Šveicarija, Rojus, Paryžius, Londonas, Europa, Bedančiai, Lopai, Grybai. Visi šie pavadinimai yra tikri Lietuvos kaimai, pažymėti mūsų šalies žemėlapiuose. Kad šie ir dar tūkstančiai kitų vietovardžių būtų rašomi tiksliai, o žinios apie jų kilmę ir raidą būtų išsaugota, dirba ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
NŽT sudaromas Geografinių vietovardžių erdvinių duomenų rinkinys yra skelbiamas Lietuvos erdvinių žinių portale www.geoportal.lt.
Šiame rinkinyje kaupiamos žinios apie Lietuvos teritorijoje esančių geografinių vertybių vietą ir jų pavadinimus. Tai pagrindinis oficialių vietovardžių šaltinis, kuriuo naudojasi valstybės institucijos, savivaldybės, žemėlapių leidėjai ir gyventojai.
Šiuo metu duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 150 tūkstančių unikalių vietovardžių. Iš jų apie 4 tūkstančius sudaro istoriniai pavadinimai, apie 17 tūkstančių – oficialūs vietovardžiai.
Pagal vietų rūšį didžiausią dalį sudaro transporto tinklo vietų pavadinimai (apie 65 tūkst.), gyvenviečių pavadinimai (apie 30 tūkst.) ir žemės dangos vietų vardai (apie 25 tūkst.). Duomenys nuolat tikslinami ir pildomi, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, savivaldybių sprendimus bei kalbos žinovų patarimus.
Nacionalinė žemės tarnyba ne tik atnaujina ir sistemina vietovardžių duomenis Lietuvoje, bet ir aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje.
Tarnybos atstovai dirba Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriuje. Šis skyrius įkurtas 1992 m. Niujorke vykusioje Šeštojoje JTO geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijoje, o pirmasis jo posėdis surengtas 1995 m. Taline.
Šiuo metu Baltijos skyriaus veikloje bendradarbiauja Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos žinovai.
Sesijose aptariami nacionalinių geografinių pavadinimų standartizavimo, teisinio reglamentavimo ir autorių teisių klausimai, diskutuojama apie duomenų rinkinių kūrimo ir plėtros perspektyvas, geografinių pavadinimų vartojimą žemėlapiuose bei vietovardžių išsaugojimą kaip kultūrinį ir istorinį paveldą.
Taip pat pristatomos šalių nacionalinės ataskaitos. Artimiausia JTO Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Baltijos skyriaus sesija vyks 2026 m. balandžio mėn. Rygoje.
Vietovardžiai atspindi šalies istoriją, kalbos raidą ir regionų savitumą. Todėl jų tvarkymas ir išsaugojimas yra svarbi valstybės atsakomybė, prie kurios prisideda Nacionalinė žemės tarnyba.
Manau, gera proga grąžinti istorinius pavadinimus vietoje okupacinių valdžių primestų Lietuvos vietovėms- Laukininkai vietoje Šumsko, Bageliškės vietoje Balingrado, Juodupis vietoje Bezdonių, matyt, Saunoriai vietoje Dobrovolės (Vilniaus r.), Paparčiai vietoje Krasnasiolkos ( Kaišiadorių r.) ir pan.
Vis dėlto Bezdonės upelė yra balota, lėtai tekanti, išteka iš raistų, be to, netoli yra vietovė Skersabaliais vadinama, t.y. pavadinime turi ‘bal’- šaknį. Sprendžiant iš upelės baluotumo, iš pavadinimo Skersa+baliai, be to, regis, kad netoliesia yra ir ežeras vardu Balsis (nuo bala), Vilniuje – Baltupis, manytina, kad šaknis Bez- radosi iš žodžio *Balos. Tokiu atveju pirminis upelės pavadinimas buvo *Balosdonė. Žodį vartojant šnekamojoje kalboje pirmasis ‘o’ buvo disimiliuotas, o ‘s’ kaip esantis prieš ‘d’ suskardėjo į ‘z’, pavadinimas tapo žodžiu *Balzdonė. Jam apslavėjus tapo *Belzdonia su kirčiuotu pirmu skiemeniu. Dėl to vartojant šnekamojoje kalboje ‘l’ buvo disimiliuotas, taip upelė tapo vadinama Bezdonia. Tokia yra pavadinimo istorija. Tad gal visgi būtų tikslingiau Bezdonės pavadinimą atkurti į Balsdonės, kirčiuojant pirmą skiemenį.
