Sužinok ir išmok pasimatuoti kraujo spaudimą

Šių metų Pasaulinė sveikatos diena, balandžio 7-toji, skirta padidinto kraujo spaudimo problemai ir minima su šūkiu: „Kontroliuokite savo kraujo spaudimą!“. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad aukštam kraujospūdžiui galima užkirsti kelią, be to, jis sėkmingai gydomas.

Arterinės hipertenzijos riziką galima sumažinti šiais būdais:
• Mažinant suvartojamos druskos kiekį;
• Laikantis subalansuotos dietos;
• Nepiktnaudžiaujant alkoholiu;
• Reguliariai mankštinantis;
• Palaikant optimalų kūno svorį; ir
• Vengiant rūkymo.
Pagrindinis 2013 metų Pasaulinės sveikatos dienos tikslas – sumažinti infarktų atvejų. Specifiniai kampanijos tikslai:
• Didinti žmonių informuotumą apie aukšto arterinio kraujospūdžio priežastis ir pasekmes;
• Suteikti žinių, kaip apsisaugoti nuo aukšto kraujospūdžio ir jo komplikacijų;
• Raginti suaugusiuosius reguliariai tikrintis kraujospūdį ir laikytis gydytojų rekomendacijų;
• Skatinti rūpintis savo sveikata ir taip apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos;
• Pasirūpinti, kad visiems būtų prieinama galimybė pasitikrinti kraujospūdį; ir
• Inicijuoti nacionalinės ir vietos valdžios institucijas kurti sveiką gyvenseną palaikančią aplinką.

Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja šiai dienai skirtą akciją „Sužinok ir išmok pasimatuoti kraujo spaudimą“. Po Velykų visą savaitę Biure, 310 kab., visiems norintiems matuosime arterinį kraujospūdį, mokysime teisingai naudotis kraujospūdžio matavimo aparatu, aiškinsime rodiklių reikšmes. Sveikatos specialistai patars, kaip reguliuoti kraujo spaudimą ir kokių vengti rizikos veiksnių, kad užkirstume kelią ligai.

Arterinė hipertenzija – tai organizmo negalia, kurios pagrindinis požymis yra arterinio spaudimo padidėjimas. Arterinei hipertenzijai priskiriamos būklės, kurioms esant arterinis spaudimas viršija 140/90 mm gyvsidabrio stulpelio. Arterinė hipertenzija, pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, pirmiausiai širdį, smegenis ir inkstus, kraujagysles, sutrikdo jų funkcionavimą ir žymiai sutrumpina žmogaus gyvenimo trukmę.

Pradžioje dažniausiai nukenčia koronarinės (vainikinės) širdies arterijos, užtikrinančios širdies raumens maitinimą. Dėl to išsivysto širdies aprūpinimo deguonimi nepakankamumas ir pažeidžiamos jos funkcijos. Kai kuriems ligoniams pirminiai pažeidimai išryškėja galvos smegenų arterijose. Tuomet sutrinka smegenų funkcija ir atsiranda jų pažeidimo požymių. Rečiau pirmiausiai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės ir sutrikdoma inkstų kraujotaka. Tai gali tapti inkstų nepakankamumo priežastimi.

Dažniausiai arterinė hipertenzija pasireiškia darbingiausio amžiaus žmonėms, t.y. nuo 30 iki 60 metų. Liūdna tai, kad padidintas kraujospūdis nustatomas vis daugiau mokyklinio amžiaus jaunuolių. Didelė dalis ligonių nieko apie savo ligą nė neįtaria, kad jų arterinis spaudimas padidėjęs, nes nejaučia aiškių požymių.

Išsivysčiusių šalių statistika liudija, jog:
• apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs;
• kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo;
• tik likę 30 procentų gydosi, bet tarp jų 12–13 procentų gydosi nepakankamai efektyviai arba neteisingai.

Jeigu arterinė hipertenzija negydoma arba gydoma nepakankamai, ilgainiui ji komplikuojasi į stenokardiją, miokardo infarktą, insultą arba baigiasi ūmia mirtimi.

Yra skiriama dviejų rūšių arterinė hipertenzija: pirminė (savarankiška – esenciali) ir antrinė (simptominė). Pirminė hipertenzija dažniausiai išsivysto be jokios aiškios priežasties, neišprovokuota jokių kitų ligų, galinčių padidinti kraujo spaudimą Tuomet diagnozuojama pirminė arterinė hipertenzija. Likę 5-10 proc. arterinės hipertenzijos atvejų išsivysto dėl jau esančių kitų organų ligų. Tokia arterinė hipertenzija vadinama antrine.

Pirminės hipertenzijos išsivystymo mechanizmas nėra aiškus, tačiau nustatyti rizikos veiksniai, kuriems esant didėja tikimybė susirgti šia liga. Rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Modifikuojami yra veiksniai, priklausantys nuo žmogaus gyvenimo būdo, juos galima keisti. Modifikuojamiems rizikos veiksniams priskiriami:

• Rūkymas. Dėl nikotino poveikio susitraukia periferinės kraujagyslės, dažnėja pulsas ir didėja kraujo spaudimas. Taip pat mažėja kraujagyslių elastingumas.
• Per didelė kūno masė. Kuo daugiau žmogus sveria, tuo daugiau kraujo reikia audiniams aprūpinti. Tad pratekant didesniam kraujo kiekiui, didėja ir spaudimas į kraujagyslių sieneles.
• Alkoholio vartojimas. Alkoholis laikinai padidina kraujospūdį bei širdies susitraukimų skaičių. Tai alina širdį. Be to, su alkoholiu gaunama daug kalorijų, todėl didėja svoris.
• Padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje.
• Per didelis suvartojamos druskos kiekis. Druskoje esantis natris sukelia skysčių susilaikymą organizme, tuo pačiu didėja kraujospūdis.
• Nepakankamas kalio kiekis gaunamas su maistu. Kalis reguliuoja ir natrio (pagrindinė druskos sudedamoji dalis) apykaitą organizme. Esant per mažai kalio, didėja natrio kiekis kraujyje ir organizme užsilaiko skysčiai.
• Mažas fizinis aktyvumas. Fiziniai krūviai skatina tam tikrų medžiagų malšinančių stresą gamybą. Taip pat padeda reguliuoti kūno svorį.
• Emocinis stresas. Įrodyta, kad besikartojančios neigiamos stresų sukeltos emocijos skatina ilgalaikį smulkiųjų arterijų susitraukimą.
Nemodifikuojami arba nepakeičiami rizikos veiksniai:
• Paveldimumas – svarbiausias pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksnys. Didžiausia tikimybė susirgti hipertenzija – tiems, kurių šeimose jau yra sergančiųjų šia liga. Paveldimumas lemia 30 – 60 proc. pirminės arterinės hipertenzijos atvejų.
• Amžius. Vyresni nei 35 m. asmenys.
• Rasė. Juodaodžiai bei azijiečiai serga dažniau nei baltosios rasės atstovai.
Antrinei (simptominei) hipertenzijai ligų variantų grupė ganėtinai gausi. Antrinė hipertenzija gali išsivystyti tokiais atvejais:
• Sergant inkstų ligomis – nefritu, pielonefritu, esant inkstų pažeidimams dėl cukrinio diabeto, auglių ir kt. (nefrogeninė hipertenzija).
• Esant inkstų arterijų pažeidimams (renovaskuliarinė hipertenzija).
• Esant antinksčių, hipofizės, skydliaukės ligoms (endokrininė hipertenzija).
• Dėl smegenų traumų, auglių, persirgto encefalito, kitokių galvos smegenų pažeidimų (neurogeninė (cerebralinė) hipertenzija).
• Dėl padidėjusio kraujo išmetimo į kraujagysles, esant aortos vožtuvų nepakankamumui, dėl aterosklerozinio aortos pažeidimo, kitų širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos pažeidimų (kardiovaskuliarinė hipertenzija).
Antrinė hipertenzija gali išsivystyti ir nėštumo metu, taip pat apsinuodijus švinu, taliu ir kitais elementais bei kai kuriais medicininiais preparatais.

Jeigu jums diagnozuota arterinė hipertenzija, labai svarbu pastoviai vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Vaistai ir jų dozės parenkamos labai individualiai. Gydant kraujospūdis turi būti tolygus, jo nepastovumas ypač blogai veikia kraujagysles. Gydytojo prašykite veiksmingiausių ir mažiausiai šalutinių reiškinių sukeliančių vaistų. Žmonės (ypač jaunesni) daro didelę klaidą – liaujasi gėrę vaistus, vos tik kraujospūdis normalizuojasi.

Kai kuriais atvejais hipertenzija gali išsivystyti ir dėl per didelės nervų bei psichinės įtampos, pervargimo, sunkių arba pasikartojančių psichinių traumų, dėl ilgai nesprendžiamų gyvenimiškų konfliktų.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria vengti didelį kraujospūdį spaudimą provokuojančių veiksnių ir iš karto bei nuosekliai gydytis jau besivystančią hipertenziją. Tai pagrindinės profilaktikos priemonės, padedančios užkirsti kelią širdies ligoms bei jų komplikacijoms.

Informaciją parengė Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė