Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulinė sveikatos diena (PSD) švenčiama kasmet balandžio 7 dieną ir yra skirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įkūrimui (1948 m.) paminėti. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema „Sveikas senėjimas“, dienos šūkis – „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“. Ši diena suteikia unikalią galimybę atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į sveiką senėjimą, skatina pradėti kolektyvinius veiksmus, ieškant sprendimų, kurie būtų naudingi mums visiems.
Pagrindinis Pasaulinės sveikatos dienos tikslas yra mobilizuoti tarptautinę bendruomenę, šalių vyriausybes, visuomenę, atskirus asmenis, kurie imtųsi veiksmų ir skatintų visus gyventi sveikai, aktyviai net ir sulaukus vyresnio amžiaus. Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, jie galės ilgiau džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški, aktyvūs, dėl to sumažės sveikatos priežiūros sistemoms tenkantis krūvis, mažiau žmonių dėl blogos sveikatos pasitrauks iš profesinio gyvenimo. Visa tai prisidės prie šalių ekonominės situacijos gerėjimo.
Senėjimo procesas turi būti svarbus visiems: jauniems ir seniems, vyrams bei moterims. Sveikatą gerinti niekada nevėlu. Ligų prevencijos ir sveikatinimo priemonės, veikiančios sveiko senėjimo determinantes, gali pailginti ne tik gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jo kokybę.
Kaip demografiniai pokyčiai veikia visuomenės sveikatą?
Visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja socialinių ir ekonominių šio reiškinio lemiamų problemų. Nuo 1980 m. žmonių skaičius, kurių amžius 60 metų ir vyresni, padvigubėjo. Prognozuojama, kad iki 2050 m. žmonių skaičius, kurių amžius 80 metų, išaugs keturis kartus iki 395 milijonų bei tokių pagyvenusių žmonių bus daugiau negu vaikų, jaunesnių nei 14 metų. Daugiausia vyresnio amžiaus žmonių gyvena šalyse, kuriose žmonės gauna mažas arba vidutines pajamas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 701,2 tūkst. pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių, tai sudarė 21,6 proc. visų gyventojų. Per 2010 m. pagyvenusių žmonių padaugėjo 4,1 tūkst. (0,6 proc.), o per pastaruosius dešimt metų – 32,6 tūkst. (4,9 proc.). Nuo 2008 m. pagyvenusių žmonių skaičius viršija vaikų iki 18 metų amžiaus skaičių. 2011 m. pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių (2001 m. pradžioje – tik 78). Pagyvenusių moterų šalyje gerokai daugiau nei vyrų. 2011 m. pradžioje Lietuvoje pagyvenusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų.
Remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, Lietuvai ir toliau numatomas spartus gyventojų senėjimas. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės, ES 27–35 proc.
Sulaukus vyresnio amžiaus, daugelį vargina įvairūs sveikatos sutrikimai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 269,2 tūkst. (2009 m.– 262,7 tūkst.) 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras šio amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausios pagyvenusių žmonių mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos (50,5 proc.), navikai (21 proc.) ir išorinės (nukritimai, tyčiniai susižalojimai, transporto įvykiai, natūralus šalčio poveikis ir kt.) (10,5 proc.). Pablogėjus sveikatai, ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. 2010 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 21,3 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2009 m. – 20,7 tūkst.). Medicininės reabilitacijos paslaugas 2010 m. gavo 21,2 tūkst. (2009 m. − 19,8 tūkst.) šio amžiaus gyventojų. Globos įstaigose gyvena beveik 1 procentas pagyvenusių žmonių. Kaip ir ankstesniais metais, 2010 m. pabaigoje globos įstaigose gyveno 6,6 tūkst., arba 0,9 proc. visų šalies 60 metų ir vyresnių gyventojų. Senelių globos namuose gyveno 4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems asmenims su negalia – 2,4 tūkst., savarankiško gyvenimo namuose – 124 gyventojai. 2010 m. pagalbos ir socialinės globos paslaugos namuose buvo suteiktos 11 tūkst. pensinio amžiaus asmenų (2009 m. – 10,8 tūkst.). Dar 0,3 tūkst. pensinio amžiaus asmenų gavo pagalbos pinigus socialinėms paslaugoms namuose apmokėti. Sumažėjo 60 metų ir vyresnių gyventojų, gaunančių įvairias socialines paslaugas dienos centruose, skaičius. 2010 m. tokios paslaugos buvo suteiktos 25,8 tūkst. žmonių, arba 1,8 tūkst. (7 proc.) mažiau nei 2009 m.
Dėl tokių demografinių pokyčių XXI amžiuje teks spręsti svarbius uždavinius: patenkinti vis didėsiančią sveikatos priežiūros paslaugų paklausą; dėl gyventojų senėjimo augs žmonių su negalia skaičius, todėl teks pritaikyti sveikatos sistemas prie senėjančios visuomenės poreikių ir užtikrinti jų tvarumą visuomenėje, kurioje bus mažiau darbingo amžiaus žmonių.
Kas yra sveikas senėjimas?
Sveikas senėjimas – tai pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų ir tikslų. Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip „galimybių užsitikrinti fizinę, socialinę ir psichikos sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe“.
Sveikas senėjimas, skatinamas sistemingos sveikatinimo veiklos, paminėtas jau 1998 m. kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos veiklos krypties „Sveikata visiems XXI amžiuje“ 5 tikslas. Pagrindinis uždavinys – skatinti piliečius gyventi sveikai ir aktyviai net ir sulaukus vyresnio amžiaus. Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, tuo ilgiau jie galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški ir aktyvūs.
Kokie veiksniai daro įtaką sveikam senėjimui?
Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie daro įtaka dar kūdikiui esant mamos įsčiose (pvz., nepilnavertė, nesubalansuota mityba nėštumo metu gali lemti tokių ligų, kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, išsivystymą brandžiame amžiuje).
Užimtumas (išėjimas į pensiją ir laikotarpis prieš išeinant į pensiją). Didėjant pagyvenusių žmonių ir mažėjant dirbančių žmonių skaičiui, daugelis šalių susiduria su pensijų finansavimo problema. Reaguojant į šią problemą daugiau dėmesio turi būti skiriama pagyvenusių asmenų užimtumo lygio didinimui. Nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu, neigiamai veikiančiu būsimąsias pensines pajamas, o gera pagyvenusių žmonių sveikata yra svarbiausia prielaida tam, kad vyresnio amžiaus darbuotojai ilgiau išliktų darbe. Tam, kad pagyvenusiems žmonėms būtų galima padėti išlikti darbe, gali prireikti su darbu ir karjera susijusių priemonių – užduočių pritaikymo ar keitimo, darbų rotacijos, darbo valandų koregavimo. Be to, svarbu kovoti su visomis diskriminavimo dėl amžiaus formomis.
Psichikos sveikata. Gera psichikos sveikata leidžia įveikti įprastinį gyvenimo stresą, našiai dirbti ir taip prisidėti prie savo bendruomenės gyvenimo. Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis rodo, kad daugelis jų senėjimą įsivaizduoja teigiamai, tačiau baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių, pvz., prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis, tačiau dažnai ir specialistai, ir patys pagyvenę žmonės taip mano. Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių. Silpnaprotystė – tai vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimas, jo turbūt labiausiai bijomasi. Todėl labai svarbu, kad pagyvenę žmonės gautų kuo daugiau informacijos apie jiems svarbias psichikos problemas, įskaitant depresiją ir silpnaprotystę.
Aplinka. Oro tarša yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, sukeliančių kvėpavimo sistemos ir kitas ligas, kuriomis serga pagyvenę žmonės. Ateityje pasaulinė klimato kaita gali daryti dar didesnį poveikį vyresniems gyventojams dėl dažnesnių ekstremalių oro sąlygų. Pagyvenusių žmonių gebėjimą išlikti aktyviems ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei prisidėti prie jo veikia vidaus ir išorės aplinka. Daugelis pagyvenusių žmonių norėtų būti judresni ir aktyvesni. Turintiems judėjimo sutrikimų ir neįgaliems žmonėms reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos netoli jų gyvenamosios vietos. „Žaliųjų zonų“ prieinamumas ir galimybė būti lauke laikomi svarbiais geros sveikatos ir savijautos veiksniais.
Mityba. Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems žmonėms, tačiau maisto poreikis dažniausiai išlieka toks pat. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė nutukimo komplikacijų, pvz., vainikinių arterijų ligų, diabeto ir vėžio, grėsmė. Tai, kad pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, gali būti laikoma geros sveikatos rodikliu. Vitamino D3 ir kalcio papildai padeda apsaugoti silpnus pagyvenusius žmones nuo kaulų lūžių, o daržovės gerokai sumažina vėžio grėsmę 40−80 metų žmonėms. Pagyvenusiems žmonėms reikia mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių bei kito maisto, turinčio daug skaidulų.
Fizinis aktyvumas. Sukaupta daugybė duomenų apie įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusiems žmonėms, jų gyvenimo trukmei ir kokybei. Mažiausiai aktyvūs yra vyresni nei 80 metų žmonės, sergantys ir geriantys vaistus bei mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą ir judrumą – tai padeda gyventi savarankiškai. Su svorių kilnojimu susijusi fizinė veikla didina kaulų tankį ir gali padėti užkirsti kelią osteoporozei. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija. Didesnis fizinis aktyvumas yra kaulų lūžių prevencinė priemonė. Pagyvenusiems žmonėms rekomenduojama didžiąją savaitės dienų dalį (geriausia kasdien) ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Traumų prevencija. Traumos yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas. Dėl sveikatos problemų ir regėjimo, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria traumų negu jaunesni. Be to, dėl osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai sunkesnės, dažniau sukelia mirtinas komplikacijas, po jų ilgiau sveikstama. Kasmet kritimą patiria nuo 30 iki 60 proc. suaugusių žmonių, maždaug pusė jų – daugiau negu vieną kartą. Moterys labiau pažeidžiamos negu vyrai, nes jų raumenys silpnesni ir jos dažniau serga osteoporoze. Norint sumažinti traumų pavojų pagyvenusiems žmonėms, rekomenduojama atsargiai vartoti psichotropinius vaistus, pasirūpinti būsto saugumu (galimų traumų atžvilgiu).
Žalingi sveikatai įpročiai. Rūkyti pradedama paauglystėje, bet rūkymas sukelia mirtį ir neįgalumą daugiausia vyresnio amžiaus asmenims. Nerūkymas siejamas su sveiku senėjimu, o fiziškai aktyvūs metusieji rūkyti ir niekada nerūkę žmonės sendami turi du su puse karto daugiau galimybių išlaikyti gerą sveikatą palyginti su nesportuojančiais buvusiais rūkaliais ir niekada nerūkiusiais žmonėmis. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad 65–70 metų žmogui nustojus rūkyti, ankstyvos mirties grėsmė sumažėja perpus. Pagyvenusių žmonių piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti sunkią ligą, pabloginti sveikatą, nederėti su skiriamais vaistais ir labai pabloginti gyvenimo kokybę.
Vaistų vartojimas. Pagyvenę žmonės pagal vienam gyventojui tenkantį vaistų kiekį yra didžiausi vaistinių preparatų vartotojai. Išlaidos vaistams sudaro didelę sveikatos priežiūros išlaidų dalį ir auga greičiau nei bet kuri kita sveikatos priežiūros biudžeto sritis. Įprasta problema – per didelis kiekis nesuderinamų tarpusavyje vaistų vartojimas. Racionalus vaistų vartojimas ir ligonių sauga turėtų tapti pagyvenusių žmonių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo prioritetu.
Profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos. Pagyvenusių žmonių sveikatos žinių lygis žemesnis nei jaunesnių žmonių, ir tai turi įtakos dideliam pagyvenusių žmonių sergamumui lėtinėmis ligomis. Nepakankamai nusimanantys sveikatos srityje žmonės rečiau ateina skiepytis ir tikrintis dėl vėžio. Todėl reikia stengtis, kad profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugos, pvz., skiepai, būtų prieinami pagyvenusiems žmonėms, organizuoti profilaktinius apsilankymus namuose pas vyresnio amžiaus žmones.
Reikia keisti požiūrį į stereotipus
Vyresnio amžiaus žmones, kuriuos mylime ir gerai pažįstame, dažniausiai gerbiame ir vertiname. Beje, į kitus pagyvenusiuosius mūsų požiūris dažnai skiriasi. Pagyvenę žmonės yra diskriminuojami, formuojasi stereotipai, paremti žmogaus amžiumi. Visuomenėje vyrauja tokie stereotipai, kaip – „Vyresnio amžiaus žmonės yra bejėgiai“, „Dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra izoliuoti ir vieniši“, „Sendami žmonės paprastai tampa irzlūs ir pikti“. Diskriminacija vyresnius žmones vertina, kaip nepatikimus, netinkamus darbui, fiziškai silpnus, neįgalius ar bejėgius. Šie stereotipai gali užkirsti kelią vyresnio amžiaus vyrams ir moterims visapusiškai dalyvauti politiniame, ekonominiame, kultūriniame, dvasiniame gyvenime. Amžiaus diskriminacija – tai barjeras tarp jaunų ir senų žmonių. Tačiau mes galime tai pakeisti. Reikia laužyti stereotipus, keisti požiūrį į vyresnio amžiaus žmones.
