Rugpjūčio danguje visos šviesiausios planetos ir Perseidų meteorai

Trumpėjant dienoms ir tamsėjant naktims rugpjūčio dangaus skliautas gaubsis vis tankesniu žvaigždžių šydu. Temstant aukštai virš galvos įsižiebs ryški Vega, o virš vakarų horizonto išryškės ryškiausia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Tiesiai ir žemiau po juo bus galima susirasti prie horizonto prigludusį Mergelės žvaigždyną su joje švytinčiomis Saturno bei Marso planetomis ir Spikos žvaigžde. Šiaurėje visai neaukštai Vežėjo žvaigždyne žibės Kapela.

Pietryčiuose aukštai iškilusiame Erelio žvaigždyne švytės ryškiausia žvaigždė – Altayras, lengvai atpažįstamas iš dviejų ne tokių ryškių abipus jos spindinčių žvaigždžių palydovių – Alšaino (žemiau) ir Tarazedo (aukščiau). Nuo Erelio kairiau ir aukščiau, beveik virš galvos iškilusiame Gulbės žvaigždyne, išsiskirs Denebas.

Labiau sutemus jau išryškės ir visą vasarą Saulės spindulių stelbtas Paukščių takas. Rugpjūčio vakarais jis jau drieksis šiaurės – pietų kryptimi, tartum primindamas, kad vasaros pabaiga ne už kalnų ir tuoj išgirsime šiuo dangaus taku į Dausas traukiančių paukščių balsus.

Pasirodys visos šviesiausios planetos

Marsas ir Saturnas bus trumpai matomi po saulėlydžio žemai prie pietvakarių horizonto prigludusiame Mergelės žvaigždyne. Iki mėnesio vidurio Marsas artės prie kiek aukščiau jo spindinčio Saturno. Abi planetos kartu su Spikos žvaigžde mėnesio pradžioje sudarys išraiškingą trikampį. Rugpjūčio 14 d. šis trikampis išsitiesins ir šviesuliai išsidėstys vienas po kitu beveik vertikalia linija: Saturnas (aukščiausiai), Marsas ir Spika.

Jupiteris diena iš dienos spindės vis šviesiau kiek po vidurnakčio tekančiame Jaučio žvaigždyne. Rugpjūčio 12 d. naktį Jupiteris patekės greta vos žemiau jo spindinčio dylančio Mėnulio pjautuvo.

Venera-Aušrinė visą mėnesį spindės rytiniame danguje, keletą valandų prieš aušrą ryškiai švytėdama Jaučio, vėliau Šienpjovių, o po to ir Dvynių žvaigždynuose. Rugpjūčio 15 d. Venera toliausiai nutols nuo Saulės į vakarus šiais metais. Rugpjūčio 11-16 d., priešaušrio danguje, pro spindinčią Aušrinės, Jupiterio ir Merkurijaus planetų trijulę praslinks dylantis Mėnulis. Arčiausiai Aušrinės jis švytės 13-14 d.

Merkurijus, esant palankioms sąlygoms, mėnesio viduryje gali būti matomas paryčiais, labai žemai virš rytų-šiaurės rytų horizonto tekančiame Vėžio žvaigždyne. Rugpjūčio 16 d. Merkurijus atsidurs toliausiai nuo Saulės į vakarus – tai bus palankiausias metas šią retokai pasirodančią planetą išvysti. Tą rytą, kiek žemiau Merkurijaus atsidūręs plonas delčiagalio pjautuvas palengvins šios sunkiau įžiūrimos planetos suradimą.

Dangų skros „krentančios žvaigždės“

Iki rugpjūčio 24 d. dangų skros Perseidų meteorų srautas. Šio įspūdingo, pastovaus rugpjūčio mėnesio meteorų srauto priežastimi yra Svifto-Tutlio kometos kosminėje erdvėje kadai palikta dulkių juosta. Kai dulkelės papuola į Žemės atmosferą, jos įkaista ir sužimba. Štai kodėl matome meteorų blyksėjimus. Šis rugpjūtis bus itin palankus stebėti net patiems silpniausiems meteorams, nes jauno Mėnulio pjautuvas leisis anksti vakare, tad jo šviesa nestelbs „krentančių žvaigždžių“.

Pagal įvairias prognozes šiemet rugpjūčio dangumi gali pralėkti nuo 20 iki 100 meteorų per valandą. Daugiausia meteorų pažirs rugpjūčio 11-14 d. paryčiais, kuomet mūsų planeta besisukdama atgręš stebėtoją tiesiai į priešpriešiais atskriejantį meteorų srautą. Perseidų maksimumo laukiama naktį iš rugpjūčio 12-tos į 13-tą, nuo 2 val. 30 min. iki 5 val. ryto. Stebėjimus galima pradėti jau 23 val. iš už šiaurės rytų horizonto iškilus Persėjo žvaigždynui.

Paprastai daugiausia meteorų pastebima žvilgsnį nukreipus nuo „radiantu“ vadinamo menamo meteorų išskriejimo taško, esančio Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų sandūroje, apie 50 kampinių laipsnių į šalį. Tad Perseidų geriausia dairytis bus žvalgantis ne į Persėją, o Didžiųjų ir Mažųjų grįžulo ratų kryptimi bei Gulbės, Pegaso ir Žuvų žvaigždynų pusėn.

Perseidai Arizonoje, JAV, 2010 08 12 d.:

httpv://youtu.be/MDEA2f9pDXs