Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)

www.alkas.lt
2013 01 11 12:56, Papildyta 14.33 val.
2
Lietuva neteko dainiaus Stasio Stacevičiaus (1959–2012) (video)
Stasys Stacevičius (1959-2012) | kamane.lt nuotr.
Stasys Stacevičius (1959-2012) | kamane.lt nuotr.

Dainava ir visa Lietuva neteko savo dainiaus, „Poezijos pavasario“ laureato, poeto, eseisto, žurnalisto Stasio Stacevičiaus.

Vakar, sausio 10 d.,  buvo surastas beveik prieš tris savaites dingusio poeto, kūnas.  Aptirpus sniegui poetas rastas netoli savo pusbrolio sodybos Masališkės kaime, Varėnos rajone. Manoma, kad S.Stacevičius sušalo per tomis dienomis siautusią pūgą. Artimieji paskutinį kartą jį matė likus savaitei iki Kalėdų Merkinėje.

Užuojautą Velionio artimiesiems ir visiems kam brangus buvo Lietuvos dainius Stasys Stacevičius bei jo kūryba pareiškė Lietuvos rašytojų sąjunga. Sąjungos vardu išplatintame pranešime rašoma:

„Stasį prisiminsime kaip kuklų, šiltą ir jaukų žmogų, ir kaip ryškų, savitą poetą, kūrėją, turėjusį itin platų interesų ratą, neužsisklendusį vien siauroje kultūrinės aplinkos erdvėje, puikiai pažinojusį „mažąjį žmogų“ ir gebėjusį išgyventi jo kasdienybės dramas, o sykiu mokėjusį regėti ir taikliu eseisto žodžiu formuluoti tautai ir valstybei iškylančias grėsmes ir iššūkius. Gal todėl ir jo subtili poezija rėmėsi ir artimiausios aplinkos įvykiais, įspūdžiais, ir platesnėmis Lietuvos istorijos realijomis. Anot taip pat jau amžinybėn pasitraukusio Stasio Stacevičiaus bendraamžio ir bičiulio Valdemaro Kukulo, jo トkūryboje nuolat akcentuojama tyla – ir kaip filosofinė kategorija, ir kaip būsena, ir kaip gamtos forma, dažnai net sunku suprasti, kaip šitos deklaracijos koreliuoja su nesiliaujamu, programiškai eksploatuojamu kalbos triukšmu. Antroji S. Stacevičiaus tėvonija, tėviškė – literatūra, knygos. Kartais net suabejoji, ar ji nebus pirmesnė už gimtuosius namus“.

Gimė Stasys Stacevičius 1959 metų lapkričio19 dieną Merkinės viensėdyje, tame pačiame, į kurį nesugrįžo lemtingą vakarą. Mokėsi Merkinės Rojaus Mizaros vidurinėje mokykloje, 1978 metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Iš studijų paimtas tarnauti į sovietinę armiją, į Universitetą nebegrįžo, dirbo įvairius darbus, o didžiąją dalį gyvenimo paskyrė žurnalistikai, dirbdamas Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų laikraščiuose, „Valstiečių laikraščio“ korespondentu Dzūkijai, aktyviai bendradarbiaudamas literatūrinėje šalies spaudoje, įvairiuose kultūros leidiniuose ir almanachuose. Pirmuosius eilėraščius paskelbęs dar 1977 metais „Moksleivio“ žurnale, Stasys Stacevičius išleido aštuonias poezijos knygas: Vienkiemio valanda(1990), Juodvarnių žemė (1994), Perkūnės pasiilgę (1997), Toli kriokliai (1999), už kurią tapo 2001 metų トPoezijos pavasario” laureatu, Luktels ūkaujančių Bedugnis (2003), Juodoji (2005), Ne ėriukai nakty (2008) ir pernai pasirodžiusį rinkinį Stiklinė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla žada išleisti poeto sudarytą ir spaudai parengtą eseistikos knygą Milda supaisys. Už aktualiausius ir ryškiausius publicisktikos kūrinius kultūros temomis 2006 metais S. Stacevičiui buvo įteikta Kultūros ministerijos premija, o pernai – Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas – G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis.

