Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vilniuje vieši slovėnų rašytojas, muzikantas ir vertėjas Klemenas Piskas

www.alkas.lt
2012-12-06 12:00:37
0
Vilniuje vieši slovėnų rašytojas, muzikantas ir vertėjas Klemenas Piskas
Klemenas Piskas | klemen.pisk.net nuotr.
Klemenas Piskas | klemen.pisk.net nuotr.

Gruodžio 5 d. 19.00 val. Venclovų namuose (Pamėnkalnio g. 34, Vilnius) prieš Slovėnijos dokumentinių filmų peržiūrą slovėnų rašytojas, muzikantas ir vertėjas Klemenas Piskas, surengė savo poezijos ir muzikos vakarą.

Tarptautinių kultūros programų centras, tęsdamas ankstesnių „Lietuviškų knygų“ tradiciją, kas dvejus metus kviečia į Vilnių pasistažuoti užsienyje gyvenančius lietuvių literatūros vertėjus. Rašytojas vieši Lietuvoje nuo lapkričio iki gruodžio vidurio.

Keletas klausimų puikiai lietuviškai kalbančiam pašnekovui:

Kokie Jūsų ryšiai su Lietuva?

Esu vertėjas iš lietuvių kalbos į slovėnų kalbą. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankiau 2004 metais, tuomet teko dalyvauti renginyje, kuriame pristačiau savo kūrybą. Taip susižavėjau Lietuva, kad nusprendžiau išmokti lietuvių kalbą. Iš tikrųjų lietuvių kalbą jau norėjau išmokti anksčiau. Kai studijavau lenkų kalbą, dažnai susidurdavau su lietuvių kultūra. Pirmąjį savo poezijos rinkinį pavadinau lietuviškai – トLabas vakaras”.

Lietuvių kalbos pradėjau mokytis iš sovietinių vadovėlių. Pirma pamoka buvo トaš – komunistas, kur tavo partinis bilietas?”. Todėl nusprendžiau truputį palaukti. 2005 m. Slovėnijoje susitikau su Tomu Venclova, atvykusiu į Vilenicos festivalį, kuriame jis gavo apdovanojimą. Jo rekomendacijos dėka gavau Lietuvoje rašytojams skirtą stipendiją ir 2006-2009 m. gyvenau Lietuvoje, turėjau gerą progą išmokti lietuvių kalbą. Per šiuos metus išverčiau Sigito Parulskio romaną Trys sekundės dangaus, trumposios prozos antologiją Apsakymai iš Lietuvos. 2009 m. grįžau į Slovėniją, grįžęs išverčiau K. Borutos Baltaragio malūną, Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną Kvėpavimas į marmurą. Dabar gavęs stipendiją versiu Vytautės Žilinskaitės Kelionę į Tandadriką.

Kuo palankios stažuotės vertimams?

Būdamas Lietuvoje, dažnai dirbu Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kadangi kiekvienai knygai parašau ir įžangą, joje randu daug medžiagos. Man patinka čia, Lietuvoje, versti, nes galiu susitikti su žmonėmis, pasitarti, pabendrauti su rašytojais. Kai verčiau Parulskio knygą, jis daug ką man asmeniškai paaiškino. Visada Lietuvoje lengviau ir geriau versti nei Slovėnijoje, bet, aišku, vieno mėnesio per mažai. Su vertimu dirbsiu iki kovo, po to knyga Slovėnijoje bus išleista ir, tikiuosi, vaikams patiks.

Kuo Jus patraukė lietuviška literatūra?

Lietuviška literatūra Slovėnijoje anksčiau nebuvo žinoma. Trumposios prozos antologija yra pirmoji į slovėnų kalbą išversta lietuvių autorių knyga. Anksčiau buvo išėjusi S.T. Kondroto knyga Žalčio žvilgsnis, bet ji buvo versta iš vengrų kalbos. Man atrodo, lietuvių literatūra yra kitokia nei slovėnų, todėl slovėnų skaitytojams ir įdomi. Čia buvo Sovietų Sąjunga, represijos – apie tai slovėnams skaityti įdomu, nes mes patys buvome panašioje situacijoje Jugoslavijoje. Įdomu palyginti. Kita vertus, dabar, kai lietuvių literatūra yra dažnai susijusi su pagonyste, juntama folklorinė tradicija. Tokia knyga yra Baltaragio malūnas ir tokių knygų Slovėnijoje nėra.

O kokia yra slovėnų literatūra Jūsų akimis?

Labai sunku apibendrinti, bet galima sakyti, kad mes esame poetų tauta. Slovėnijoje yra daugiau poetų nei prozininkų. Poezija buvo pagrindinė literatūra, jos klasikinio poeto France’o Prešereno eilėraštis トTostas” yra mūsų tautos himnas, jame kalbama apie vyną. Dabartinėje slovėnų literatūroje yra tendencijų rašyti apie buvusią šalį – Jugoslaviją, apie tai, kaip tada gyveno žmonės. Tokia literatūra randa daug skaitytojų. Man ji nelabai patinka, bet tokios šiandienos tendencijos. Pastaruoju metu keičiasi ir pati slovėnų kalba – joje atsiranda daug slengo. Tai yra problema, nes slovėnų kalba turi daug dialektų. Dažniausiai vyrauja slengas iš Liublianos, o tai nepatinka žmonėms, gyvenantiems Mariborėje.

Būdamas Lietuvoje gal pasinaudojate galimybe susipažinti su vietine kultūra apskritai – lankote spektaklius, parodas?

Būdamas Lietuvoje dažnai eidavau į koncertus, literatūrinius vakarėlius. Ir šįkart viešėdamas taip darau. Tik šiek tiek pavėlavau – jau baigėsi „Poezijos ruduo“. 2007 metais dalyvavau šiame renginyje Druskininkuose, kur man labai patiko.

Kokia Jūsų dienotvarkė: kartu ir kuriate ar tik vertimu užsiimate?

Negaliu eilėraščių rašyti reguliariai. Poezijos rašymas turi būti spontaniškas. Jei yra įkvėpimas – galima parašyti eilėraštį. Per jėgą nieko nepadarysi. Aš esu laimingas, nes esu ir vertėjas, nuolat verčiu. Aš užsiimu įvairiais dalykais. Esu muzikantas, vertėjas, poetas, bet darau tik tai, kam tuo metu turiu įkvėpimą. Slovėnijoje pažįstu poetų, kurie negali kasmet neišleisti poezijos rinkinių – aš neįsivaizduoju, kaip taip gyvenčiau.

Kaip Jūs pasirenkate autorius, kurių kūrinius imatės versti – Jums parenka leidykla ar jūs pats?

Gyvendamas Lietuvoje susipažinau su lietuvių literatūra. Dar nebuvo nieko į slovėnų kalbą išversta, tad pradėti buvo nesunku – galėjau rinktis visiems žinomų autorių knygas: Sigito Parulskio, Kazio Borutos. Dar planuoju išversti Balio Sruogos Dievų mišką, tik kol kas neradau jam leidyklos. Daugiau problemų buvo kai ruošiau trumposios prozos antologiją. Jei būčiau turėjęs viską perskaityti, užimtų labai daug laiko. Todėl man pagelbėjo kitos antologijos, pokalbiai su rašytojais. Bet buvo sunku apsispręsti. Dabar, kai jau nemažai lietuviškos literatūros perskaičiau, taip sunku nebūtų. Dabar išnaudosiu gerą progą nusipirkti naujų knygų.

Ačiū už pokalbį.

Klemenas Piskas gimė 1973 m. Kranyje. Slovėnų literatūrinėje scenoje debiutavo pirmuoju poezijos rinkiniu „Labas vakaras“ (1998), toliau sekė „Visoko in nagubano prapočelo“ („Aukšta ir susiraukšlėjusi pirmapradė priežastis“, 2000) ir „Mojster v spovednici“ („Meistras klausykloje“, 2002).

Rinktinė poezija versta į lenkų (2005) ir slovakų kalbas (2009); taip pat K.Piskas rašo ir radijo pjeses – „Lahko noč, Matija Čop“ („Labanakt, Matija Čop“, 1998), noveles –  „Pihalec“ („Pūtėjas“, 2007).

Novelė „Džizo“ („Džizas“) buvo Laimos Masytės išversta į lietuvių kalbą ir pasirodė trumposios slovėnų prozos antologijoje „Auksas kišenėje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009).

Autorius verčia iš lenkų ir lietuvių kalbų, tarp išverstų autorių Jonas Paulius II, Jerzy Pilchas, Sigitas Parulskis, Kazys Boruta, Laura Sintija Černiauskaitė. Spaudai parengė išsamią CzesBawo MiBoszo poezijos rinktinę „Zvonovi pozimi“ („Varpai žiemą“, 2008).

Kaip dainininkas, gitaristas ir daugelio orkestro „Žabjak trio“ dainų autorius, išleido dvi CD: „Daktaras švilpiniuoja lėtą svingą“, (2001) ir „Aristokratas“, (2004). Koncertiniai pasirodymai užsienyje įvyko Krokuvoje, Gdanske, Vilniuje, Varšuvoje, Katovicuose, Dubrovnike, Helsinkyje, Vroclave, Brno, Prahoje, Frankfurte, Klagenfurte, Bratislavoje, Košice, Ostravoje, Sarajevo ir Vienoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos
  2. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  3. Rašytojų klube S.Birgelio eilėraščių knygos „Septintas nakty“ pristatymas
  4. Pagaliau išleistos Maironio metams skirtos knygos
  5. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Justinas Marcinkevičius | Alkas.lt, nuotr.

Z. Vaišvila. Vytauto Landsbergio smūgis anti-„sovietiniams“ patyčininkams“

2023 09 06
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Renginys Vilniaus literatų namuose | M. Mikulėno nuotr.

Vilnius literatūros miestas kviečia sugrįžti!

2023 08 28
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

2023 08 26
Asta Višinskaitė-Katutė | asmeninė nuotr.

A. Višinskaitė-Katutė. Lietuvos interesai

2023 08 24
Dmitrijus Golovanovas, Veronika Čičinskaitė-Golovanova, Domantas Razmus, Artūrs’ Duckis, Arkadijus Gotesmanas | asmeninė nuotr.

Džiazo scena Utenos miesto šventėje

2023 08 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Oleksandras su Ukrainos centro savanorių komanda | VDU archyvo nuotr.
Lietuvoje

Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje

2023 09 12
Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą | unesco.lt nuotr.
Architektūra

Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2023 09 12
Akcija „Visa Lietuva šoka“ | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys

2023 09 12
Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Visoje Lietuvoje žmonės būrėsi į miškų švarinimo talkas

2023 09 12
Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai | smsm.lrv.lt nuotr.
Užsienyje

Europos profesinio meistriškumo varžytuvėse – auksas, bronza ir meistriškumo medalis Lietuvos komandai

2023 09 12
I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Europa apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautiniai ekspertai VDU įvertino – išskirtinis Universitetas visoje Europoje
  • Apie Kauno modernizmo architektūros įrašymą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą
  • Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Rudenėjančią Lietuvą įsuks šokių sukūrys
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
37
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
15
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Suėmimo diena apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Pajūrietis apie Dangus nėra riba: išsamus bepiločių orlaivių vadovas
  • Europa apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
Kitas straipsnis
Seimo pirmininkė I.Degutienė sukritikavo VRK pirmininko Z.Vaigausko elgesį

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui atšaukti sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų nutraukimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai