Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau kaip septynis dešimtmečius puoselėjamą šeimos bitininkystės tradiciją. Tačiau jų rūpestis neapsiriboja medaus gamyba. Šeima prisideda ir prie vietinių tamsiųjų bičių – senojo Lietuvos gamtos paveldo – išsaugojimo.
Bitininkystės tradicija perduodama iš kartos į kartą
Grimutų šeimos bitininkystės istorija prasidėjo Čepkelių raisto pakraštyje. Čia bites laikė dar Dimitrijaus senelis. Šiandien jo pradėtą darbą tęsia Lina ir Dimitrijus Grimutai, įkūrę ekologinį bityną „Grimutų medus“.
Dzūkijos pušynai, pelkės ir laukinės pievos sudaro savitas sąlygas bitėms. Čia jos renka įvairių miško augalų nektarą, o vasaros pabaigoje – ir viržių žiedų nektarą.
Viržių medus išsiskiria sodriu kvapu ir drebučius primenančiu tirštumu. Miško medaus skonis, spalva ir kitos savybės kasmet gali skirtis, nes priklauso nuo žydinčių augalų ir gamtos sąlygų.
Vis dėlto Grimutų bityno išskirtinumas – ne vien medaus įvairovė. Šeima rūpinasi ir bitėmis, kurios mūsų krašte gyveno nuo seno.
Vietinės tamsiosios bitės – nykstantis Lietuvos paveldas
Tamsioji europinė medunešė bitė (Apis mellifera mellifera) – senasis Europos bičių porūšis, istoriškai paplitęs ir Lietuvoje.
Ilgainiui šių bičių Lietuvoje smarkiai sumažėjo. Kurį laiką net manyta, kad vietinės tamsiosios bitės mūsų krašte jau išnykusios.
Tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkės dr. Laimos Blažytės-Čereškienės ir jos kolegų tyrimai atskleidė, kad atokiuose Lietuvos bitynuose dar išliko bičių šeimų, turinčių vietinėms tamsiosioms bitėms būdingų genetinių požymių.
2024 metais LRT radijui mokslininkė, kalbėdama apie Lietuvoje išlikusių bičių savitumą, pabrėžė: „Ji lietuviška dėl genetikos.“
Tyrimai parodė, kad Lietuvoje aptiktų tamsiųjų bičių genetinės savybės skiriasi nuo kitose Europos šalyse gyvenančių to paties porūšio bičių.
Todėl svarbu išsaugoti ne tik patį porūšį, bet ir būtent Lietuvos gamtinėmis sąlygomis susiformavusį jo genetinį paveldą.
Šiuo požiūriu vietinių bičių puoselėjimas yra reikšmingas ne vien bitininkams. Tai ir mūsų krašto biologinės įvairovės išsaugojimo darbas, glaudžiai susijęs su senąja bitininkystės tradicija.
Ekologinė bitininkystė ir rūpinimasis bičių kilme
Grimutų šeimos bitynas yra sertifikuotas ekologinis ūkis. Bityno pateiktais duomenimis, sertifikuojamas čia gaminamas medus, bičių duona, pikis, vaškas ir bičių šeimos.
Ekologinei bitininkystei taikomi nustatyti reikalavimai dėl bityno vietos, bičių priežiūros, maitinimo, ligų prevencijos ir gydymo. Jų laikymasis yra tikrinamas.
Vis dėlto ekologinis sertifikatas ir vietinių bičių genetinės kilmės nustatymas – du skirtingi dalykai. Sertifikatas patvirtina, kad laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų, tačiau savaime neįrodo, jog konkreti bičių šeima priklauso vietinei tamsiųjų bičių populiacijai.
Todėl Grimutų šeimos pastangos puoselėti vietines bites yra atskira, su ekologine bitininkyste susijusi veiklos kryptis.
Medaus stiklainyje – ir krašto istorija
Rinkdamiesi medų dažniausiai atkreipiame dėmesį į jo spalvą, skonį ar rūšį. Tačiau šios savybės dar neatskleidžia, kaip medus buvo pagamintas ir iš kur jis atkeliavo.
Sertifikuotą ekologišką medų galima atpažinti pagal nustatytą ekologinės gamybos ženklinimą. Ant jo pakuotės turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas ir kilmės šalis.
Grimutų šeimos pavyzdys primena, kad bitininkystė gali būti kur kas daugiau nei ūkinė veikla. Joje susipina iš kartos į kartą perduodama patirtis, Dzūkijos gamtos savitumas ir pastangos išsaugoti tai, kas mūsų krašte gyvavo nuo seno.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų gaminius galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.
Straipsnis parengtas pagal Medaus kultūros draugijos pranešimą.














Negaliu patikėti: čekistai neleidžia lietuviškos floros faunos naikinimo klausimu pasisakyti…. susmukau….
gal todėl, kad lietuviška yra gyvūnija ir augalija, o flora ir fauna – kažkokie svetimi įsibrovėliai?
Suprantu, jog filtruoja politinius pasisakymus, bet , kad net apie tai, kaip naikinamos tautos, pakeičiant jų valgiaraštį, sunaikinant vietines augalų ir gyvūnų rūšis, ir maitinant GMO – uždrausta …. paisrodo yra žymiai blogiau, nei maniau….