Pirmadienis, 16 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kultūros paveldas

Dzūkijos bitininkai saugo senąjį Lietuvos bičių paveldą

www.alkas.lt
2026-10-24 10:00:00
108
PERŽIŪROS
3
Lina ir Dimitrijus Grimutai eina per Dzūkijos pušyną su bitininkystės reikmenimis

Lina ir Dimitrijus Grimutai Dzūkijos pušyne | Grimutų bityno archyvo nuotr.

Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau kaip septynis dešimtmečius puoselėjamą šeimos bitininkystės tradiciją. Tačiau jų rūpestis neapsiriboja medaus gamyba. Šeima prisideda ir prie vietinių tamsiųjų bičių – senojo Lietuvos gamtos paveldo – išsaugojimo.

Bitininkystės tradicija perduodama iš kartos į kartą

Grimutų šeimos bitininkystės istorija prasidėjo Čepkelių raisto pakraštyje. Čia bites laikė dar Dimitrijaus senelis. Šiandien jo pradėtą darbą tęsia Lina ir Dimitrijus Grimutai, įkūrę ekologinį bityną „Grimutų medus“.

Dzūkijos pušynai, pelkės ir laukinės pievos sudaro savitas sąlygas bitėms. Čia jos renka įvairių miško augalų nektarą, o vasaros pabaigoje – ir viržių žiedų nektarą.

Viržių medus išsiskiria sodriu kvapu ir drebučius primenančiu tirštumu. Miško medaus skonis, spalva ir kitos savybės kasmet gali skirtis, nes priklauso nuo žydinčių augalų ir gamtos sąlygų.

Vis dėlto Grimutų bityno išskirtinumas – ne vien medaus įvairovė. Šeima rūpinasi ir bitėmis, kurios mūsų krašte gyveno nuo seno.

Aviliai Dzūkijos pušyne ir du apsauginius drabužius vilkintys bitininkai
Grimutų bitynas Dzūkijos pušyne | Grimutų bityno archyvo nuotr.

Vietinės tamsiosios bitės – nykstantis Lietuvos paveldas

Tamsioji europinė medunešė bitė (Apis mellifera mellifera) – senasis Europos bičių porūšis, istoriškai paplitęs ir Lietuvoje.

Ilgainiui šių bičių Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Kurį laiką net manyta, kad vietinės tamsiosios bitės mūsų krašte jau išnykusios.

Tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Laimos Blažytės-Čereškienės ir jos kolegų tyrimai atskleidė, kad atokiuose Lietuvos bitynuose dar išliko bičių šeimų, turinčių vietinėms tamsiosioms bitėms būdingų genetinių požymių.

2024 metais LRT radijui mokslininkė, kalbėdama apie Lietuvoje išlikusių bičių savitumą, pabrėžė: „Ji lietuviška dėl genetikos.“

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje aptiktų tamsiųjų bičių genetinės savybės skiriasi nuo kitose Europos šalyse gyvenančių to paties porūšio bičių.

Todėl svarbu išsaugoti ne tik patį porūšį, bet ir būtent Lietuvos gamtinėmis sąlygomis susiformavusį jo genetinį paveldą.

Šiuo požiūriu vietinių bičių puoselėjimas yra reikšmingas ne vien bitininkams. Tai ir mūsų krašto biologinės įvairovės išsaugojimo darbas, glaudžiai susijęs su senąja bitininkystės tradicija.

Ekologinė bitininkystė ir rūpinimasis bičių kilme

Grimutų šeimos bitynas yra sertifikuotas ekologinis ūkis. Bityno pateiktais duomenimis, sertifikuojamas čia gaminamas medus, bičių duona, pikis, vaškas ir bičių šeimos.

Ekologinei bitininkystei taikomi nustatyti reikalavimai dėl bityno vietos, bičių priežiūros, maitinimo, ligų prevencijos ir gydymo. Jų laikymasis yra tikrinamas.

Vis dėlto ekologinis sertifikatas ir vietinių bičių genetinės kilmės nustatymas – du skirtingi dalykai. Sertifikatas patvirtina, kad laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų, tačiau savaime neįrodo, jog konkreti bičių šeima priklauso vietinei tamsiųjų bičių populiacijai.

Todėl Grimutų šeimos pastangos puoselėti vietines bites yra atskira, su ekologine bitininkyste susijusi veiklos kryptis.

Grimutų medaus stiklainiai medinėje dėžėje tarp džiovintų augalų
Grimutų bityno medus | Grimutų bityno archyvo nuotr.

Medaus stiklainyje – ir krašto istorija

Rinkdamiesi medų dažniausiai atkreipiame dėmesį į jo spalvą, skonį ar rūšį. Tačiau šios savybės dar neatskleidžia, kaip medus buvo pagamintas ir iš kur jis atkeliavo.

Sertifikuotą ekologišką medų galima atpažinti pagal nustatytą ekologinės gamybos ženklinimą. Ant jo pakuotės turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas ir kilmės šalis.

Grimutų šeimos pavyzdys primena, kad bitininkystė gali būti kur kas daugiau nei ūkinė veikla. Joje susipina iš kartos į kartą perduodama patirtis, Dzūkijos gamtos savitumas ir pastangos išsaugoti tai, kas mūsų krašte gyvavo nuo seno.

Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų gaminius galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.

