„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį į elektros tinklo atnaujinimas ir naujų klientų prijungimą investavo beveik 150 mln. eurų. Ypatingas dėmesys skiriamas tinklo atsparumo didinimui: per minėtą laikotarpį miškingose vietovėse 174 km oro linijų buvo pakeistos kabelinėmis – 13 kartų daugiau, nei per tą patį laiką pernai.
„Šiandien investicijos į elektros tinklo modernizavimą yra investicijos ir į valstybės atsparumą. Energetikos ministerijos iniciatyva kabeliavimo tempas miškinguose, labiausiai pažeidžiamuose ruožuose buvo smarkiai paspartintas – taip ne tik mažiname gamtos stichijų poveikį, bet ir reikšmingai stipriname kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą. Nuo 2024 m. pabaigos laikėmės požiūrio, kad reikia kovoti ne su gamtos stichijos pasekmėmis, bet su priežastimis, todėl inicijavome Lietuvoje precedento neturinčią oro linijų kabeliavimo miškingose vietovės programą“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
Pernai Vyriausybei pritarus Energetikos ministerijos siūlymui beveik tris kartus spartinti kabeliavimą, ESO miškuose nutiesė 367 km kabelinių linijų. Šiemet planuojama nutiesti dar 700 km linijų, o iki 2028 m. miškingose vietovėse iš viso bus sukabeliuota dagiau nei 2 tūkst. km oro linijų. Per nepilnus dvejus metus jau įgyvendinta daugiau kaip ketvirtadalis Energetikos ministerijos, vadovaujamos Ž. Vaičiūno, inicijuotos papildomo kabeliavimo programos miškingose vietovėse – sukabeliuota 541 km oro linijų.
„Elektros tinklas šiandien turi atlaikyti kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį – audras, augantį elektros vartojimą ir sparčią saulės bei vėjo energetikos plėtrą. Todėl investuojame ten, kur klientams tai sukuria didžiausią vertę: mažina sutrikimų skaičių, trumpina elektros tiekimo atkūrimo laiką ir didina tinklo patikimumą“, – teigia ESO vadovas Renaldas Radvila.
Atsparumui – rekordinės lėšos, sumažinta įtaka tarifui
ESO per pirmąjį šių metų pusmetį į tinklo rekonstrukciją bei naujų klientų prijungimą investavo 147,8 mln. eurų. Per šį laikotarpį nutiesta 1 174 km naujų kabelinių elektros linijų, modernizuotos bei pastatytos naujos transformatorinės.
Iš visų investicinių lėšų daugiau kaip 43 mln. eurų nukreipta į tinklo modernizavimą – trečdaliu daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet tam buvo skirta 32 mln. eurų.
Vykdant šią programą, reikšmingai padidintas kabeliavimas miškingose vietovėse, kur elektros tinklas labiausiai pažeidžiamas dėl ant oro linijų virstančių medžių. Per pirmąjį šių metų pusmetį čia kabeliais pakeista 174 km vidutinės įtampos oro linijų – daugiau kaip 13 kartų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai miškuose buvo sukabeliuota 13 km oro linijų.
„Kiekvienas miške paklotas kabelio kilometras reiškia mažiau sutrikimų ateityje. Todėl investuojame ten, kur poveikis klientams didžiausias – stipriname tinklo patikimumą ir užtikriname stabilesnį elektros tiekimą gyventojams bei verslui“, – sako R. Radvila.
Iš viso modernizuojant tinklą, įskaitant ir jau minėtas miškingas vietoves, per šių metų pirmą pusmetį buvo nutiesta 367 km vidutinės ir žemos (10/0,4 kV) įtampos kabelinių linijų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo nutiesta 251 km vidutinės bei žemos įtampos kabelinių linijų.
Prijungiant naujus vartotojus ar keičiant jau esamų vartotojų galią per 2026 m. pirmąjį pusmetį investuota 104 mln. eurų, atitinkamai investuota ir į tinklo automatizavimą bei kitus tinklo patikimumą didinančius sprendimus.
Elektros oro linijų kabeliavimui buvo skirtos papildomos lėšos iš Europos Sąjungos ir kitų finansavimo programų, todėl net ir ženkliai paspartinus kabeliavimo tempus elektros energijos vartotojams nereikėjo papildomai finansiškai prie to prisidėti.
Investicijos: nuo Utenos iki Klaipėdos
Investicijos į tinklo plėtrą ir atnaujinimq vykdomos visoje Lietuvoje, o didžiausia jų dalis pirmąjį šių metų pusmetį teko Kauno regionui – čia investuota 35 mln. eurų.
Iš jų į tinklo rekonstrukciją investuota 12 mln. eurų: už šias lėšas buvo nutiesti 69 km vidutinės ir žemos įtampos kabelinių linijų, iš kurių 32 km – miškingose vietovėse. Vilniaus regione investicijos į elektros tinklą siekė daugiau kaip 34 mln. eurų, Klaipėdos regione – beveik 15 mln. eurų.
Investicijų tempas išlaikomas ir šių metų antrąjį pusmetį: tinklo modernizavimui numatyta 73 mln. eurų. Didžiausi modernizavimo darbai numatyti Vilniaus, Utenos ir Kauno regionuose.
2027 m. tinklo modernizavimui planuojama skirti beveik 119 mln. eurų. Numatoma nutiesti apie 1,6 tūkst. km 10 ir 0,4 kV kabelinių linijų, iš jų beveik 500 km sudarys oro linijų keitimas kabeliais miškingose vietovėse.
Iki 2028 metų visoje Lietuvoje ESO planuoja po žeme perkelti apie 2 tūkst. km oro linijų miškingose teritorijose. Paspartinus kabeliavimo tempą, per artimiausius kelerius metus patikimesnis ir atsparesnis elektros tinklas bus užtikrintas apie ketvirčiui milijono ESO klientų visoje šalyje.
Oro linijų keitimas kabelinėmis ne tik didina tinklo patikimumą ir atsparumą stichijoms, bet yra reikšmingas ir klimato kaitos kontekste. Sumažėja genėjimo poreikis tinklo apsaugos zonose, kyla mažiau rizikų laukiniams paukščiams bei ir kitiems gyvūnams.
Parengta pagal Energetikos ministerijos pranešimą