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo ne tik suaktyvinti informacijos sklaidą apie sveiko senėjimo svarbą, bet ir veikti, siekiant konkrečių pozityvių pasikeitimų, bei skatinti bendruomenių grupių, savivaldos institucijų veiklą, kurios vertintų vyresnio amžiaus žmones kaip neįkainojamą turtą ir sudarytų jiems palankias sąlygas dirbti, aktyviai dalyvauti įvairiose gyvenimo srityse, gerinti bendro pobūdžio ir savarankišką gyvenimą užtikrinančias vyresnių žmonių aktyvumo galimybes, imtis atitinkamų veiksmų įvairiose srityse: užimtumo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, suaugusiųjų mokymo, savanoriškos veiklos, būsto ir t. t., padėti ir sudaryti sąlygas visą gyvenimą iki senatvės stiprinti ir saugoti sveikatą.
Ruoštis iš anksto ir pasidžiaugti senatve
Žmonės labai retai ruošiasi senatvei. Senatvė tai ilgas gražus laikas, vainikuojantis gyvenimo laimėjimus. Jam reikia ruoštis vos pradėjus savo karjerą, galvoti kaip bus vėliau, o ne tik apie tai, kaip yra dabar. 2012 metai paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Tai proga mums visiems pamąstyti, kokias galimybes atveria ilgesnio gyvenimo perspektyva. Juk pagyvenę žmonės gali būti ne tik sveiki ir laimingi, bet ir itin aktyvūs visuomenės nariai. Norima, kad šiais metais kuo daugiau žmonių atrastų senatvės džiaugsmą. Mokslininkai teigia, kad visuomenės, valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pagalba mūsų senjorai taptų drąsesni, aktyvesni, laimingesni.
Nori gyventi aktyviai ir būti savarankiški
Patys pensininkai labiausiai akcentuoja visaverčio bendravimo su savo bendraamžiais galimybę, nes nuo to didele dalimi priklauso kokybiškas senėjimas ir sveikata. Pensininkai teigia, kad išėję į pensiją jie stengiasi, kad nenutrūktų jų aktyvus socialinis gyvenimas. Pavyzdžiui, dainuoja „Bočių“chore, lanko Trečiojo amžiaus universitetą, užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo kursus, sveikatinimo renginius, kuriuose gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų gali paklausti tai, kas juos domina apie sveikatą. Senjorai ne tik pasisemia žinių apie sveikatą, bet ir susipažįsta su kitais bendraamžiais, susiranda naujų bičiulių ir draugų. Kiti senjorai pasakoja, kaip vadovaujasi 67 metų pensininko, mankštos sistemos įkūrėjo H. Pilateso patarimu savo senatvę stiprinti fiziniais pratimais, kuriuos gali atlikti ir garbaus amžiaus žmonės. Tokiu būdu yra gerinama laikysena ir pusiausvyra, dėl to apsisaugoma nuo senatvinių traumų, kurios dažniausiai įvyksta dėl laikysenos ir koordinacijos sutrikimo, raumenų nusilpimo. Senatvinių kritimų ypač reikia saugotis, nes šios traumos pasižymi sunkiomis komplikacijomis, kurios gali tapti net mirties priežastimi.
Tas, kuris aktyvus, visada susiranda veiklą, kuri jam patinka ir yra įdomi. Net ir verslininkai pasirūpina vyresnio amžiaus žmonėmis, pasiūlydami naujas iniciatyvas – pažiūrėti kino filmą ar išgerti puodelį kavos už mažesnę kainą Vilniaus kavinėse. Niekas neįvertina ir nepaskaičiuoja kiek vyresnio amžiaus žmonės prisideda prie anūkų priežiūros, pagalbos buityje ir aprūpinimo maistu, kai augina daržoves ir vaisius savo soduose. Įdomu būtų, jei ekonomistai paskaičiuotų, kiek BVP padeda sukurti senjorai? Tačiau ir šie skaičiai neatspindėtų perduodamos sukauptos išminties ar kartais tiesiog gero žodžio.