Straipsnis parengtas pagal Medaus kultūros draugijos pranešimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Grybauskaitė: Bitininkai – darbštumo ir bendruomeniškumo pavyzdys
  2. Nuo senelių avilio iki nuosavo bityno: trys šeimos saugo bitininkystės tradicijas
  3. Bitininkai kviečiami teikti paraiškas
  4. Bičių sveikata
  5. Bičių populiacijos mažėjimas kelia rūpestį
  6. Gegužės 20 – Pasaulinė bičių diena
  7. Bičių gaminiai: maistas ar vaistas?
  8. Kviečia drevinės bitininkystės diena Dzūkijos nacionaliniame parke (programa)
  9. Nacionalinių parkų 35-mečiui – koncertas Dzūkijos šilų apsuptyje
  10. KM kviečia pasinaudoti finansavimu įprasminant lituanistikos tradicijas ir paveldą
  11. Lietuvos kultūros paveldas Ukrainoje (III)
  12. Pripažinto Lietuvos vadovo, partizanų vado A. Ramanausko-Vanago ir partizanės Birutės Mažeikaitės-Vandos slapta santuoka bus įamžinta Dzūkijoje
  13. Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda, kurioje – senosios Lietuvos vaizdai iš XIX a.
  14. Nuo Gintaro kelio iki R. Gavelio: paskaitos atskleis Lietuvos ryšius su Europa
  15. T. Duksa. Vilniaus universitetas ir Lietuvos, gretimų šalių kultūros paveldo paminklai

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. klaustukas says:
    prieš 3 savaitės

    Negaliu patikėti: čekistai neleidžia lietuviškos floros faunos naikinimo klausimu pasisakyti…. susmukau….

    Atsakyti
    • Arkliairklis says:
      prieš 3 savaitės

      gal todėl, kad lietuviška yra gyvūnija ir augalija, o flora ir fauna – kažkokie svetimi įsibrovėliai?

      Atsakyti
  2. klaustukas says:
    prieš 3 savaitės

    Suprantu, jog filtruoja politinius pasisakymus, bet , kad net apie tai, kaip naikinamos tautos, pakeičiant jų valgiaraštį, sunaikinant vietines augalų ir gyvūnų rūšis, ir maitinant GMO – uždrausta …. paisrodo yra žymiai blogiau, nei maniau….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Marco Rubio kalba federalistų draugijoje (Forbes Breaking News) apie Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“
  • klaustukas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • T. Jakutis apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
  • Ką gi apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lapkričio 16-osios horoskopas: plačiai užsimoti – dar ne viskas
  • Oro uostai užbaigė rekordinį vasaros sezoną: daugiau nei 5 mln. keleivių ir 40 tūkst. skrydžių
  • Pirkėjai paskaičiavo: daugelis Kalėdų stalui planuoja skirti iki 100 eurų
  • Elektromobilių vairuotojų klaida, dėl kurios jie praranda ir laiką, ir pinigus

Kiti Straipsniai

Elektromobilio įkrovimas

Elektromobilių vairuotojų klaida, dėl kurios jie praranda ir laiką, ir pinigus

2026 11 15
Dirbtinio intelekto sukurtas iliustracinis matematikos ir duomenų analizės vaizdas universiteto aplinkoje.

Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį

2026 11 15
Jurgis Jurgelis ir knygos „Politinio teatro etiudai“ viršelis – redakcinis koliažas

Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“

2026 11 15
Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ įkūrėjai Vytautas ir Rita Černiauskai koncerte.

„Kukumbaliui“ – 25: iš Merkinės po Lietuvą pasklidusios dainos ir draugystė

2026 11 14
Vilniaus arkikatedroje prie Šv. Kazimiero koplyčios ištirtos ertmės vidus su dideliais akmenimis ir mūro sienomis

Vilniaus arkikatedroje ištirta paslaptinga ertmė: ką pavyko aptikti?

2026 11 14
Zigmas Vaišvila kalba žurnalistams, fone – Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis.

Teismas atmetė VRK skundą dėl Prezidento rinkimų dokumentų pateikimo Z. Vaišvilai

2026 11 13
Algimantas Sabaliauskas prie atversto žodyno ir kompiuterio, kuriame pavaizduota žodžių paieška

A. Sabaliauskas. Ar mokame skaityti žodžius nuo galo?

2026 11 13
Senojo žemėlapio fragmentas su pažymėta Kazlų gyvenviete ir aplinkiniais keliais bei upeliu

Kazlų Rūdos ištakos: archeologai pristatys senosios gyvenvietės tyrimų duomenis

2026 11 13
Kultūros paveldo specialistai tyrinėja senovinius audinius ir istorinius dokumentus.

Lietuva 2027-aisiais sieks stiprinti Europos kultūrą, paveldą ir visuomenės atsparumą

2026 11 13
Stanislovas Buškevičius pagalbinio apvaisinimo temos koliaže

S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano

2026 11 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Marco Rubio kalba federalistų draugijoje (Forbes Breaking News) apie Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“
  • klaustukas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • T. Jakutis apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
  • Ką gi apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • klaustukas apie S. Buškevičius. Vaikas – iš mėgintuvėlio, sperma – iš Pakistano
Kitas straipsnis
Vėlinės

Artėjant Vėlinėms: smulkių chrizantemų era pamažu baigiasi

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai