Kokių gebėjimų reikės žmogui, kai dirbtinis intelektas ir naujosios technologijos keis įprastas profesijas? Kaip padėti mokiniams atrasti savo pašaukimą ir kodėl ne visi Lietuvos vaikai turi vienodas galimybes išbandyti šiuolaikines mokslo sritis?
Šie klausimai buvo svarbiausi lapkričio 9–13 dienomis vykusioje Nacionalinėje karjeros savaitėje, subūrusioje tūkstančius mokinių, mokytojų, tėvų ir karjeros specialistų. Per penkias dienas surengta 40 renginių, kuriuose daugiausia dėmesio skirta ateities profesijoms ir jaunimo pasirengimui sparčiai besikeičiančiam darbo pasauliui.
Savaitę užbaigė lapkričio 13 d. Vilniuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, vykęs forumas „Įtraukus STEAM šiandien – drąsūs karjeros pasirinkimai rytoj“.
Jame mokslininkai, švietimo specialistai ir darbdavių atstovai svarstė, kaip sudominti jaunimą gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos mokslais, ką Lietuva galėtų perimti iš Estijos patirties ir kodėl vien modernių laboratorijų nepakanka.
Ateities profesijoms reikės ne vien technologinių žinių
Darbo pasaulis keičiasi taip sparčiai, kad šiandienos mokiniams teks dirbti profesijose, kurių pobūdis per artimiausius dešimtmečius gali gerokai pasikeisti.
Forume pabrėžta, kad vienas svarbiausių ateities darbuotojo gebėjimų bus mokėjimas veikti neapibrėžtomis aplinkybėmis, spręsti naujas problemas ir kurti vertę.
„Ignitis grupės“ programos „EnergySmartSTART“ vadovė Giedrė Žlibinienė atkreipė dėmesį, kad dėl skaitmeninimo keičiasi beveik visos profesijos. Darbdaviams vis svarbesnis tampa skirtingų sričių žinių derinimas.
Prie vieno darbo stalo jau dabar susitinka inžinieriai, programuotojai, gamtos mokslų specialistai ir kitų sričių darbuotojai. Ateityje toks bendradarbiavimas tik stiprės.
„Ši tendencija tik stiprės“, – prognozavo G. Žlibinienė.
Todėl mokykloje svarbu ne tik perteikti žinias, bet ir išmokyti jas pritaikyti, kelti klausimus, tyrinėti, bendradarbiauti bei savarankiškai ieškoti sprendimų.
Užuot klausę „Kuo būsi?“, leiskime vaikui išbandyti
Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius Valdas Jankauskas pastebėjo, kad keičiasi pats požiūris į profesijos pasirinkimą.
Anksčiau vaikų dažniausiai klausta „Kuo tu būsi?“, o šiandien vis svarbesnis tampa klausimas „Ką tu nori išbandyti?“.
Pasak V. Jankausko, rinktis profesiją jos nepažinus labai sudėtinga. Todėl mokiniams būtina sudaryti galimybes praktiškai išmėginti įvairias veiklas, atlikti bandymus, pažinti technologijas ir atrasti savo gebėjimus.
„STEAM yra vienas dalykų, kur vaikas gali atėjęs išbandyti, nes rinktis profesiją aklai sudėtinga“, – sakė LINEŠA vadovas.
Lietuvoje šiuo metu veikia dešimt nacionaliniam tinklui priklausančių STEAM atviros prieigos centrų – septyni regioniniai ir trys metodiniai.
Tačiau vien įrengti laboratorijas nepakanka. Svarbu, kad mokiniai jose lankytųsi nuolat, o praktiniai užsiėmimai taptų ugdymo dalimi, ne vienkartine išvyka.
„To nepakanka. Jei norime, kad vaikas domėtųsi, reikia pastovumo. Be to, neužtenka mokytojų, trūksta STEAM centrų prieinamumo“, – pabrėžė V. Jankauskas.
Kodėl mergaitės vis dar rečiau renkasi technologijų mokslus?
Forume nemažai dėmesio skirta ir lyčių skirtumams renkantis mokslo bei technologijų kryptis.
LINEŠA pateiktais duomenimis, Lietuvoje STEAM kryptis renkasi apie 9 proc. mergaičių. Pranešime taip pat pažymėta, kad informacinių ir ryšių technologijų specialybėse moterų dalis 2024 metais, palyginti su 2022-aisiais, sumažėjo.
Vilniaus universiteto docentė dr. Jurgita Vizgirdaitė teigė, kad viena svarbiausių kliūčių tebėra visuomenėje įsitvirtinę stereotipai.
Dar vaikystėje mergaitės neretai išgirsta, kad inžinerija, programavimas ar technologijos esą labiau tinka berniukams.
Pasak mokslininkės, norint pakeisti padėtį, būtina plačiau pristatyti mokslo ir technologijų srityse daug pasiekusių moterų pavyzdžius, skatinti mergaites dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose ir specialiose ugdymo programose.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Ieva Plikusienė pabrėžė ir šeimos palaikymo svarbą. Jos teigimu, ypač reikšmingas gali būti tėvo padrąsinimas dukrai rinktis mokslo ar technologijų kryptį.

Estijos pavyzdys: mokslas gali tapti patrauklus visai visuomenei
Žinių ekonomikos forumo atstovė dr. Lijana Dienaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau turi modernių laboratorijų, ugdymo programų ir įvairių mokslo populiarinimo sumanymų, tačiau vis dar stinga nuoseklaus jų poveikio vertinimo.
Jos pateiktais duomenimis, tik 4–6 proc. penkiolikmečių pasiekia tokį gebėjimų lygį, kuris leidžia savarankiškai kurti naujoves, o 48 proc. mokinių netiki, kad jų pastangos lemia sėkmę.
Be to, daugelis vaikų su STEAM veiklomis išsamiau supažindinami tik 7–12 klasėse, nors susidomėjimą mokslu svarbu žadinti gerokai anksčiau.
Kaip sektiną pavyzdį L. Dienaitė pateikė Estiją, kur mokslas populiarinamas ne vien mokyklose, bet ir plačiajai visuomenei skirtomis televizijos laidomis.
Vienas tokių pavyzdžių – „Rakett 69“, kurioje jauni žmonės sprendžia praktines mokslo ir technologijų užduotis.
Pasak pranešėjos, Estijoje kas trečias studentas renkasi gamtos, technologijų, inžinerijos ar matematikos studijas.
L. Dienaitės nuomone, panaši nacionalinė mokslo populiarinimo laida būtų naudinga ir Lietuvai.
Ar regionų mokiniai turi tokias pačias galimybes?
Nors STEAM ugdymo galimybės Lietuvoje plečiasi, jų prieinamumas vis dar nevienodas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys pripažino, kad Vilniaus ir regionų mokinių galimybės išbandyti šiuolaikines mokslo bei technologijų veiklas skiriasi.
Mažesnių miestų ir kaimo mokykloms sudėtingiau užtikrinti nuolatinius praktinius užsiėmimus, o kai kur trūksta ir šiam darbui pasirengusių mokytojų.
LINEŠA STEAM plėtros koordinatorė Eglė Vaivadienė ragino mokyklas nelaukti, kol visos sąlygos taps idealios.
Jos teigimu, pirmiausia verta pastebėti iniciatyvius mokytojus, padėti jiems augti, užmegzti ryšius su STEAM centrais ir siekti, kad praktines mokslo veiklas išbandytų visos klasės.
„Visgi infrastruktūra be kultūros – tik tuščios erdvės, kultūra be lyderystės – tik geri norai“, – pabrėžė E. Vaivadienė.
Technologijos keičiasi, tačiau svarbiausias išlieka žmogus
Nacionalinės karjeros savaitės metu vyko ne tik forumas, bet ir nuotoliniai susitikimai, praktiniai užsiėmimai bei konferencijos.
Lapkričio 11 d. Vilniuje surengtas bendrakūros renginys „Karjera 2030“, kuriame specialistai ieškojo naujų sprendimų ateities profesinio orientavimo sunkumams įveikti.
Lapkričio 12-ąją, minint Karjeros specialisto dieną, Vilniuje ir Klaipėdoje vykusiose konferencijose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto poveikiui profesijų pasirinkimui, žmogaus gebėjimams ir karjeros specialistų darbui.
Abiejų konferencijų dalyviai pabrėžė, kad technologijos gali padėti žmogui pažinti galimybes, tačiau negali pakeisti jo asmeninių siekių, vertybių ir pasitikėjimu grindžiamo bendravimo.
LINEŠA Ugdymo karjerai skyriaus vadovė Ina Griazina džiaugėsi, kad Nacionalinė karjeros savaitė subūrė įvairių sričių žmones bendram tikslui – padėti jaunimui geriau pažinti save ir drąsiau priimti sprendimus.

Nacionalinės karjeros savaitės renginiai priminė svarbią tiesą: rengiant jaunimą ateities profesijoms, nepakanka vien mokyti naudotis naujomis technologijomis.
Ne mažiau svarbu ugdyti smalsumą, kūrybingumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą.
O svarbiausia – sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui, nesvarbu, kur jis gyvena, atrasti savo gabumus ir juos išbandyti praktiškai.
Parengta pagal Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros pranešimą.