Balsio tikras vardas yra Baltis, taigi ne nuo Bala, o nuo Baltas.
Ežerų vardai Balsis ir Baltis veikiau abu laikytini tikrais – lygiagrečiai atsiradusiais iš lietuvių upė/apa/obia tarminių žodžių, reiškiančių judančio (kuris sunkiasi, teka) vandens telkinį – balą, šaltinį, latv. uvots – šaltinis (šio šaknis uv- giminiuotina su liet. up- iš upė).
Akivaizdu, kad pradinė žodžio ‘bala’ reikšmė turėjo gerybinio, net švento daikto prasmę, kadangi bala kaip vandens telkinys buvo būtinas gyvenimo sodyboje reikmėms tenkinti. Iš čia upių pavadinimas Šventoji. Beje, etnografinis lietuvių (prūsų, baltų) požymis yra sodybos su tvenkiniais (balomis). Žodis ‘bala’ radosi kaip žodžių ‘upė/apa/obia’, baltų tarmėmis reiškiančių ‘upė’, būvardinių priesagos -ol-/-el- darinių, tokių kaip *upuolė-upolsa/upelsa/obelsa. Šiuos žodžius tūkstantmečiais vartojant šnekamojoje kalboje jų pradiniai balsiai (u,a,o) buvo prarasti. Taip atitinkamai atsirado ežerų Balsis ir Baltis pavadinimai, manytina, kad taip pat ir Baltijos jūros pavadinimas. Beje, čia į giminystę dera priskirti ir latvių ‘avots’ – šaltinis kaip priesagos -o(l)t- darinį. Tai trumpai – taip…
Skaičiau, kad 1784 m. istoriniame šaltinyje Bezdonės upė, tekanti pro Bezdonis, vadinama Juodupiu ( Jodupis) .
Bezdonės vadinimas Juodupe – įdomus istorinis faktas ta prasme, kad turime jūras vieną Baltijos (baltas, kitą Juodosios (juodas) vardu. Pačioje Lietuvoje gi taip pat turime Baltupių ir Juodupių. Tad Bezdonės pavadinimą atkūrus į Balsdonė (Balsis – Baltis), šiuo atveju turėtume tapatų vandenvardžių radimosi istorinį faktą – vandenis vienų vadintus juodas, kitų – baltas reiškiančiais žodžiais. Tačiau abiem atvejais pagal tą patį požymį – vienų įvardijamu žodžiu judėti, judrus, kitų iš op, opa – ‘sakoma, šokant tolyn’, laikant, kad ‘juodas’ yra iš judėti, o ‘baltas’, kaip minėta, iš iš žodžio ‘bala'< *upala/upalta/obelta. Taip atsiradusius turime ne tik 'baltas', bet ir pelkės, palios žodžius. Taigi kalbotyros ir istorijos mokslams yra svarbus tas 1784 m. istorinio šaltinio faktas.
Manau, kad kai kurių vietovių pavadinimai pernelyg “taisyklingi”, reikėtų išlaikyti tarmiškas jų formas. Ačiū Dievui, rašoma Nedzingė, o nebe Nedingė, Ažubaliai, o ne Užbaliai , bet Biržų r. randame Mieleišius, Anglininkus, Grandeliškį, Mantvydiškį, nors vietiniai žmonės sakydavo ar vis dar sako- Melaišiai, Unglininkai, Grundeliškis,Muntvydiškis. Molėtų r. yra miestelis Alanta, nors vietine tarme jis vadinamas Alunta.Lietuvoje yra keli kaimai, kurių pavadinimas Ąžuolytė. Kupiškio rajono kaimo pavadinimą vietiniai žmonės tardavo Ųžolyta.Žinoma, visus pavadinimus rašyti tarmiškai gal ir neverta, bet kai kurie pavadinimai tiesiog rėžia ausį ( pav. Mieleišiai-Melaišiai).
