Lietuvos zoologijos sodas per 88-erius metus pasikeitė neatpažįstamai: nuo pirmųjų voljerų prie Kauno Ąžuolyno iki šiuolaikinio gamtosaugos centro, kurio veiklą vertina tarptautinė bendruomenė.
Šį gimtadienį zoologijos sodas pasitinka neseniai tapęs vieninteliu Lietuvoje visateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (angl. EAZA) nariu bei pristatydamas naujas gyvūnų rūšis ir atsivėrusias galimybes, kaip dar aktyviau prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
„Visateisė narystė EAZA – nėra apdovanojimas ar simbolinis įvertinimas, o tarptautinių ekspertų patvirtinimas, kad dirbame pagal aukščiausius gyvūnų gerovės, gamtosaugos, mokslo ir švietimo standartus.
Mums tai reiškia ne tik pripažinimą, bet ir dar didesnę atsakomybę – būti patikimu tarptautiniu partneriu, aktyviai prisidėti prie nykstančių rūšių išsaugojimo ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą zoologijos sodo misija.
Gimtadienį sutinkame didžiuodamiesi nueitu keliu, tačiau dar svarbiau, kad aiškiai matome kryptį, kuria judėsime toliau. Tikiu, kad artėjant 90-ajam jubiliejui galėsime kalbėti apie dar daugiau šiuo nauju veiklos žingsniu įgyvendintų gamtosaugos projektų ir išsaugotų rūšių“, – teigia Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.
Visateisė narystė EAZA suteikia galimybę dar aktyviau dalyvauti tarptautinėse Europos nykstančių rūšių veisimo programose (angl. EEP). Artimiausiu metu Lietuvos zoologijos sodas žada prisijungti prie patų, avijaučių, palšųjų grifų ir japoninių gervių EEP programų.
Taip pat numatoma pradėti amūrinių bengalinių kačių veisimą, nors šiai rūšiai EEP programa nėra vykdoma. Rengiamasi greitu metu papildyti himalajinių tarų bandą, o tolimesnės ateities planuose – prisidėti ir prie pietinių gepardų išsaugojimo programos.
Šiemet zoologijos sode netrūksta ir kitų džiugių naujienų
Jauniklius atsivedė korsakai, Azaros agučiai, patagoninės maros, Kveslando salos avys, Kaizerio tritonai, trispalvė ir geltongalvė medlaipės, didieji apuokai, liepsnotosios pelėdos, rausvieji pelikanai. Dalis jų priskiriami prie saugomų rūšių, todėl kiekvienas sėkmingai užaugintas jauniklis prisideda prie ilgalaikio šių gyvūnų išsaugojimo.
Lietuvos zoologijos sode laikomų gyvūnų rūšių sąrašą šiais metais papildė baltosios pelėdos, senegaliniai galagai, juodauodegiai preriniai šuniukai, himalajiniai tarai, amūrinė bengalinė katė, angoros triušis, bankivinės vištos bei kiti gyvūnai. Neskaičiuojant jauniklių, iš viso šiemet zoologijos sodo gyventojų gretas papildė 46 nauji gyvūnai.
Garbaus gimtadienio proga prisimenami ir zoologijos sodo seno amžiaus gyvūnai
Vyriausias gyventojas – geltonkuodės kakadu patinas – skaičiuoja jau 56 metus. Toliau ilgaamžių gyvūnų tarpe rikiuojasi vėžliai: 46 metų stepinis vėžlys, 41 metų balinis vėžlys ir 40-etis pentinuotasis vėžlys.
Iš zoologijos sode laikomų žinduolių vyriausia yra 36 metų juodagalvė kapucinė. Jai nežymiai amžiumi nusileidžia du 31-erių rausvieji pelikanai, 28 metų palšasis grifas bei bendraamžiai, 27 metų gvinėjinis turakas ir dvikupris kupranugaris. Šie gyvūnai kasmet primena ne tik zoologijos sodo istoriją, bet ir ilgametę specialistų patirtį bei rūpestį gyvūnų gerove.
Lietuvos zoologijos sodas savo veiklą pradėjo 1938 m. liepos 1-ąją – tuo metu tai buvo drąsi iniciatyva, kurios vienu iš autorių tapo profesorius Tadas Ivanauskas.
Įsikūręs šalia Kauno Ąžuolyno, zoologijos sodas beveik devynis dešimtmečius yra neatsiejama šalies gamtosaugos, švietimo ir mokslo dalis. Įstaigos gyvavimo pradžioje čia buvo galima sutikti apie 40 rūšių gyvūnus: lapes, lūšis, vilkus, pelėdas, erelius, beždžiones, stumbrus ir kt.
Lietuvos zoologijos sodas 2023 m. lapkritį duris atvėrė po daugiau nei dvejus metus trukusios rekonstrukcijos, kuri apėmė apie 80 proc. viso zoologijos sodo. Šiuo metu jame yra daugiau nei 2,6 tūkst. gyvūnų, atstovaujančių apie 200 rūšių (įskaitant žuvis ir vabzdžius), iš kurių 83 yra saugomos pasauliniu mastu, o 15 – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
