Pneumokokinė infekcija (Streptococcus pneumonine) – tai ūmi bakterinė infekcija, pirmaujanti pasaulyje pagal sukeliamų susirgimų ir mirčių skaičių, kurių būtų galima išvengti pasiskiepijus. Pneumokokinė infekcija plačiai paplitusi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. Šių bakterijų neretai galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kuomet patenka į žmogaus apatinius kvėpavimo takus, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.
Pneumokokinė infekcija gali sukelti tokias sunkias ligas, kaip meningitas, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas bei sukelti dažniausią mažų vaikų ligą – ūmų vidurinės ausies uždegimą.
Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, nusilpusio imuniteto asmenys. Susergama ir dėl nepalankių išorinių veiksnių: peršalimo, pervargimo, streso, virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Pneumokokinė infekcija neturi tik jai būdingų simptomų, tačiau galima išskirti dažniausiai stebimus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys.
Visame pasaulyje daugėja atsparių antibiotikams Streptoccocus pneumoniae padermių. Tad nuo šios infekcijos geriausiai saugotis skiepais. Rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis. Vakcinacijos efektyvumas yra daugiau nei 90 proc.
Šiuo metu 28 Europos Sąjungos šalys į nacionalines imunoprofilaktikos programas yra įtraukusios skiepus nuo pneumokokinės infekcijos. Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje šios vakcinos nėra.
Parengė Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Eglė Paužaitė
Pastabos 1