Įšventimas į Romuvius Jorėje | V.Daraškevičiaus nuotr.
Balandžio 28 d. jau 16-tą kartą Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje (Kulionių k. Molėtų r.) švenčiant pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę įvyko ir Lietuvos Romuvos V Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.
Balandžio 28 d., šeštadienio, pavakarę po Vėtros Trinkūnaitės sutartinių giedojimo pamokų ir šventinės Jorės pirties didelis būrys šventės dalyvių sugužėjo į Vilniaus Universiteto Molėtų Observatorijos salę. Čia vyko proginė mitologo dr. Dainiaus Razausko paskaita “Pavasario mitas”.
Tai buvo jau penktas pernai įsikūrusios Baltų kultūros ir religijos mokyklos užsiėmimas. Lietuvos Romuvos įkurtos mokyklos tikslas – supažindinti visuomenę su baltų senąja religija ir kultūra. Pirmasis šios mokyklos užsiėmimas įvyko pernai lapkričio 18 dieną. Mokykloje paskaitas nuolat skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai bei Romuvos vaidilos.
Po paskaitos visi skubėjo pasižiūrėti naktinio “Ugnies ženklai” grupės pasirodymo.
Neįprastai karštą balandžio 29 d., sekmadienį, saulei kaitinant iki 27 laipsnių, vyko “Pavasarinio mito” įkvėptos iškilmingos Jorės apeigos ant Kulionių piliakalnio, Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje ir Perkūno šventovėje. Apie 400 šventės dalyvių aukojo protėvių Vėlėms ir seniesiems baltų Dievams, linkėjo vieni kitiems Skalsos ir Darnos, giedojo ir ėjo apeiginius ratus visi kartu įsijausdami į Jorės galių dievišką srautą.
Dr. D.Razausko paskaitos “Pavasario mitas” I-dalis (Algio Jaručio video):
Nuostabi ir labai reikšminga ši Jorės šventė. Buvau ir švenčiau kartu su dauguma man nepažįstamų žmonių bet jaučiausi visiems savas. Ten mūsų tarpe sklandė gerumas, neskaldė politika ir kiti skaudūs konfliktai. Šventė mus, kaip kad prašome Dievų ir Deivių, sujungia mus, vienija ir sukuria darną. Peržvelges nuotraukas dar kartą pasijutau toje vietoje, tame šventame laike.
Aš pirmą kartą su romuviečiais susitikau maždaug prieš 7 metus ant Šatrijos kalno, per ugnies atnaujinimo apeigas, nei vieno nepažinojau, bet jaučiausi tarsi tarp savų ir ištikrųjų taip ir buvo, kad buvau tarp savų žmonių. Dabar pats esu romuvietis ir kiek galiu tiek padedu savo tautai ir šaliai ir pasidalinu turimom žiniom su kitais žmonėmis. 🙂
Anoje paskaitoje apie Patrimpą būta ir lietuviško Velnio pavyzdžio kalbant apie skirtingus veikimo būdus. Vis dėlto kova nėra tik skirtingi veikimo būdai. Prūsiška Perkūno ir Patrimpo priešstata yra visiškai kitokia nei lietuviška Perkūno ir Velino kova. Ir vėl galima buvo išgirsti, kaip kai kurie klausytojai žūtbūt nori išvengti blogio sąvokos, kovą pakeisti velniaži kokia ten darna.
Gal bent vieną paminėtum, tarkim bent vieną kalbą, į kurią negalima išversti žodžių “geras”, “blogas” . Įdomu stebėti kaip tie visa-vienininkai apsisukę tuoj dėsto, kaip per daug gėrio esą “nedarna”, suprask “blogai”, net pačios gėrio ir blogio sąvokos esą mat “negerai”.
O tai darna ir gimsta iš dviejų priešpriešų, nes jos viena kitą papildo ir, kad procesas vyktų abi pakūrena ugnelę, todėl ir vyksmas nesustoja, čia kaip šeimoje nebūna šeimos be ugnies ir dūmų, būna barniai, tarimaisi ir kiti dalykai kitaip niekas ir nevyktų…
Perkūnas su Velniu nesitaria, bet jį nugali, todėl tu būtinai turi būti kurioje nors pusėje, jokia čia ne darna. Perkūno ir Patrimpo santykis VISIŠKAI KITOKS, va ką aš noriu pasakyti; čia jau galima kalbėti apie priešybių darną. Patulas (liet. Velinas) į juos žvelgia priešiškai. Aš teigiu, kad ankstesnėje paskaitoje Dainius Razauskas nepagrįstai supainiojo tų dviejų rūšių kitokybes: skirtingą veikimą ir priešišką veikimą. Daugelis čia parašančių romuviečių irgi noriai painioja, nes vengia blogio sąvokos.
Ištikrųjų tai žmonės, kad kažkam įvardinti sukuria pavadinimus ir panašiai, o ištikrųjų tai nėra nei gėrio nei blogio, nes jeigu tik sukursit bent kažkam kokį tais įvardijimą tai ir materializuojasi, aš net nebijau tokio taip vadinamo blogio sąvokos, bet nebūtinai tai įvardinti gėriu ar blogiu, nes kiekvienam vis kitaip visi šitie dalykai atrodo. Velnias geriems žmonėms padeda, o goduolius pražudo, nes pastarieji turi ydų, kitaip tarian serga tam tikrom priklausomybėm ir jeigu nesistengia pasitaisyti tai tokius žmones ir pražudo, taip mūsų mitologijoje Perkūnas nugali velnią, bet jeigu būtų pasaulyje apsoliutus gėris, tai jisai virstų blogiu, reikia prisilaikyti aukso vidurio tarp vienos ir kitos pusės ir tada viskas bus gerai bus tada darna. Nes jeigu esate matę rytų pusiausviros simbolį du lašai, vienas baltas kitas juodas ir baltajame yra taškelis tamsos, kas reiškia kad šviesoje yra dalelė tamsos ir jeigu tik palaikys žmogus šią pusę tas tamsos taškelis pavirs į lašą tamsos, o tamsos lašelyje yra taškelis šviesos, tai jeigu vien tik bus tamsa ji pavirs šviesa, todėl reikia prisilaikyti abiejų pusių tai tarsi pliusas ir minusas sujungus juos į tam tikrą grandinę pradeda tekėti srovė ir pradeda veikti įrenginiai, tas pats ir žmonių gyvenime turime mėgiamus žmones ir turime nemėgiamus, bet jeigu bandysit susidraugauti su nemėgiamais žmonėmis iš pat pradžių bus nelengva, bet jeigu labai pasitengsit tokie nemėgiami žmonės gali tapti geriausiais draugais viskas priklauso nuo kiekviename žmoguje esamo lankstumo ir pusiausviros išlaikymo, todėl nereikia skaidyti taip žmonių įvardijamo gėrio ir blogio tamsos ir šviesos jie yra viena jie vienas kitą papildo vienas bekito negali tai visa ko maitinimo šaltinis ir varomasis variklis. 🙂
Ir nė trupučio nesupykdiai tik prajuokinai todėl, kad pas mane su pusiausvira viskas tvarkoje, 😀 nepavyko išmušti tau manęs iš pusiausviros, nes aš žinau, kad neesu toksai kaip, kad tu mane pavaizdavai 😀
Gal dešimt minučių ištvėriau tos D.Razausko ‘paskaitos’ – vieną ir tą patį aiškina skirtingomis kalbomis: graikų, lotynų, lenkų, rusų…. Galėjo dar kinietiškai aiškinti, ar zulusiškai…
Uždarykite tą savo “Baltų kultūros ir religijos mokyklą” – jūs, tuščiukai, neturite ką pasakyti žmonėms. Tik nereikalingų svetimžodžių prispjaudysite į lietuvių kalbą vardan protėvių KULTŪROS ir RELIGIJOS 🙁 🙁 🙁
Kaip tik mokyklą rikia stiprinti, grieštinti reikalavimus dalyviams, labiau formalizuoti ir aiškiai pasakyti -tai norintiems besidomintiems ir pasišventisiems. Lai ši mokykla išauga į dvasine akademiją, ruošiančią būsimus mūsų tautinės religijos veikėjus ir vadovus.
Dar, kažkaip, neteko girdėti,kad Žyniai ar Kriviai buvo ‘ruošti’ pareigoms AKADEMIJOSE (ta prasme mokyklose). 😀 😀 Mūsų protėvių visuomenę valdė ‘bemoksliai’. Išvada – jie gebėjo mąstyti!!! Tik Trinkūnas kriviauja ‘mokslus’ baigęs: “1969-1973 -Vilnius University, Philosophy Dept. graduate student and researcher. Dissertation on the ancient Lithuanian religious faith.
Kritikuoti arba mokyti yra labai sunkus ir duobėtas gyvenimo kelias. Ir reikia tik pasveikinti Tamstą pasirinkus šį kelią. O kad jame būtų mažiau duobių ir jums būtų lengviau susivokti, kur link jūs einate, pasiūlysiu vieną citatą:
“Atkreipsiu dėmesį, kad būtent meile ir yra naujos visatos (žmogaus) sutvėrimo priežastis žinoma ne be dviejų mylinčių dalių pagalbos. Ir tam nereikia milijardus kainuojančių greitintuvų kosminių laivų ar atominių mikroskopų. Tobula tik tai kas paprasta. O mes tesame kopijos to vienio kuris mus kaip savo kopiją ir sutvėre su visomis mums žinomomis ir nežinomomis mums dar jėgomis. Ir sutvėrę mus iš žodžio “Aš tave myliu” . Štai kur kūrinijos stebūklas… Ir to nesuvokę mes tik gyvuliai, o tai suvokę ir su Juo susitapatinė esame jo vaikai su visomis jo galiomis. Ir tai ne tik žodžiai…”
Ir, kai jūs patikėsite šiais žodžiais, jūs jau būsite pusiaukelėję. Ramybės jums ir Jūsų šeimai.
Ačiū, “Mokytojau”, už gerus žodžius. Nebijau to duobėto kelio. Noriu sustabdyti mūsų tautos griūtį. Tolstame mes nuo to pirmapradžio kūrinio savo dorove, kalba, pasaulėžiūra, prarandame ryšį su Žeme. Tie, kurie sieks to pačio tikslo, vėliau nesusireikšmins ir, gavę ‘kembliu’ per ‘sėdynę’, skaniai pasijuoks iš savęs. Iš patirties – pats svarbiausias dalykas yra laiku parodytos klaidos, jei nori įgyvendinti savo tikslus.
Yra tokia vietelė, kur teka upelis, Per kurį yra nutiestas lieptelis. Tą lieptelį turi pereiti šunelis, Kad gimtų naujas žvėrelis, Kurio lauks naujas kelelis.
Parašyta, kad yra pirma ir antra dalis paskaitos, bet pateikta tik pirma dalis – antroji yra ta pati pirma
Dėkui. Sutvarkyta.
😀
Nuostabi ir labai reikšminga ši Jorės šventė. Buvau ir švenčiau kartu su dauguma man nepažįstamų žmonių bet
jaučiausi visiems savas. Ten mūsų tarpe sklandė gerumas, neskaldė politika ir kiti skaudūs konfliktai. Šventė mus, kaip kad prašome Dievų ir Deivių, sujungia mus, vienija ir sukuria darną. Peržvelges nuotraukas dar kartą pasijutau
toje vietoje, tame šventame laike.
Aš pirmą kartą su romuviečiais susitikau maždaug prieš 7 metus ant Šatrijos kalno, per ugnies atnaujinimo apeigas, nei vieno nepažinojau, bet jaučiausi tarsi tarp savų ir ištikrųjų taip ir buvo, kad buvau tarp savų žmonių. Dabar pats esu romuvietis ir kiek galiu tiek padedu savo tautai ir šaliai ir pasidalinu turimom žiniom su kitais žmonėmis. 🙂
Anoje paskaitoje apie Patrimpą būta ir lietuviško Velnio pavyzdžio kalbant apie skirtingus veikimo būdus. Vis dėlto kova nėra tik skirtingi veikimo būdai. Prūsiška Perkūno ir Patrimpo priešstata yra visiškai kitokia nei lietuviška Perkūno ir Velino kova. Ir vėl galima buvo išgirsti, kaip kai kurie klausytojai žūtbūt nori išvengti blogio sąvokos, kovą pakeisti velniaži kokia ten darna.
Viskas yra viena…
gėrio ir blogio sąvokos neegzistuoja daugelyje kultūrų 🙂
Gal bent vieną paminėtum, tarkim bent vieną kalbą, į kurią negalima išversti žodžių “geras”, “blogas” . Įdomu stebėti kaip tie visa-vienininkai apsisukę tuoj dėsto, kaip per daug gėrio esą “nedarna”, suprask “blogai”, net pačios gėrio ir blogio sąvokos esą mat “negerai”.
O tai darna ir gimsta iš dviejų priešpriešų, nes jos viena kitą papildo ir, kad procesas vyktų abi pakūrena ugnelę, todėl ir vyksmas nesustoja, čia kaip šeimoje nebūna šeimos be ugnies ir dūmų, būna barniai, tarimaisi ir kiti dalykai kitaip niekas ir nevyktų…
abejojantiems patarčiau nueiti į kalvę pažiūrėti kaip kūjis talžo priekalą .ir kas iš to gaunasi.Gal ir minčių naujų atsiras.Ir sampratų.
Kūjis tiesiogiai priekalo netalžo, o talžo tai kas yra ant priekalo 🙂
Perkūnas su Velniu nesitaria, bet jį nugali, todėl tu būtinai turi būti kurioje nors pusėje, jokia čia ne darna. Perkūno ir Patrimpo santykis VISIŠKAI KITOKS, va ką aš noriu pasakyti; čia jau galima kalbėti apie priešybių darną. Patulas (liet. Velinas) į juos žvelgia priešiškai. Aš teigiu, kad ankstesnėje paskaitoje Dainius Razauskas nepagrįstai supainiojo tų dviejų rūšių kitokybes: skirtingą veikimą ir priešišką veikimą. Daugelis čia parašančių romuviečių irgi noriai painioja, nes vengia blogio sąvokos.
Ištikrųjų tai žmonės, kad kažkam įvardinti sukuria pavadinimus ir panašiai, o ištikrųjų tai nėra nei gėrio nei blogio, nes jeigu tik sukursit bent kažkam kokį tais įvardijimą tai ir materializuojasi, aš net nebijau tokio taip vadinamo blogio sąvokos, bet nebūtinai tai įvardinti gėriu ar blogiu, nes kiekvienam vis kitaip visi šitie dalykai atrodo. Velnias geriems žmonėms padeda, o goduolius pražudo, nes pastarieji turi ydų, kitaip tarian serga tam tikrom priklausomybėm ir jeigu nesistengia pasitaisyti tai tokius žmones ir pražudo, taip mūsų mitologijoje Perkūnas nugali velnią, bet jeigu būtų pasaulyje apsoliutus gėris, tai jisai virstų blogiu, reikia prisilaikyti aukso vidurio tarp vienos ir kitos pusės ir tada viskas bus gerai bus tada darna. Nes jeigu esate matę rytų pusiausviros simbolį du lašai, vienas baltas kitas juodas ir baltajame yra taškelis tamsos, kas reiškia kad šviesoje yra dalelė tamsos ir jeigu tik palaikys žmogus šią pusę tas tamsos taškelis pavirs į lašą tamsos, o tamsos lašelyje yra taškelis šviesos, tai jeigu vien tik bus tamsa ji pavirs šviesa, todėl reikia prisilaikyti abiejų pusių tai tarsi pliusas ir minusas sujungus juos į tam tikrą grandinę pradeda tekėti srovė ir pradeda veikti įrenginiai, tas pats ir žmonių gyvenime turime mėgiamus žmones ir turime nemėgiamus, bet jeigu bandysit susidraugauti su nemėgiamais žmonėmis iš pat pradžių bus nelengva, bet jeigu labai pasitengsit tokie nemėgiami žmonės gali tapti geriausiais draugais viskas priklauso nuo kiekviename žmoguje esamo lankstumo ir pusiausviros išlaikymo, todėl nereikia skaidyti taip žmonių įvardijamo gėrio ir blogio tamsos ir šviesos jie yra viena jie vienas kitą papildo vienas bekito negali tai visa ko maitinimo šaltinis ir varomasis variklis. 🙂
Visiška teisybė 🙂
Kvaily tu smeginim iškirmijusiom, tu nepyk, aš čia tave papildžiau darnos dėlei.
Ir nė trupučio nesupykdiai tik prajuokinai todėl, kad pas mane su pusiausvira viskas tvarkoje, 😀 nepavyko išmušti tau manęs iš pusiausviros, nes aš žinau, kad neesu toksai kaip, kad tu mane pavaizdavai 😀
Žinojau, kad tau patiks, aš juk ne-blogai parašiau.
O aš ir nelaikau jūsų kokiu tais piktu žmogum 😀
Ačiū už naujas žinias:
DIEVAS ir DWIJA yra VIENIS…
Mėgstantiems pasukti galvą:
Jei visa yra vienis
O jų dalys yra dvinis
Tai jų ekstazės vaisius yra trinis
Mėgstantiems nesukti galvos:
Kas yra pirminis
Višta ar kiaušinis
Jei višta ir gaidys virsta vienis
Jiems gimsta kiaušinis
Kurio viduje glūdi trinis
Kuris nuo šiol yra pirminis
Gal dešimt minučių ištvėriau tos D.Razausko ‘paskaitos’ – vieną ir tą patį aiškina skirtingomis kalbomis: graikų, lotynų, lenkų, rusų…. Galėjo dar kinietiškai aiškinti, ar zulusiškai…
Uždarykite tą savo “Baltų kultūros ir religijos mokyklą” – jūs, tuščiukai, neturite ką pasakyti žmonėms. Tik nereikalingų svetimžodžių prispjaudysite į lietuvių kalbą vardan protėvių KULTŪROS ir RELIGIJOS 🙁 🙁 🙁
Kaip tik mokyklą rikia stiprinti, grieštinti reikalavimus dalyviams, labiau formalizuoti ir aiškiai pasakyti -tai
norintiems besidomintiems ir pasišventisiems. Lai ši mokykla išauga į dvasine akademiją, ruošiančią būsimus
mūsų tautinės religijos veikėjus ir vadovus.
Dar, kažkaip, neteko girdėti,kad Žyniai ar Kriviai buvo ‘ruošti’ pareigoms AKADEMIJOSE (ta prasme mokyklose). 😀 😀
Mūsų protėvių visuomenę valdė ‘bemoksliai’. Išvada – jie gebėjo mąstyti!!!
Tik Trinkūnas kriviauja ‘mokslus’ baigęs:
“1969-1973 -Vilnius University, Philosophy Dept. graduate student and researcher. Dissertation on the ancient Lithuanian religious faith.
http://www.ethnicart.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=26&Itemid=153&lang=en
Kritikuoti arba mokyti yra labai sunkus ir duobėtas gyvenimo kelias. Ir reikia tik pasveikinti Tamstą pasirinkus šį kelią. O kad jame būtų mažiau duobių ir jums būtų lengviau susivokti, kur link jūs einate, pasiūlysiu vieną citatą:
“Atkreipsiu dėmesį, kad būtent meile ir yra naujos visatos (žmogaus) sutvėrimo priežastis žinoma ne be dviejų mylinčių dalių pagalbos. Ir tam nereikia milijardus kainuojančių greitintuvų kosminių laivų ar atominių mikroskopų. Tobula tik tai kas paprasta. O mes tesame kopijos to vienio kuris mus kaip savo kopiją ir sutvėre su visomis mums žinomomis ir nežinomomis mums dar jėgomis. Ir sutvėrę mus iš žodžio “Aš tave myliu” . Štai kur kūrinijos stebūklas… Ir to nesuvokę mes tik gyvuliai, o tai suvokę ir su Juo susitapatinė esame jo vaikai su visomis jo galiomis. Ir tai ne tik žodžiai…”
Ir, kai jūs patikėsite šiais žodžiais, jūs jau būsite pusiaukelėję. Ramybės jums ir Jūsų šeimai.
Ačiū, “Mokytojau”, už gerus žodžius.
Nebijau to duobėto kelio. Noriu sustabdyti mūsų tautos griūtį. Tolstame mes nuo to pirmapradžio kūrinio savo dorove, kalba, pasaulėžiūra, prarandame ryšį su Žeme.
Tie, kurie sieks to pačio tikslo, vėliau nesusireikšmins ir, gavę ‘kembliu’ per ‘sėdynę’, skaniai pasijuoks iš savęs.
Iš patirties – pats svarbiausias dalykas yra laiku parodytos klaidos, jei nori įgyvendinti savo tikslus.
Yra tokia vietelė, kur teka upelis,
Per kurį yra nutiestas lieptelis.
Tą lieptelį turi pereiti šunelis,
Kad gimtų naujas žvėrelis,
Kurio lauks naujas kelelis.
Būtent, skaitė. Ir atrodė, kad pirmą kartą. Nusigyveno profesūra….