Stasio Stacevičiaus palaikai pašarvoti Merkinės laidojimo namuose. Karstas išnešamas šeštadienį, sausio 12 d. 13.00 val. Laidotuvės Merkinės kapinėse.

Stasys Stacevičius

Giesmė Merkinei

Paskutinių Merkinės pagonių – kol kas – neprakeiktas,
į naktį, kur tavo vėlė gal nebus nebyli,
greitai išsiųstas būsiu. Ir tapsiu labai seniai baigtas –
kaip laiškas kryžiuočiams, rašytas Merkinės pily.

Ten išdegs kartų paslaptys, šaltyje suabejosiu
savuoju krikštu, vynu, moterimi. Vakare
atrodys: piliakalnis vėjy priimt bėglį ruošias,
bet kelio į pilį ir vartų į pilį nėra.

Tu, beveik nepasenusi, klausi: nejau nežinojau,
kaip seka pagonį dievų pėdomis pėdsekys,
ir karalių mieste naktimis be žinios dingsta žmonės.
Patiems įžvalgiausiems košmarai išdegins akis.

Man labiausiai rūpės mano jaunojo protėvio kapas,
romantiški mano vaikai, kurių gal ir nebus
lyg to nukirsto beržo ar spalyje liepos… Pririnksiu daug lapų,
dėliosiu kaip knygą piliakalnio medžių lapus.

Slaptuos puslapiuose vėl blaivysis sužlugęs bajoras,
nykštukai ugnelę kūrens prie Milžinkapio, perdegs naktis,
ir ištarsiu skaidrėdamas dūmuose: jums, mano broliai,
garbė, pinigai, gražios moterys. Man – kas jau liks.

Man – pagoniška saulė, pilni paslapties miško uoksai,
ir seserys, su paprastais vėl sumaišę prastus
savo vyrus ar priešus… Nejau niekada neišmoksiu
žiūrėti į mirtį labai paprastai – pro pirštus?

Taip netektų regėti, kaip gyvą lavoną palaidos,
nurėš dalį veido ir šuniui numes… Be klaidų
mano draugas jaunystėje du kartus smogė dviveidžiui,
o tas, pasirodo, turėjo gal dešimt veidų.

Ir nebėgo bičiulis, paskui prie jo kapo meldžiausi:
apsaugoki, saule, nežinomos knygos lapus,
skubink moteris, kur negyvam partizanui apgraužė
rankas šuo benamis, kai vėjas žinojo, kas bus.

Gal karalius Vaza prieš pat mirtį tai jautė, paliepęs
išnešti dar gyvą į aikštę… Beveik nebyli
išeini, mano meile, iš mažo karališko miesto,
iš laiško ar juodraščio mano Merkinės pily.

Ar ne tavo dvaselė, kur gimusi, grįžti mėgina,
kai skersvėjai judina perlietus liūčių varpus,
ir piliakalnis tūno savy, jeigu sklaidos Merkinė.
Bet kelio į pilį daug amžių nėra. Gal dar bus.

*

Jau skrisk, mama, skriski. Viena milijoninė aukso
dalelė sublizgo, kai ratą apsuko drugys.
Dabar skrisk, mama, skrisk. Aš tavęs jau nelauksiu,
neklausiu, kurioj kartoje tavo kapas nunyks.

Gal sunkiau bus lengvam būt. Nespėjau paklausti, koks siaubas
vaidenos laukų naktyje, kai mane pagimdei.
Tik jaučiu, kad namus – gal beribiai – kiti namai gaubia,
ir tampa maldos namais mano riboti namai.

Vėl stebuklo – iš nemigos – melst? Paprastumo – iš ryto?
Iš žlugusios meilės – kad perdegt nebūtų klaiku?
Ant drugelio sparnų gal hieroglifais neparašyta,
kad aš mylimiausias, blogiausias iš tavo vaikų.

Vis maniau: vienu polėkiu visą vienatvę įveiksiu.
Bet knygų kalnelį savaip gludina viesulai,
jau ne mano tapytojos padovanotuos paveiksluos –
žiema dar su meile, liepsnoja keli angelai.

Jie tikriausiai lengvi. Man lengvam būt sunkiau ir sunkiau bus,
nelengva žinot, kaip sunku buvo tau dėl manęs.
Ir gegužyje sodai – tarytum žydėjimo siaubas –
virpėjimas, lyg skubant į mirusiųjų minias.

Mama, skriski jau. Vienas jaučiuos lyg visi namų dūmai.
Visi pelenai jaučia: kur tu, o kur – negilu.
Todėl skrisk, mama, skrisk. Aš daugiau negalvosiu, jog tu man
pirmoji padėt privalai, kada skrist negaliu.

Taip norėjau į kalnus. Pritrūkdavo laiko ar saiko.
Meldeis, kad atskristų kalnai. Jau, atrodo, skrendi,
mama, jau nesunku būti lengvai? Sunku atsisveikint,
lyg angelas verktų gražiausioj, gimtojoj tremty.

*

Bučiuoja tave sidabrėliai – mažučiai drugiai,
mano priešų draugai ir draugų draugai sidabraakiai
prie laužo ir vyno. Mažiausieji mūsų draugai
didžiulėm akim tavo auroj gal šimtmečius regi.

Kaip gyvas sidabras – nušvito sena giminė,
gal mato slaptus miestelius mano auroje. Tupia ant pirštų,
bučiuoja tau kojas viendieniai švelniau už mane,
aplimpa sidabro taurelę, puotauja ir miršta.

Maži tavo ir tavo priešų draugai. Prie ugnies,
prieš sidabro akis – be tragedijų – gal išsigrynins
bendra mūsų aura. Tyla dėl visos giminės.
Nelaukt sidabrinių vestuvių? Bus gyvsidabrinės.

Šoks gyvo sidabro drugeliai didžiulėm akim,
kur mes tik per savo tragedijas protėvius matom,
kaip jie matė savo, tikėjos mumis gal atgimt
ir… Laužas vidunakty pleška – lyg tūkstantis metų.

*

Gal, sulaukęs ledonešio, neprivalėsiu pradingti
kaip dingo laiveliai ar mano miestelio pilis.
O paskui vėl atplauks ir suoš čia minia maldininkų,
nakvos ir maldaknygė tarp moters kojų nuslys.

Minioje maldininkų sapnuosis nežinomas vyras,
nežinoma moteris. Srovės iš šviežio dangaus –
plūs per seną miestelį. Protingai atrodys numirę,
gyvieji – visaip. Ir sapnai kaip ledonešis plauks.

Upėje pasirodys lediniai laivai, pažinos mus
viena kita įgula, supsis lopšiai ir karstai,
gal ištarsiu: upeive tu mano!.. Krikščionys žegnosis,
pagoniškas vėjas kvatosis visai nepiktai.

Minioje maldininkų sapnuosis beveik neištirtas
labai gražus kraštas. Seni jo ledai pajudės,
ir girdėsim nežinomą įgulą: mudu jau tirpstam,
todėl prisiglauski prie mano ledinio peties.

Dėl daugybės ledonešių… Dingę atrodys dėsningai,
gyvieji – visaip. Gal ir mano miestelio pilis
raibuliuos amžinybėj… Užplauks čia minia maldininkų,
maldaknygė – per sielos sniegą – per kūną nuslys.

Eilėraščiai iš www.tekstai.lt (Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr.5–6 (gegužė–birželis); „Metai“, 2011 m. Nr. 2 (vasaris–kovas)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė poetė Aldona Vesčiūnaitė-Janavičienė (1923-2012)
  2. Įsimintiniausiu Kauno menininku 2012 išrinktas rašytojas D.Kajokas
  3. T.Venclovos poezija ir mintys apie Lietuvą
  4. Mirė Stasys Daunys
  5. G.Grajausko knygos pristatymas vyks I.Simonaitytės bibliotekoje
  6. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  7. Netekome rašytojo ir žurnalisto Alberto Laurinčiuko
  8. Kviečia fotoparoda „Gamta – kultūros lopšys“
  9. Subartonyse pagerbtas vienas iškiliausių kraštiečių Vincas Krėvė
  10. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  11. V.V. Landsbergis. Kubilinskas ir mes
  12. Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas
  13. Mirė rašytojas Tomas Arūnas Rudokas
  14. T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis
  15. Vilniuje vieši slovėnų rašytojas, muzikantas ir vertėjas Klemenas Piskas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. daiva says:
    10 metų ago

    Liūdna, kai išeina dainiai…

    Atsakyti
  2. Faktas says:
    2 metai ago

    Buvo tikras liaudies dainius-poetas.Labai mylėjo savo gimtąją Dzūkiją,jos nuostabią gamtą.Labai paprastas ir nuoširdus,su juo buvo labai lengva bendrauti,atrodė kad šitą žmogų pažįsti 100 metų.Tebūnie jam lengva Lietuvos žemelė,kurią jis taip karštai mylėjo.Tegul Viešpats priglaudžia jo dvąsia.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

2023 01 25
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

2023 01 18
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Kūčios | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr

Suvalkijoje kūčiukus verda, o Žemaitijoje neapsieinama be kastinio

2022 12 23
Dzūkijoje turėsime naują stumbryną | lrv.lt nuotr.

Dzūkijoje turėsime naują stumbryną

2022 12 22
Apdovanoti penki darnoje su gamta veikiantys ūkiai 2022 | am.lt nuotr.

Apdovanoti penki darnoje su gamta veikiantys ūkiai

2022 12 14
Vilniuje savo romaną pristatys išskirtinė latvių kūrėja – rašytoja Gundega Repšė | lrv.lt nuotr.

Vilniuje romaną pristatys latvių rašytoja Gundega Repšė

2022 12 13
Leonas Milčius | E. Mališausko nuotr.

Kovo 11 Akto signatarui Leonui Milčiui – 80 SVEIKINAME!

2022 12 11
Poetas Pranas Raščius | šeimos albumo nuotr.

G. Steponėnaitė. Gamtos dainiaus Prano Raščiaus knyga „Paragauki sulos“ – lyrinė kelionė po Lietuvą

2022 11 17
Estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“ | lrkm.lrv.lt nuotr.

Baltijos Asamblėjos premija apdovanoti kūriniai

2022 10 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Dzūkijos kraštovaizdį praturtins atvertos žemyninės kopos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 25
0
Erozijos palaikoma atvira kopa prie Rudnios kaimo | M. Lapelės nuotr.

Sausio viduryje palei Marcinkonių-Varėnos kelią buvo iškirstas 12,8 hektarų miško ruožas. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos...

Skaityti toliau

Išrinktas 37-asis literatūrinės rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laimėtojas

by daiva
2023 01 18
0
Rašytojas Sigitas Benetis | A. Zabrynės nuotr.

Sausio 23 dieną, per rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadienį, bus įteikta 37-oji literatūrinė šios autorės vardo premija. Apdovanojimas skiriamas už meniškai...

Skaityti toliau

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

by daiva
2023 01 06
1
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Pasitinkant 2023-iuosius – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį – „Vagos“ leidykla išleido žinomo prozininko, dramaturgo ir scenaristo Sauliaus Šaltenio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Kauno kultūrinį gyvenimą praturtins nauja teatrinė erdvė

Kauno kultūrinį gyvenimą praturtins nauja teatrinė erdvė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai