Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais

www.alkas.lt
2013 03 22 09:20
16
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT), siekdama etnografinių regionų savitumo išsaugojimo ir šio klausimo suaktualinimo Lietuvoje, nutarė teikti Lietuvos Respublikos Seimui siūlymą 2014-uosius metus paskelbti Etnografinių regionų metais.

Europos Sąjungos regioninėje politikoje viena iš svarbiausių krypčių – regioninio istorinio kultūrinio savitumo išsaugojimas. Tai ypač akcentuoja labiau išvystytos šalys (Vokietija, Austrija, Jungtinė karalystė, Švedija, Suomija, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Portugalija, Ispanija, Italija), tačiau nuo jų neatsilieka ir kitos ES šalys, išsaugojusios istorinius regionus (Vengrija, Airija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Latvija). Atkreiptinas dėmesys, kad Latvija savo etnografinius regionus yra įtvirtinusi net Konstitucijoje.

Lietuvos valstybė įsipareigojimą išsaugoti savo etnografinių regionų savitumą įtvirtino Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu, kuriame apibrėžta etnografinio regiono sąvoka („istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“). Tuo tarpu pagrindiniuose regioninę politiką ir regioninę kultūros plėtrą reglamentuojančiuose Lietuvos teisės aktuose apie etnografinius regionus beveik neužsimenama – akcentuojamos vien apskritys, kurios buvo sudarytos neatsižvelgiant į etnografinius regionus, o iš regioninės kultūros politikos pastaruoju metu eliminuota tiek etninė kultūra, tiek kultūros paveldas.

Toks  Lietuvos etnografinių regionų reglamentavimas dažnu atveju užkerta kelią jų pristatymui tarptautinėje arenoje. Pavyzdžiui, Europos Komisijos leidžiamuose žemėlapiuose „Kelionės po Europą“  mūsų kaimynių Latvijos ir Lenkijos teritorijose aiškiai pažymėti jų istoriniai kultūriniai regionai: Latvijoje – Vidžemė, Kuržemė, Žiemgala, Latgala, Lenkijoje – Polesė, Varmija-Mozūrija, Pamarys ir  kt. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje nerasime Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Mažosios Lietuvos, vietoje jų pristatytos apskritys.

2014-ųjų metų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki proga išspręsti Lietuvos regionų teisinio reglamentavimo klausimą. Taip pat aktualu etnoregionų savitumą aptarti visuomenėje: aktualizuoti  regioninį savitumą atspindinčius aspektus – tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, etnoarchitektūrą, papročius, tautosaką, muzikinį folklorą, tautodailę ir kitą liaudies kūrybą, etnografinių regionų istorinę raidą. Ne mažiau aktualu diskutuoti apie dabartinę etnografinių regionų  kultūros būklę, problemas ir jų plėtros galimybes. 2014-ųjų paskelbimas Etnografinių regionų metais būtų puiki tąsa po 2013-ųjų metų, kurie paskelbti Tarmių metais: per Etnografinių regionų metus būtų tęsiamas tarmių tradicijos puoselėjimas.

Etninės kultūros globos tarybos užsakymu 2003 m. yra parengtas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis.

Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis
Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Posėdžiaus Etninės kultūros globos taryba
  2. Klausykite Zitos Kelmickaitės radijo ir TV laidos apie ketinimus sunaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (tiesioginė transliacija)
  3. Kam trukdo Etninės kultūros globos taryba? (video)
  4. Ar pasiseks bandymas panaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją? (video)
  5. Etninės kultūros globos taryba nurodė Lietuvos menų tarybos įstatymo projekto trūkumus
  6. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  7. Seimas nepritarė Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos naikinimui (video)
  8. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sujungimo
  9. Etninės kultūros globos tarybos nariai susitiko su LRT tarybos atstovais (nuotraukos)
  10. Biržų pilyje aptarti Aukštaitijos etninės kultūros reikalai
  11. Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
  12. 2013 metai paskelbti tarmių metais
  13. Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui
  14. Etninės kultūros plėtros atspalviai
  15. Etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros padėtį Aukštaitijoje
  16. Aukštaitijos etninės kultūros specialistai posėdžiavo Lietuvos Trojoje
  17. Etninės kultūros vaikai mokysis nuo darželio iki baigiamųjų klasių
  18. Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)
  19. Kokią turime etninės kultūros valstybinę politiką? (audio)
  20. Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Egidijus says:
    9 m. ago

    Man yra gėda ir skaudu , kai mano prosenelių Tėvonija vadinama beveik keiksmažodžiu suvalkioja.Suvalkioja yra lenkų ir kitų perėjūnų užgrobta Mozūrija , SŪDUVA NIEKADA NEBUVO SUVALKIOJA IR NEBUS !!! . Tai visiems laikams reike įdėti į dar nors šiek tiek , veikenčius smegenų vingius , bet kokiems rašinėtojams. TEBŪNIE , TEBŪNIE , TEBŪNIE. SŪDUVA YRA ŠVENČIAUSIA ISTORINĖ MŪSŲ TAUTOS VIETA. ŽYNIŲ LOPŠYS.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Čigonai irgi norėtų Romais vadintis.

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        9 m. ago

        tai kad, mano galva , romais juos, kažkam norėdami įsiteikti, pradėjo vadinti ne patys protingiausieji lietuviai , o patys save jie vadina arba čigonais ( цигане), arba romalais

        Atsakyti
  2. Algis, Dievų siųstas says:
    9 m. ago

    Norėčiau Alko redaktoriui priminti, kad ne taip seniai yr paskelbta, kad Suvalkija jau nebesivadina šis kraštas, o yr Sūduva, taip kaip buvo nuo gilios senovės…

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      9 m. ago

      Taip šis kraštas jau ir oficialiai vadinamas Suvalkija (Sūduva), tad įteisinti abu pavadinimai. Manau, kad tai geras sprendimas.

      Atsakyti
  3. Lamatas says:
    9 m. ago

    ….. ” Ne mažiau aktualu diskutuoti apie dabartinę etnografinių regionų kultūros būklę, problemas ir jų plėtros galimybes. “…..?! Čia jau tikrai “Kemblio” reikia .Gal, pradžiai , reikėtų pradėti kalbėti lietuvių kalba .Tada gal pavyktų suprasti , kad apie tarmių ir vietinių papročių būklę , yra prasmė kalbėti tik jas įteisinus kaip sudėtinę lietuvybės dalį. Tai yra pradėjus , pradžioje bent apžvalgos lygyje, mokyti mokyklose kaip dalyką . Bet būtent tos vietovės tarme ir apie tų vietų papročius . Visa kita yra pilstymas iš tusčio į kiaurą .

    Atsakyti
  4. Žygeivis says:
    9 m. ago

    Įdomu, kodėl nustatant etnografinių regionų ribas nebuvo atsižvelgta į istorines tarmių ribas:

    http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/6b/Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png/791px-Map_of_dialects_of_Lithuanian_language.png

    O ir žemėlapyje (bent jau Alke) nereikėtų apsiriboti dabartinėmis “sovietinėmis” Lietuvos Valstybės ribomis, o parodyti tikrąją Lietuvą:

    http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/77/Etnoregionai.png

    Atsakyti
  5. Algis, Dievų siųstas says:
    9 m. ago

    Beje šis Sūduvos kraštas galėtų ištikrūjų turėtų vaintis Jotvingija taip būtų teisingiausia…

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 m. ago

      1. Tiesą sakant, jotvingiai save taip nevadino – tai slaviškas pavadinimas – iš ятвяги (analogiškai pavadinimams варяги ir колбяги). 🙂

      2. Sūdūva (nuo miesto Suvalkai vardo vadinama ir Suvalkija) ir Dainava (dabartinė Dzūkija) yra tik dvi iš daugelio jotvingių gyventų žemių.

      Įvardijamos tokios sūduvių/jotvingių gentys:

      – Pamemene,
      – Wange,
      – Kirsnowia,
      – Deynowe (Dainuviai???),
      – Weysse,
      – Zlina,
      – Cresmen,
      – Weyze,
      – Meruniska,
      – Dernen.

      Plačiau čia:

      Jotvingiai (dainaviai, sudūviai, poleksėnai, …)
      http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=94&t=3032

      Atsakyti
  6. Artūras Gotautas says:
    9 m. ago

    “Latvijas valsts teritoriju starptautiskos līgumos noteiktās robežās sastāda Vidzeme, Latgale, Kurzeme un Zemgale”
    Kurioje vietoje Lietuvos Konstitucijoje minimi “etnografiniai regionai” ?
    🙂
    Sau – lieta,tau – lieta,mums visiems iš – lieta 🙂

    Atsakyti
  7. Amelija says:
    9 m. ago

    Kalbininkas A. Sabaliauskas, beje, kilęs nuo Sasnavos, yra sakęs: “Sūduva tai Sūduva, bet ką daryt, jei žmogus šveplas…” O tikri suvalkiečiai didžiuojasi savo tarme, smagiai pasakoja anekdotus apie savo “skūpumą” (panašu, kad patys juos ir kuria, nes viena suvalkiečių bendravimo taisyklių yra geležinė – geriau pirmas iš savęs pasijuok, kad kitas nepasijuoktų). Kalvarijos apylinkių senukai Suvalkų miestą vadindavo Suvolkais, labai įdomi būtų tokio vietovardžio etimologija. Dar viena detalė: suvalkiečiai seniau šaipydavosi iš dzūkų, nors šie – jų artimiausi kaimynai, ir šaipydavosi kandžiai. Nors šių regionų neskiria nei upė, nei kitokia geografinė “siena”, tokio minkšto perėjimo, kaip iš Dzūkijos į Aukštaitiją nebuvo. Dabar jau viskas susimaišę, ypač miestuose, ir tarmes įskiepyti į kasdienę vartoseną būtų nelengva. Ypač kad miesto mokyklose šaipomasi iš “kaimiškai” kalbančių vaikų.

    Dar vienas tarmiškumo aspektas – Lietuvoje turime bent tris miestus, pirmiausia, žinoma, Kauną, kuris taip pat turėjo savo dialektą. Jis susiformavo tarpukariu, bendraujant tarmėmis šnekantiems atvykėliams iš provincijos ir svetimkalbiams, ir dar gana neblogai buvo išlikęs prieš 30-40 metų. Seniesiems kauniečiams išmirštant jis liks neužfiksuotas, nors tai irgi kalbos istorijos faktas. Čia kalbu ne apie slengą, bet apie viduriniojo visuomenės sluoksnio dialektą, kurį dabar vargu kur beišgirsi.

    Atsakyti
  8. Girėnas says:
    9 m. ago

    Nuo kada Vilnius yra Dzūkijos kraštas,tuo labiau už Neries kur ten ransit dzūkų? Vilnius yra Aukštaitijoje.

    Atsakyti
  9. Vilna says:
    9 m. ago

    Pirmiausiai globokime ir puoselėkime Lietuvą kiekviena vietovė pagal jai būdingus kūrybiško lietuviškumo reiškimusis, nes tik tai gali užtikrinti bendrą lietuvybės išlaikymą, raidą ir sklaidą. Tai pirma.
    Antra, jokių ribų žemėlapiuose lietuviškiems etniškumams nebraižykime, palikime jas laisvai besiplėtojančiomis pagal pačių žmonių atitinkamose vietovėse kuriamus savitumus, jose gyvenančių kūrybingų ir veiklių žmonių jaučiamą dvasinį bendrumą. Geriausiu atveju galima būtų nurodyti Lietuvoje istoriškai susidariusių etniškumų centrus (sostines), bet ne daugiau.
    Tokie manau turėtų būti Etninės kultūros globos taryba veiklos pagrindiniai principai.

    Atsakyti
  10. Atgalinis pranešimas: Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais | Alkas.lt
  11. Atgalinis pranešimas: Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui | Alkas.lt
  12. Alkas says:
    8 m. ago

    Viskas cia butu neblogai,isskyrus,tai, kad truktsta lenku gyvenamo tarminio regiono, kuris kazkodel priskirtas dzukams ir Aukstaiciams. Tada turetu buti ir Klaipedos regionas priskirtas Zemaitijai. Visa teritorija, kuri tarpukariu priklause Lenkijai, turetu sudaryti dar viena atskira darini, kaip ir toji, kuri priklause Vokietijai!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

2022 05 26
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

2022 05 24
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pritarta Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimams

2022 05 24
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Griežtės atsakomybė už šnipinėjimą

2022 05 24
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai

2022 05 24
Sviatlana Cichanouskaja | yoytube.com ekrano nuotr.

Į Seimą kreipsis Sviatlana Cichanouskaja

2022 05 23
lrp.lt nuotr.

Lietuva ruošiasi NATO PA pavasario sesijai

2022 05 23
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas įtvirtino šakos kolektyvines sutartis

2022 05 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

2022 05 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

2022 05 26
Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
Kultūra

Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“

2022 05 26
Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
Kultūra

Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją

2022 05 26
Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams
Lietuvoje

Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

2022 05 26
Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
Kultūra

Čiurlionio „Miške“ aidės miške

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Gabrielė apie Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?
  • Bartas apie Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos
  • Kviečia Tarptautinė šventė „Nerk į teatrą“
  • Nauja J. Sajausko miniatiūrų knyga „Ten už lango“ įprasmina pokario istoriją
  • Nuolaida važiuoti autobusais ir traukiniais turi galioti visiems moksleiviams

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 653; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 537; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 285; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 262; komentarų: 7
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 251; komentarų: 12
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 250; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Seime – svarstymai dėl civilinės sąjungos

by Ditė Česėkaitė
2022 05 26
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siekiama teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti santuokos nesudariusių, bendrą gyvenimą kuriančių asmenų –...

Skaityti toliau

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti...

Skaityti toliau

Lietuvos diplomatų laukia pokyčiai

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
URM griežtai smerkia Rusijos neteisėtą sprendimą pripažinti jos kontroliuojamų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę

Šiandien Seimas priėmė pakeistą Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuriuo užtikrinamos patrauklesnės diplomatų darbo sąlygos, didinama pareiginė alga žemiausios ir vidutinės grandies...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Kažin apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Gabrielė apie Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?
  • Bartas apie Seimas pritarė pokyčiams darbo rinkoje
  • Bartas apie R. Navickas. Tuoj prasidės…

Kitas straipsnis

Paskelbti kūrėjai verti 2012-ųjų metų „Auksinio scenos kryžiaus“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai