Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis

Tomas Dirgėla, www.alkas.lt
2012 10 03 14:15
3
T. Dirgėla. Ir vėtytas, ir mėtytas Antanas Strazdas-Strazdelis

Antanas Strazdas-Strazdelis

Antanas Strazdas-Strazdelis
Antanas Strazdas-Strazdelis

Šventas Raštas sako: Qui invenit sapientiam, invenit thesaurum [kas išmintingas, tas ir turtingas]. Gerbiu tą brangų turtą, o žinodamas, kad jį galima įsigyti tiktai skaitant knygas, nuo pareigų atliekamą laiką paskiriu literatūrai. Ji parodo pasaulio menkumą ir tiesos kelią, ji pasaldina kartybes, kurių patiriu šioje ašarų pakalnėje, ji sustiprina manyje viltį sulaukti atpildo už tas skriaudas ir persekiojimus, kuriuos tenka iškęsti. Literatūra išmokė mylėti artimuosius, apšvietė paskendusius tamsybėse, tai jos nuopelnas…
Antanas Strazdas, 1819 m. 

Šis žmogus – vienas tų, kurie davė pradžią pasaulietinei lietuvių poezijai, o Strazdo 1814 m. išleistas poezijos rinkinys „Giesmės svietiškos ir šventos“ laikomas pirmuoju originalių lietuviškų eilėraščių rinkiniu. Strazdo kūryba buvo paplitusi Didžiojoje Lietuvoje, ypač Rytų Aukštaitijoje, ilgą laiką jis buvo populiariausias poetas šalyje.

Strazdelis sukūrė ir savo poetinę mokyklą, kurią vėliau pakeitė maironiškoji, o keturvėjininkai su Kaziu Binkiu priešakyje Strazdą laikė tikru menininku tiek kūryboje, tiek ir gyvenime. 

Šio kūrėjo asmenybę vėliau iškėlė kai kurie rašytojai: K. Plačenio romanas „Pulkim ant kelių“ (1936 m.), J. Petrulio pjesė „Prieš srovę“ (1936 m.), S. Gedos poema „Strazdas“ (1967 m.), J. Glinskio drama „Grasos namai“ (1970 m.). 

Į baudžiauninkų kampininkų Andriaus ir Sofijos Strazdų šeimą Astravo (dab. Margėnų) kaime, Kriaunų parapijoje, prie Sartų ežero 1760 m. kovo 9 d. atskrido mažas strazdelis Antanas. Vėliau visa šeima apsigyveno Kriugiškyje – ten ir prabėgo būsimo poeto vaikystė. 

Tikslių duomenų, kur mokėsi Strazdas, nėra išlikę, tačiau manoma, kad 7 – 8- ajame dešimtmetyje jis krimto mokslus Kriaunų parapinėje mokykloje, o vėliau buvo daugelio jėzuitų kolegijų auklėtiniu – Kražių, Polocko, Ilūkstės ir kitų. 

Būdamas virš 20 metų amžiaus, Strazdas baigė vidurinį mokslą, nors jis būdavo baigiamas sulaukus 16 ar 17 metų. Vidurinėje mokykloje poetas pradėjo eiliuoti, turėjo progos susipažinti su antikine poezija. 

Trejetą metų (nuo 1782 m.) trukusios studijos Lietuvos vyriausiojoje mokykloje Vilniuje Strazdui leido plačiai susipažinti su antikine bei lenkų literatūra ir su fiziokratų idėjomis. 

Vėliau Strazdelis mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, kurią pasirinko dėl garantuotą pragyvenimą siūlančios kunigo profesijos. Čia jis studijavo muziką, logiką, prancūzų kalbą, Varniuose susiformavo ir Strazdo asmenybė, jo tautinės pažiūros.

Pone Dieve visagalis 

Pone Dieve visagalis,
Garbin Tave visos šalys.
Ir pijokai labai prašo –
Arielką peklai užrašo.

Kas tuos pijokus sutvėrė,
Ką teip baisiai pasigėrė.
Pasigėręs pačią gainiojo,
Gainiodamas didžiai tvojo.

Pati biedna išvaryta,
Su botagais sudaužyta,
Bėga per laukus šaukdama,
Užtarimo negaudama.

Gėręs dieną, gėręs naktį,
Ė parėjęs – pačią plakti,
Strošydamas: „Duok, duok ėsti,
Aš kaip šuva baigiu dvėsti.“

Geria panos ir našlelės,
Ir moterės iš taurelės,
Vyrai geria iš uzbono,–
Kožnas pagal savo stoną.

Diedai, seni ir kuproti,
Girti eina tancavoti.
Nors lazdomis pasirėmę,
Krato barzdas įsirėmę.

Ubags, almužną imdamas,
Ant arielkos mainydamas,
Ir patsai nebepamatė,
Kas jo kišenes iškratė.

 Šlėkta, nors ir šoblią turi,
Ant arielką meiliai žiūri,
Kad tik pinigų turėtų,
Ir jis gertų, kiek norėtų.
 

1790 – 1814 m. Strazdas vikaravo Kupiškyje, Subačiuje, dirbo Karsakiškyje ir Jurgiškyje, o 1801 – 1814 m. daug klajojo – gyveno pusiau kunigiškai, vertėsi atsitiktiniais darbais, konfliktavo su dvarininkais bei pasaulietine ir bažnytine valdžia. 

Baigęs klaidžioti, 1814 m. poetas netoli Šimonių išsinuomojo miško tuštynę ir pradėjo gyventi kaip laisvas valstietis bei žemdirbys, tuo pačiu ir atsidėdamas literatūrai ir išleidęs pirmąjį savo eilėraščių rinkinį. 

1816 m. prasidėjo ketverius trukęs Strazdelio persekiojimas – poetas bylinėjosi su reformatų Sinodu dėl eilėraščio „Pagrabas Palšio“, o 1819 m. parašė eksplikaciją bažnyčiai, atskleisdamas savo etikos principus ir estetines bei literatūrines pažiūras. 

Pagrabas Palšio 

Numirė Palšis, nujojo,
Kurs po bažnyčias lekiojo:
Duok, dieve, pakajų,
Šiokį tokį rojų
Tam Palšiui.

 Žinos tai langai ir kertys,
Kuriomis lekiojo jo čvertys,
Kaip sidabrą nešė
Ir šventuosius pešė
Tas Palšis.

Numirė Palšis, negyvas.
Bet kaip jis mirė, tai dyvas.
Kas buvo, tai buvo,–
Bambizas pražuvo
Ant amžių.

Jau dabar Palšis po sūdu.
Kad jo nekorė, tai cūdu.
Nei teip didis cūdas,
Kaip ledokas būdas –
Vagystės.

Bėkit, bambizai, ant grabą,
Apverkit Palšį nelabą,
Šaukdami verkite,
Rankomis plokite:
O, vei mir! O, vei mir!

1820 m. Strazdas Kamajuose nusipirko trobą, ten pragyveno aštuonerius metus, per kuriuos jis ir toliau bylinėjosi su dvarininkais, su cenzūra ir stengėsi išleisti antrąjį savo eilėraščių rinkinį.

Strazdelis, būdamas 68 – erių metų, buvo uždarytas į Pažaislio vienuolyną – tuo pasirūpino tiek pasaulietinė, tiek ir bažnytinė valdžia, tačiau po metų iš vienuolyno pabėgo ir grįžo į Kamajus, kuriuose savo turtą rado išvaržytą. Ieškodamas teisybės, Strazdas nuvažiavo į Vilnių pas vyskupą, tačiau pastarojo buvo išbartas.

Edvardas Matas Römeris. Poeto Antano Strazdo portretas
Edvardas Matas Römeris. Poeto Antano Strazdo portretas

Sugrįžęs namo, poetas ir toliau klajojo, nors ir sunkiai sirgo. Vėliau ir vėl vyko į Vilnių ieškoti pagalbos, tačiau ir vėl liko išbartas.

Grįžęs namo, Strazdas gyveno jau nebeilgai – 1833 m. balandžio 11 d. jis mirė. Buvo palaidotas ne šventoriuje, kaip visi kunigai, o parapijos kapinėse.

Visą gyvenimą ieškojęs tiesos ir siekęs būti savimi, Antanas Strazdas stengėsi išlaikyti savo orumą ir sąžiningumą. Nors ir galėdamas lengvai žingsniuoti gyvenimo keliu pritapdamas prie aplinkos, Strazdas pasirinko kitokį kelią – plaukimą prieš srovę, reikalaujantį didžiulių pastangų. Tai jam padėjo išsiugdyti ypač tvirtą charakterį.

Strazdelis teisingumo reikalavo tiek iš savęs, tiek ir iš visuomenės, tiesa ir teisingumas buvo jo kelrodžiai sunkiame kelyje. Tokie šio poeto bruožai iškyla ir žmonių pasakojimuose bei anekdotuose, ir oficialiuose raštuose, ir kūryboje.

Ieškodamas teisybės, Strazdas pasižymėdavo atkaklumu, su niekuo nesitaikstė. Nors įstatymas dažnai būdavo stipriojo, bet ne teisiojo pusėje, poetas apsigindavo ir savais būdais – prakeikimu iš sakyklos, lazdos smūgiais ar šautuvo šūviais. Atkaklumas kovojant už savąją tiesą ir lėmė dramatišką gyvenimą.

Iš įvairių Strazdo pasiaiškinimų matyti, kad jis niekada nesiekė privilegijų, vengė pinigų ir vykdė pareigas pagal pašaukimą, jam rūpėjo ne išorė ir ne postai. Labiausiai poetas žmonėse vertino išmintį, o pati poezija Strazdui buvo ne pramoga – jis rašė norėdamas realizuoti savo humanistinius tikslus.

Pirmąjį savo eilėraščių rinkinį, iš žmonių atiminėjamą ir deginamą, Strazdelis išleido 1814 m. Dėl tokio valdžios žingsnio iki šių dienų išliko vos pora šio rinkinio egzempliorių. Nuo 1824 m. poetas atkakliai kovojo su cenzūra dėl antrosios savo knygelės pasirodymo – kova truko net ketverius metus. Strazdo kūryba cenzorių buvo menkinama, o pats autorius šmeižiamas dėl, esą, meninio skonio neturėjimo ir kalbos bei minties nesutapimų.

Strazdas vietoje gynybos pasirinko puolimą, nukreiptą prieš pačius cenzorius dėl jų savivaliavimo, tyčiojimosi ir gimtosios kalbos nemokėjimo, dėl tokio elgesio cenzorius poetas ragino nubausti, tačiau to niekas nepadarė, o antrasis Strazdo eilėraščių rinkinys buvo pradangintas.

Vytautas Kernagis – „Strazdas“ (žodžiai Sigito Gedos)

Ginčydamasis dėl antrosios knygelės išleidimo, viename skunde Strazdas prakalbo apie labai seną lietuvių ir žemaičių tautą, kurios visi valdovai per amžius kalbėjo tik lietuvių kalba, o poetas savo kūryba norįs išsaugoti jų atminimą. Antanas Strazdas buvo ne tik talentingas, bet ir turintis tautiškumo sampratą poetas.

Į pirmąjį savo eilėraščių rinkinį „Giesmės svietiškos ir šventos“ Strazdas sudėjo 11 kūrinių, kuriuos sudarė pasaulietiniai eilėraščiai ir keletas religinių giesmių.

Pasterka arba piemenų giesmė 

Linksma diena, linksma ana,
Kad piemenys avis gano,
Ho ca ca, ho lia lia,
Avytės, ralia ralia.

Išvarykit ir karveles,
Kur linksmos auga žolelės,
Ho ca ca, ho lia lia,
Karvytės, ralia, ralia.

Aušros žvaigždė jau pasvydo,
Visi paukšteliai pragydo.

Strazdas čilba visa burna,
Aplenkęs pelėdą durną.

Hei, ką dirbi tu, Petriukai?
Lakstydamas ko netrūkai.

Karvytėlės tepasiėda,
Bo, kad nepriės, bus mums bėda.

Pasišokit, geriukėliai
Ir visos puotos vaikeliai.

Piemenėliai, ant triūbelių
Ir ant karklinių lamzdelių

Pagrajykit linksmai, gražiai
Prie tam krūmui, prie tai rožei.

Ot, ir visi linksmi, sotūs,
Apiganėm visus plotus,

Visi sotūs apiramo –
Ginkim greitai visus namo.
 

Mažai kas žinoma apie antrąjį Strazdo eilėraščių rinkinį – jame buvo „Giesmė Rygos miestui pagerbti“, kurios cenzorius neleido spausdinti:

Giesmė Rygos miestui pagerbti
(ištrauka)
 

Plaukit, visų kraštų žmonės,–
Kiek čia laisvės, kiek malonės.
Iš visur čionai suplaukit –
Europos uostas jūs laukia.

Anglai ir švedai, ispanai,
Prancūzai, olandai ir danai
Čia suveža savo gėrybę,
Kraudami turtą tai Rygai.
 

Manoma, jog antrajame rinkinyje buvo ir eilėraštis „Ei Dieve Dievulaitis“. Poetas viename rašte yra minėjęs, jog šį kūrinį labai mėgsta Žemaičių vyskupas J. Giedraitis. 

Autentiški kūriniai ir literatūros darbai, parašyti Strazdelio – tai 11 išlikusių eilėraščių, 2 neišlikę, tačiau iš pavadinimų žinomi eilėraščiai, 2 religinės giesmės ir katekizmo vertimas. Su laiku Strazdui buvo priskiriama vis daugiau tarp žmonių paplitusių eilėraščių. Vėliau nemažai sutautosakėjusių eilėraščių buvo priskirta Strazdo kūrybai, tad ji išaugo beveik keturis kartus – iki 45 eilėraščių.

Strazdo kūryba – tai vienas pirmas bandymas iš tautosakinės kūrybos pereiti į individualiąją, originaliąją poeziją, jis surado ribą tarp seno ir naujo: sena, kad būtų suprantama visų, o nauja – žmonių praturtinimas naujais dvasiniais išgyvenimais. Visa Strazdelio poezija yra originali dėka poeto meninės pasaulėjautos.

Be aukščiausios galios – Dievo – poeto kūryboje vyrauja ir gamta, laikoma žmogaus dalimi, ji reiškiasi per žmogaus prigimtį ir teikianti gėrio, grožio ir teisingumo vertybes, kurias naikina prastai sutvarkyta visuomenė. Tad norint gyventi teisingai ir dorai, reikia atsigręžti į gamtą.

Antanas Strazdas – Strazdelis su savo kūryba guodė ir džiugino ano meto žmonių dvasią bei stiprino jų viltį. 

Sigitas Geda. Strazdas  

Tardymas 

Kai seniausi malūnai
Jau pavasarį jautė,
O iš tvartų sulūžusių
Ėjo žmonės ir jaučiai,
 

Kilo stiebėsi žalios –
Žydros žolės ant šlaitų,
Strazdas Vilniun važiavo
Gal knygelę išleistų.
 

Apdainavo jis žmogų,
Paukštį, gyvulį, žuvį, –
Kas gi žemėj pranoko
Dieviškąjį liežuvį?
 

Visą šitą pasaulį
Jis į giesmę sudėjo.
Giesmėje apsaugoti
Akmenėliai kalbėjo
 

Skraidė moterys baltos.
Kažkokioj erdvėje
Kaip vėlė, kaip dvasia
Visas gyvis nekaltas.
 

Žydra žydra. Ten angelas
Ant žagrelės – danguos –
Ten išgelbėtas, atpirktas –
Su jauteliais žmogus
 

Tarsi kūdikis juokiasi,
Anei menkas, nei mažas.
… Galgi butų šlajukėmis
Lietuvą ir išvežęs.
 

Bet apspito jį ponai,
Svetimtaučiai klebonai
Knygą atėmė, arklį,
O jį patį – ištardė:
 

Koks vardas?
Kokia pavardė?
O šita raidė –
A ar B?
 

Iš kur toks ėmeisi?
Turėjai moterį?
Sukalbėk poterį.
Užtrauk „Kyrie eleison“.
 

Aha, papuolei!
Prieš valdžią dar šiaušiesi!

Traukitės, ponai,
Aš – laisvas paukštis!!!
– – – – – – – – – – – –
Parbėga Strazdelis,
Skvernais paplasnodamas.
Neišleido knygelės
Už paukštiškas nuodėmes.


„Lietuvos Kūrėjai“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lenkija stebėtinai mažai dėmesio skiria lietuvių literatūrai
  2. V. V. Landsbergis 90-mečio sulaukusį Meką siūlo pristatyti Nobelio premijai

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Kartu su keiksmažodinę “pagonių” praeitybę išnaikinusia krikščionybe į Lietuvą koja kojon Baltams atėjo ir baudžiava. Buvę savų Dievų ir pilių gynėjai kaipmat tapo dvasiškai sulaužytais sulinkusiais ganomaisiais įvairaus plauko ganytojams. Tą patvirtina ir Strazdo kūrybinė kūryba – iš ganomųjų jau net pasišaipant tandeme su evangeline paguoda.

    Atsakyti
    • Pritariu says:
      9 m. ago

      Pritarčiau ir papildyčiau, kad ir “arielka” žengė koja kojon. Šiandien šaukiame – “Lietuva prasigėrė”, kaimas žūsta. Taip, tai šventa tiesa, bet tai juk gajos senos tradicijos. K. Donelaitis apie būrus kalbėdamas taip pat tą patį rašė.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        Tie BŪRAI neatsirado iš kažkur. Jie amžinai blaivėjančiais būrais tapo būtent krikščionybės “dėka” – išlaikyti bažnyčias. Valančiaus laikmetyje, nepamirškim, nukrikščionintoje Lietuvoje veikė per tūkstantį bravorų, kurie ir kurių marketinginiai pelnai būtent priklausė bažnyčioms ir vienuolynams.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

2021 04 18
O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)

O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)

2021 04 15
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

Metų „Tautos interjero“ vardas atiteko pastatui Šventojoje, kuriame – vien Lietuvos kūrėjų darbai (video)

2021 03 31
Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
Muziejai | lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministras S. Kairys: Kartu su muziejų bendruomene ruošiamės atlaisvinimams

2021 03 08
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

2021 03 06
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

by Kristina Aleknaitė
2021 04 18
0
Japonijoje studijuojantis klaipėdietis pasiryžęs bent į 12 užsienio kalbų išversti Vytauto Mačernio eilėraščius

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Lietuvos Seimas paskelbė šiuos metus V. Mačernio metais. Mokyklos rengia rašinių...

Skaityti toliau

O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 15
3
O. Strikulienė. Tautos dainius Just. Marcinkevičius. Žvalgęsis tik nuo aukščiausių bokštų (video)

Praėjo jau 10 metų, kai neturime Poeto Justino Marcinkevičiaus (1930–2011). Sąmoningai neišskiriu, jog poetas taip pat buvo ir dramaturgas, vertėjas,...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES

R.Langas: Tik pripažindama kultūros reikšmę Europa gali tikėtis veiksmingos ES

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai