Lietuvos gyventojų taromatuose paaukotos lėšos padėjo išsaugoti dar vieną vertingą Lietuvos mišką. Varėnos rajone, Ūtos miške, išpirkta 22,35 hektaro brandaus Dzūkijos pušyno, kuriame auga daugiau kaip 135 metų sulaukusios pušys, veši reti kerpynai ir aptinkama į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.
Tai jau septintasis miškas, išpirktas įgyvendinant VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir „Sengirės fondo“ sumanymą „Keisk tarą į šlamančius“.
Gyventojų parama virto saugomu mišku
Ūtos miško sklypui įsigyti skirta 117 394 eurai. Šios lėšos surinktos gyventojams taromatuose atsisakant grąžinamo užstato ir jį paaukojant miškams išsaugoti.
Pasak Užstato sistemos administratoriaus vadovo Gintaro Varno, net ir nedidelės kiekvieno žmogaus aukos ilgainiui duoda apčiuopiamų vaisių.
„Paprastas pasirinkimas taromate vėl virto ilgalaike dovana gamtai – 22 hektarai yra reikšmingas rezultatas, kurį sukūrė daugybė gyventojų, pasirinkusių paaukoti savo užstatą“, – sako G. Varnas.
Iš viso už taromatuose paaukotas lėšas jau išpirkta ir saugoma 86,42 hektaro Lietuvos miškų.
Naujasis sklypas papildė du anksčiau „Sengirės fondo“ globotus Ūtos miškų masyvo plotus. Dabar čia saugoma jau 34,45 hektaro miško.
Dzūkijos kerpšiliai – reta gamtos vertybė
Ūtos miške plyti Dzūkijai būdingi kerpšiliai – sausi, šviesūs pušynai, kurių smėlingą žemę dengia kerpės. Tokie miškai išsiskiria savita augalija, vabzdžių įvairove ir ilgainiui susiklosčiusiomis gamtinėmis sąlygomis.
Seniausios naujai įsigyto sklypo pušys auga jau daugiau kaip 135 metus.
Dalyje miško nustatyta Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – kerpiniai pušynai. Šios buveinės būdingos Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlynams. Jose aptinkama šilumą mėgstančių vabzdžių ir augalų, kuriems reikalingos atviresnės, saulės apšviečiamos miško vietos.
Viena iš čia augančių retenybių – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta kalninė arnika.
Miške taip pat vingiuoja nedidelis upelis. Jo pakrantėse augalija vešlesnė, o tarp jaunų medelių gausu ąžuoliukų. Sausų pušynų ir drėgnesnių upelio pakrančių kaimynystė sudaro sąlygas gyventi įvairioms augalų, gyvūnų ir grybų rūšims.
Svarbu išsaugoti vientisą miško plotą
„Sengirės fondo“ valdybos narys, botanikas dr. Mindaugas Lapelė pabrėžia, kad kerpšiliai yra vienos jautriausių ir rečiausių Lietuvos miškų buveinių.
Jų savitumą per ilgą laiką formavo ir praeityje vykę žemutiniai miškų gaisrai. Pažeidus tokią buveinę, ją atkurti itin sunku, o kai kuriais atvejais – beveik neįmanoma.
Todėl svarbu išsaugoti kuo didesnį vientisą miško plotą, kuriame galėtų vykti natūralūs gamtos procesai ir išlikti kerpšiliams būdingos rūšys.
Išpirktas Ūtos miško sklypas bus saugomas nuo žalingos žmogaus veiklos ir paliktas natūraliai bręsti.
Miškams išsaugoti paaukota beveik 374 tūkstančiai eurų
Sumanymas „Keisk tarą į šlamančius“ pradėtas 2023 metų lapkritį. Nuo tada Lietuvos gyventojai taromatuose miškams išsaugoti paaukojo 373 880 eurų.
Vien per 2026 metus iki pranešimo paskelbimo surinkta daugiau kaip 85 428 eurai.
Už šias aukas išpirkti jau septyni vertingi Lietuvos miškai. Du anksčiau įsigyti miškai – Vištytgirio miške ir Kaulakių ąžuolyne – šiemet pažymėti specialiais ženklais.
2020 metais įsteigtas „Sengirės fondas“ šiuo metu globoja daugiau kaip 465 hektarus Lietuvos miškų. Juose siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir sudaryti sąlygas miškams natūraliai bręsti bei ilgainiui tapti sengirėmis.
Prie šio darbo gali prisidėti kiekvienas gyventojas: grąžinant gėrimų pakuotes taromate tereikia pasirinkti galimybę užstato sumą paaukoti „Sengirės fondui“.
Parengta pagal 2026 m. spalio 13 d. BNS spaudos centro pranešimą.
