Rugpjūčio 1 d. 14 val. Molėtų krašto muziejaus laikinų ekspozicijų salėje bus atidaryta žinomų fotomenininkų Algimanto ir Mindaugo Černiauskų, Eugenijaus Drobelio ir Mindaugo Lapelės fotografijų paroda „Gamta – kultūros lopšys“.
Paroda parengta įgyvendinant projektą „Visuomenės švietimas apie gamtos ir kultūros paveldo vertybių bei ekologinio turizmo išteklių panaudojimą Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato subalansuotam vystymui“.
Parodos autoriai savo fotografijomis apdainuoja Dainavos grožį, atskleidžia Lietuvos gamtos ir čia gyvenančių žmonių dvasios vienybę.
Štai taip savo parodos temą pristato šios parodos autoriai:
„Einame Dzūkijos takais ir kartais atrodo, kad ieškome lobio, kuris būtinai turi čia būti. Aišku, nelygu kam kas yra lobis. Juo gali būti ir vienintelis labai reto katilėlio žiedas, surastas Maksimonių pievose paskutinę vasaros dieną, ir Merkinėje išgirsti dainos apie seniai jau išnykusius tujinus žodžiai, ir nuoširdus Kapiniškių senbuvio prisipažinimas, kad prieš savaitę sudeginęs medinę žagrę. Juk visa tai – lyg gražaus romantiškojo praeities laikmečio ornamento skeveldros. Tačiau, anot archeologų, net ir dalis ornamento, mažas jo elementas, kartais labai daug pasako. Todėl ir atsiranda siekis užrašyti, atkurti, išsaugoti, pabandyti pakartoti tai, ką taip lengvai darė mūsų senoliai. Ir atrodo, kad niekur kitur, tik čia, prie paslaptingojo Musteikos upelio, prie skaidriojo Skroblaus, prie kalnų upokšnio Krūčiaus, prie veržliosios Ūlos, gali įvertinti tokio darbo prasmingumą.
Jau dvidešimt metų vertingiausios Dainavos krašto ekosistemos, gamtos ir kultūros paveldas yra saugomi Dzūkijos nacionaliniame parke, kuris iš trijų pusių apglėbia didžiausią Lietuvoje išlikusią laukinės gamtos salą – Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Čepkelių pelkynai žavi mus savo pirmapradžiu natūralumu, o nacionalinio parko grožis – tai gamtos ir ilgametės žmogaus veiklos darna. Gamta lėmė dzūkų būtį, buitį ir tradicijas, o čia gyvenantys žmonės savo veikla kūrė tai, kas tapo įkvėpimo šaltiniu Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Antanui Žmuidzinavičiui, Vincui Krėvei ir kitiems šio krašto kūrėjams.
2011 m. abi šios saugomos teritorijos įgavo teisę vadintis PAN parko vardu – tai dvylikta tokia teritorija Europoje, gavusi sertifikatą, įvertinantį natūralios gamtos išsaugojimo ir darnaus turizmo plėtros atitikimą. Tai didelis iššūkis ir naujos galimybės šio krašto žmonėms veikti taip, kad būtų išsaugota šio krašto dvasia, kad išliktų tas jausmas, kurį trumpai ir lakoniškai dar 2002 m. apibūdino dzūkų poetas Stasys Stacevičius – „Dainava – tai būsena, kai norisi, nebūtinai garsiai ir nebūtinai išgėrus, dainuoti”.
