Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Kodėl Lietuvoje išnyko lašišos?

Laura Bagdžiūnaitė, www.grynas.lt
2012-10-03 11:25:47
0
Lašiša (Salmo salar)

Lašiša (Salmo salar)

Lašiša (Salmo salar)
Lašiša (Salmo salar)

Prieš pusamžį Baltijos lašišų nerštavietės buvo gerokai gausesnės nei šiandien. Per visą laikotarpį mūsų vandenyse šių žuvų populiaciją sumažėjo iki 40 proc., o 1981 m. jūrinė lašiša buvo įtraukta į Lietuvos TSRS Raudonąją knygą. Nors ir buvo imtasi specialių priemonių apsaugoti nykstantį Atlantinės lašišos porūšį, atkurti buvusios populiacijos nepavyko.

Pastačius Kauno hidroelektrinę, 25 m aukščio Nemuno upės patvanka tapo neįveikiamu barjeru migruojančioms žuvims, jų tarpe ir lašišoms. Sovietiniu laikotarpiu aktyviai vykdytas upių tvenkimas, klestėjusi upių kanalizacija ir meliorizacija išnaikino daug lašišinių upių ir stipriai prisidėjo ir lašišų rūšies nykimo.

„Norėčiau pridurti, kad pagrindinę žalą upei daro ne pati hidroelektrinė ar migracijos kelią užtverianti damba, o susidariusi patvanka, dėl kurios iš esmės negrįžtamai pakeičiamas upės hidrologinis režimas, ir sunaikinamos aukščiau esančios buveinės“, – patikslina ekologijos specialistas Kęstutis Skrupskelis.

Specialisto duomenimis, Kauno hidroelektrinės pastatymas lėmė Nemuno baseino aukštupio izoliaciją. Buvo prarastas visas Merkio baseinas ir daugelis kitų mažesnių upių. Didžiausia hidroelektrinės atsiradimo pasekmė – sunaikinta iki 80 proc. žiobrių ir iki 50 proc. lašišinių žuvų populiacijų.

Užuot stengęsi išsaugoti buveines, kurios svarbios šių žuvų išlikimui, didesnį dėmesį skiriame pačioms žuvims. Brakonieriavimo sferoje, užuot uždraudę atvirą prekybą tinklais – gaudome pavienius brakonierius.

Metams bėgant situacija tik blogėjo. Rūšiai neigiamą poveikį darė verslinė žvejyba, cheminė ir biologinė tarša, kurios egzistavo iki pat nepriklausomybės atgavimo. 1974 m. Baltijos lašišų populiacijai buvo smogtas dar vienas smūgis – M74 sindromas.

„Iš tiesų šios ligos dėka aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje Baltijos lašišų populiacijai buvo kilęs rimtas išnykimo pavojus. Manoma, kad ir šiuo metu dėl šio sindromo, nulemto mitybos pokyčių natūralioje ir dirbtinai auginamų žuvų aplinkoje, miršta apie 10 proc. lašišų lervučių“, – teigia gamtininkas.

Pasirodžius šiam sindromui, buvo pastebėta, kad mailius lašišų nerštavietėse imdavo gaišti demonstruodamas nervinius sutrikimus. Viso to priežastis – kilkėse ir silkėse, kurios laikomos lašišų maisto raciono pagrindu, esantis tiaminazės fermentas. Jo prisirijusi žuvis savo organizme praranda didelį kiekį vitamino B1. Šis elementas yra gyvybiškai svarbus lašišos gyvenime, nes padeda skaidyti teršalus, kurių ji netoleruoja.

Kuo daugiau Baltijos jūroje plaukioja kilkių ir silkių, tuo didesnė tikimybė, kad raji lašišų populiaciją gali užsikrėsti atsinaujinančiu M74 sindromu.

Kodėl dar ir dabar nyksta lašišos?

Vis dėlto ne ligos ar upių užterštumas laikomi pagrindiniais veiksniais dėl kurių nyksta lašišos. Nelegali žvejyba – tikroji šios rūšies nykimo priežastis. Ypatingai neršto laikotarpiu gaudomoms žuvims trūksta „sustiprintos“ apsaugos. Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje, nerštinėse upėse jas „medžioja“ brakonieriai, tačiau bėgant metams situacija išlieka ta pati.

Kitos opios problemos – tai upių hidrologinio režimo reguliavimas ir visuomenės švietimas. Pasak K. Skrupskelio, atsiranda suinteresuotų grupių, kurios nori patvenkti likusias gausiomis lašišinių žuvų populiacijomis pasižyminčias upes. Koją kiša ir tarybinių laikų dvasia ir supratimas, kad jei leidžiama visiems, vadinasi, neturės nei vienas.

„Užuot stengęsi išsaugoti buveines, kurios svarbios šių žuvų išlikimui, didesnį dėmesį skiriame pačioms žuvims. Brakonieriavimo sferoje, užuot uždraudę atvirą prekybą tinklais – gaudome pavienius brakonierius. Švietėjišką veiklą laikome pinigų švaistymu ir tam skirtas lėšas perskirstome. Ar tai atsakingų asmenų nenoras dirbti ar kompetencijos stoka, spręskite patys“, – svarsto ekologas.

Pasak K. Skrupskelio, be tokių specialistų kaip Tomas Virbickas, Vytautas Kesminas, Saulius Stakėnas, Antanas Kontautas ir daugelio kitų, vargu, ar šiandien ir juo labiau ateityje galėtume džiaugtis bent jau minimaliais Baltijos lašišos ištekliais.

Atgaivinti lašišų populiaciją įmanoma?

1990–1995 m. buvo vykdomi specialūs tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad mūsų upėse buvo likę minimalūs Atlantinės lašišos porūšio ištekliai. Mokslininkai nusprendė imtis iniciatyvos ir pradėti dirbtinį Baltijos lašišos veisimą. Šiam tikslui įgyvendinti buvo įkurtas „Meškerinės lašišinių žuvų veislynas“, kurio dėka kasmet Lietuvos upės yra pripildomos daugiau nei 200 tūkst. šlakių ir lašišų jauniklių.

„Visą šį laikotarpį iki dabar nuolatos vykdomas lašišinių žuvų monitoringas, stebima populiacijų būklė, rengiamos rekomendacijos jų apsaugai ir gausinimui. Galima pasidžiaugti, kad dabar abi šios rūšys iš saugomų rūšių sąrašo jau išbrauktos, o žvejai mėgėjai gali jas sėkmingai gaudyti tiek vidaus vandenyse, tiek ir Baltijos jūroje“, – pasakoja K. Skrupskelis.

Lašišų apsauga

Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais.
Vis dėlto ne ligos ar upių užterštumas laikomi pagrindiniais veiksniais dėl kurių nyksta lašišos. Nelegali žvejyba – tikroji šios rūšies nykimo priežastis.

Lašišų neršto apsaugai sustiprinti nuo 2009 metų sugriežtinta mėgėjiškos žvejybos tvarka. Patvirtintas upių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos kontroliuojamoje teritorijoje (Minijos, Danės, Akmenos, Veiviržo, Šventosios ir Jūros upėse) tik įsigijus meškeriotojo kortelę, kuri be kitos žuvies suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Licencija parai kainuoja 10 Lt. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims tik įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai.

Meškeriotojo kortelę galima įsigyti per ALIS sistemą.

Už žvejybą be meškeriotojo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.

Faktai

Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.

Subręsta 4–5 metų, būdamos 40–45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2–3 iki 4 kartų. 10–15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.

Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2–3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.

Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.

Šlakis, šlakys arba jūrinis upėtakis (Salmo trutta trutta) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai, upėtakio porūšis.

Labai panaši į lašišą, nuo kurios skiriasi kiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis. Kūno šonuose, virš ir žemiau šoninės linijos yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Lytiškai subrendusio patino kūno šonuose yra dar rausvų dėmelių. Žvynai smulkūs. Pelekai pilki.

Paplitęs Baltijos jūroje. Nerštui migruoja į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Jaunikliai iš upių migruoja į jūrą. Nykstanti verslinė žuvis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  2. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  3. Šalies vandens telkiniuose pagausės ungurių
  4. Aplinkos ministras G.Kazlauskas: rūpestis gamta – visų svarbiausia

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

2023 03 16
Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida | lrv.lt nuotr.

Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida

2023 03 08
Žvejyba | am.lrv.lt nuotr.

Nuo rytojaus – nauji žvejybos draudimai

2023 02 28
Žuvitakis | am.lrv.lt nuotr.

Trys žuvitakiai šiemet atidaromi anksčiau

2023 02 23
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.

Pernai į vandens telkinius išleista 13 mln. žuvų

2023 02 03
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Žvejai mėgėjai Naujuosius galės pasitikti žvejodami | lrv.lt nuotr.

Žvejai Naujuosius galės pasitikti žvejodami

2022 12 31
Žvejyba | pixabay.com nuotr.

Žvejai Naujuosius galės pasitikti žvejodami

2022 12 30
Griciukas | vstt.lt nuotr.

Atlikti Europos sąjungos mastu saugomų rūšių tyrimai

2022 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje
  • M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Užtvankos trukdo ne tik lašišoms

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Užtvanka | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant pavasariui žvejai juokauja, kad Velykų laukia, bet žiobrių laukia dar labiau. Šios migruojančios žuvys iš jūros neršti į Lietuvos...

Skaityti toliau

Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida

by Kristina Aleknaitė
2023 03 08
0
Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida | lrv.lt nuotr.

Kauno marių regioniniame parke naujai pritaikomas lankymui kraštovaizdžio kompleksas prie marių. Jau vasarą lankytojai galės susipažinti su Kauno marių pakrantės...

Skaityti toliau

Nuo rytojaus – nauji žvejybos draudimai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 28
0
Žvejyba | am.lrv.lt nuotr.

Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Bartas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Žmogus apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Užčiaupta tauta apie Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo
Kitas straipsnis
T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis

T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai