniame parke.
Laplandinė pelėda didelių senų miškų su aikštėmis, pelkėmis gyventoja. Grobį medžioja papelkiuose, neužaugusiose kirtavietėse, natūraliose pievose.
Ji dažniausiai apsigyvena stambiuose plėšriųjų paukščių lizduose. Kartais kiaušinius sudeda ant nulaužto stuobrio ar aukštesnio kelmo, ar tiesiog ant žemės. Prie lizdo su jaunikliais būna agresyvi ir dažnai puola visus prisiartinančius. Laplandinių pelėdų kūno ilgis 65–70 cm, išskėstų sparnų tarpugaliai 135–160 cm, svoris 650–1100 g (patinėliai), 1000–1900 g (patelės). Viršutinė kūno pusė tamsiai pilka, išilgai ir skersai dėmėta, ant nugaros stambios tamsios dėmės; apatinė – balsva su plačiomis išilginėmis juodai rusvomis dėmėmis. Akys palyginus mažos, geltonos. Skruostai pilki su tamsiais ratais ir juoda dėme prie akies. Po snapu juoda išilginė juosta.
Laplandinei pelėdai gyventi tinkamų vietų Lietuvoje nedaug. Viena jų – Gūdų giria, kur ir buvo pastebėta ši įspūdinga pelėda.
