Kauno marių regioninio parko direkcija kasmet vykdo europinės svarbos perinčių paukščių stebėseną. Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą, kasmet stebimų paukščių rūšys skiriasi. Metų pradžioje dėmesys skirtas žvirblinėms pelėdoms, o šiuo metu stebimi vapsvaėdžiai ir tulžiai. Ir nors žvirblinių pelėdų apskaita pagal programą jau įvykdyta žiemą, tačiau, kaip sakoma posakyje – viščiukus, o šiuo atveju – pelėdžiukus, skaičiuojame rudeniop. Žvirblinės pelėdos patelę savo pelėdžiukus bemokančią paukštiškų gudrybių netikėtai pavyko aptikti ir užfiksuoti parko biologui Giedriui Vaivilavičiui.
Vasara puikus metas karštą dieną pasivaikščioti po medžių skėčiais pridengtą brandų mišką ir įsiklausyti bei pajusti gamtos ritmą. Besidairant mintyse galima niūniuoti „Išėjo tėvelis į mišką“ (galima ir balsu, bet tuomet mažiau išgirsite ir pamatysite) ir, kas žino, galbūt dainos žodžiai taps pranašiški ir pavyks pamatyti žvirblinę pelėdą – būdami aktyvūs net šviesiu paros metu, šie įdomūs paukščiai laužo pelėdų pasaulio stereotipus. Tačiau užteks tik pamatyti. Pašaudyti galite nebent akimis. Arba fotoaparatu. Jei pavyks „nušauti“ pelėdą – turėsite ne tik gerą kadrą, bet ir pramogą: sulaukti tinkamo momento ir jį kokybiškai užfiksuoti tikras kantrybės išbandymas.
Žvirblinė pelėda – pati mažiausia iš visų mūsų krašto pelėdų, sverianti apie 70 gramų ir įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ankstyvą pavasarį per žvirblinių pelėdų tuoktuves girdisi melodingas švilpavimas – tai patinas siekia atkreipti patelės dėmesį. Perėjimui renkasi didžiojo margojo genio iškaltą uoksą arba inkilą. Kauno marių regioniniam parkui priskirtose teritorijose inkilai žvirblinėms pelėdoms buvo keliami maždaug prieš trejus metus, kitąmet, įgyvendinant gamtotvarkos planą, pelėdos vėl turėtų sulaukti naujų namelių. Inkilai keliami tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos žvirblinių pelėdų veisimuisi, kadangi šiems paukščiams tinkamos buveinės – masyvūs, brandūs eglynai, drevėti medžiai – sparčiai nyksta, dėl to kyla grėsmė ir rūšies populiacijos gausai. Stebėjimo duomenimis, Kauno marių regioniniam parkui priskirtose teritorijose, kuriose žvirblinėms pelėdoms stebėti parinkta 30 taškų, šiais metais aptiktos 3 perinčios paukščių poros.
Žvirblinei pelėdai dėl ūgio ne gėda: net ir būdama maža, turi puikius medžiotojos įgūdžius. Kaip ir daugelis pelėdinių paukščių medžioja smulkius graužikus ir paukštelius, neretai net už save didesnius. Stebėdama grobį dažniausiai tupinėja eglių viršūnėse, kartkartėmis pakraipydama ir pakilnodama uodegą. Tokią besikraipančią ant eglės šakos pamaivą netikėtai „nušovė“ mėgėjišku fotoaparatu gamtininkas Giedrius.
Kauno marių regioninio parko direkcijos informacija