Pavyzdžiui, Vokietijoje kai kur išlaikyti istoriniai vietovių pavadinimai, neišversti į bendrinę vokiečių kalbą- Oldenburg ( vietine tarme Ollenborch) , o ne Altenburg, Herford, o ne Herfurt, Billbrook, o ne Billbruch ir pan.
,,visus pavadinimus tarmiškai rašyti gal ir neverta” – o kaip tada atrinkti ? Tiek daug krykštavimo dėl ,,tarmių metų” ir panašių patriotizmų, bet nesugebam pagarbiai elgtis net su savo tautos vietovardžiais.
Na taip, ir aš manau, kad Ažulaukė yra Ažulaukė, o ne Užlaukė ir tikrai ne Oželuvka.Beje, skaičiau, kad Belgijoje kai kurie flamandiški ( germaniški) vietovių pavadinimai buvo suprancūzinti maždaug pagal skambesį- Heilissem virto Helecine, Linsmeel- Linsmeau, arba išversti : Godsdal- Val Dieu. Kai kurie vietovių pavadinimai Rytų Belgijoje išversti ir suprancūzinti Belgijos karaliaus įsakymu po I pasaulinio karo – Bleyberg ( “švino kalnas”) virto Plombiere.
Belgija – dirbtinai sukurta šalis. Net Litbelas – natūralesnis darinys. Jau iš ko mums, turbūt, nereikia mokytis.
Niekas ir nesiūlo mokytis, tai tiesiog pavyzdys, kokiais būdais keičiami istoriniai pavadinimai dirbtiniais.
Suprantu. Aš ir nesakau, kad siūlo.
Taip, baisų nepadorumą su vietovardžiais rodo LRT žurnalistai. Antai dzūkai nuo amžių Kapčiamiesčio pavadinimą kirčiuoja antrajame skiemenyje, bet va LRT informacijose imta kirčiuoti jo pirmąjį skiemenį ir daryk ką nori. VKI galėtų viešai nors perspėti, sugėdinti LRT, paprašyti atsiprašyti dzūkų ir visos Lietuvos, bet kur tau – tylu.
Jokia Lietuvos įstaiga savo klaidų nepripažįsta. Tai, mano nuomone, yra valstybės supuvimo požymis.
Tai veikiau ne valstybės, o jos valdžių, tarp jų yra ir tautystė bei demokratijos principai, taigi va to supuvimas juntamas…
Taip, galim guostis, kad supuvus tik valdžia. Bet, jei visuomenei supuvusi valdžia tinka, tai ką tai pasako apie visuomenę ?
Čia buvo +++.
Apie visuomenę tai sako, kad jos kontroliuojamas visuomeninis transliuotojas – LRT tinkamai neatlieka visuomenės švietimo ir informavimo valdžios asmenų atžvilgiu paskirties, stokoja tinkamesnių vadovų ir redaktorių asmenybių šiai valstybinei paskirčiai vykdyti. Tai pirmaeilis visuomenės rūpestis ir uždavinys tokią susidariusią padėtį LRT ištaisyti. Reikalinga imtis Gorbačiovo ‘glastnostj’ viešumo politikos. Ar turime jos atlikimui vadovauti tinkamų asmenybių. Dabartinėje LRT ir partinėje aplinkoje jų nesimato.
Prie Gorbačiovo tau buvo geriau, negu Laisvoj Lietuvoj?
Sprendi pagal save?…
Sprendžiu pagal tavo komentarą : ‘ …..Reikalinga imtis Gorbačiovo ‘glasnostj’ viešumo politikos….’
,,Sprendi pagal save” – reiškia, kad savo klausimu komentaro nesuvokei arba kad juo įžeistum.
O kai valdiška televizija nevykdo savo pareigų – nes tiesiog yra užgrobta sorosinių fondų šeriamų naudingų (mūsų priešams) idiotų – ką tada daro likusi visuomenės dalis ?
1.Dalis priešinasi. Pasyviai. Ners pati yra šeriama vienu ar kitu būdu. Trupiniais nuo ponų stalo. Ir todėl sąmoningai vengia peržengti visiems žinomų, ar nujaučiamų ribų.
2.Pasitraukia. Nusišalina nuo viešųjų reikalų. Arba domisi tik nepavojingais. Jokių debatų apie komunočekistinį pogrindį. Jokių Garliavų. Jokių ,,Tiesos”.
3. Pasitraukia dar toliau. Išvažiuoja.
Kai Braziulis sako, kad, kai obuolys supuvęs, reikia nupjauti supuvusią dalį, o likusią galima valgyti, manau, jis klysta. Nes ,,sveikoji” obuolio dalis taip pat yra papuvus, tik kol kas to nesimato. Gali būti, kad nepapuvus tik sėkla.
Visa tai (1,2,3 punktai) būtų demaskuota – išnyktų, kaip sakiau, visuomenei ‘įsitaisius’ nepriklausomą, tinkamai savo misiją atliekančią LRT, kaip savotišką sargybinį – šunį… Demokratijos atveju tai vienintelė – galima veiksminga priemonė valdžių puvėsiams pašalinti, pokyčiams pasiekti. Taigi imkimės demokratiškai už LRT remonto.
Būtų. Bet kad tai įvyktų, likusi visuomenės dalis turi pati sukurti nepriklausomą žiniasklaidą. Kaip tai buvo knygnešių ir kitų sąjūdžių laikais.
Vietoje knygnešystės šiais laikais užtektų visuomenės 80% supratimo, kad dalyvauti Seimo, Prezidento ir savivaldybių rinkimuose – būtina bei tinkamų gebėjimų į valdžias asmenų pareigos suprtimo, kad, tokiai padėčiai susidarius yra būtina kandidatuoti į jas rinkimuose. Visa tai galima pasiekti per metus turint tinkamai organizuotą, savo paskirtį vykdantį visuomeninį transliuotoją – LRT. Taigi “knygnešystę” šiais laikais, demokratijos atveju privalo ir gali atlikti LRT. Turėkime ją tokią, valdantieji socdemai, šiuo metu tai – jūsų valioje…
Trukt už vadžių…Tam, kad atsiimtume LRT ir reikalinga nepriklausomos žiniasklaidos pastangos.
Nepriklausomos žiniasklaidos praktiškai Lietuvoje nėra, nes be LRT visa kita yra privačių arba ne lietuviškos politikos strateginių interesų. Pati visuomenė tokių lėšų, kad galėtų kurią iš jų porai metų nusipirti neturi ir turėti negali. Neprikausoma teisiškai, o ne ir praktiškai yra tik LRT, todėl visuomenės teisė ir viltis siekti, kad pertvarkant LRT, ji taptų nepriklausoma ir išmanančia savo visuomeninę paskirtį praktiškai. Taigi pirmaeilis uždavinys yra būtent pertvarkyti LRT, kitaip nepriklausomos žiniasklaidos visuomenė neturi iš kur paimti. Tad jokio čia ‘trukt už vadžių’ nėra.
Pasauly daugybė žmonių nukonkuruoja savo didžiąsias TV laidelėmis per Jutūbą.
Jut ne tas lygis, kad galėtų savo laidelėmis kiek ženklesnį skaičių žmonių Lietuvoje patraukti.
Mažesnio lygio priemonės įtakoja šiek tiek didesnio lygio priemones, ir taip lygis po lygio pasiekia reikiamą lygį. Suprantu, kad norisi pasiekti viską greitai, bet jei per 36 metus nepasiekėm, ar pasiekėm ne viską, tai gal vis tik kažką darykim ir patys. Ne tik virkaukim, kad valdžia bloga.
Ne JTO, o JT.
BREAKING: The REALITY The Media Isn’t Telling You About Iran
youtube.com/watch?v=l7kwBnOudfU
Tai kur dingo tas Žumbakio rašinys?:
P. Žumbakis: Ar Lietuva liks tik teritorija be tautos?