Rudens sezonui įsibėgėjant ir trumpėjant šviesiam paros metui, vairuotojai vis dažniau būna kelyje saulei tekant arba jai leidžiantis – tuo metu, kai laukiniai žvėrys būna aktyviausi. Draudikų duomenys rodo, kad spalio mėnesį susidūrimų su gyvūnais keliuose kasmet padaugėja, o daugiausiai budrumo keliuose reikalaujantis lapkričio mėnuo dar prieš akis.
„Pernai spalio mėnesį užfiksavome 196 susidūrimus su gyvūnais, tai yra 41 proc. daugiau nei tokių incidentų buvo registruota rugsėjį. Visgi daugiausia tokių transporto žalų rudens sezonu įvyko lapkričio mėnesį, užfiksavome net 218 atvejus. Vis labiau trumpėjanti diena, subjurę orai ir dažnai matomumą kelyje apsunkinantis rūkas bei stambių laukinių gyvūnų briedžių ir elnių ruja siunčia signalą − ateinantys mėnesiai padidina riziką keliuose sutikti laukinių gyvūnų“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak žinovo, šių metų rugsėjo duomenys irgi rodo, kad susidūrimų su laukiniais gyvūnais problema aštrėja – „Lietuvos draudime“ rugsėjį buvo fiksuota 150 tokių įvykių, ir tai yra daugiau nei ankstesniais metais.
Pavojingiausia – po saulėlydžio
Vašingtono universiteto (JAV) tyrėjai, išanalizavę daugiau nei milijono susidūrimų su elniais aplinkybes, nustatė, kad praėjus dviem valandoms po saulėlydžio tokių nelaimių įvyksta 14 kartų daugiau nei dvi valandas prieš leidžiantis saulei.
Pasak G. Petriko, susidūrimų skaičius susijęs ir su eismo intensyvumu − daugiausia jų nutinka piko valandomis, kai žmonės važiuoja į darbą ir iš jo, tvarko kitus reikalus.
„Tai ypač aktualu priemiesčių ir atokiau nuo didmiesčių įsikūrusiems gyventojams. Pavyzdžiui, šiais metais daugiausia susidūrimų su gyvūnais esame registravę Kauno ir Vilniaus rajonuose. Neretai tai yra kasdienių kelionių maršrutai šalia miškingų vietovių, pamiškių, kuriose laikosi laukiniai gyvūnai. Todėl rudenį tokiais keliais važiuoti reikia ypatingai atsargiai“, – sako žalų žinovas.
Rūkas kelyje visada kelia pavojų
Kaip pabrėžia G. Petrikas, rūkas yra vienas pavojingiausių oro reiškinių vairuotojams, nes dėl jo smarkiai mažėja matomumas kelyje.
„Rūkas reikšmingai sutrumpina laiką, per kurį vairuotojas gali pastebėti kelyje pasirodžiusį gyvūną. Elniai ir briedžiai dažnai tampa matomi tik paskutinėmis sekundėmis, ypač tamsoje, nes jie yra tamsios spalvos ir neretai stovi kelkraštyje arba juda iš miškingos vietovės į važiuojamąją kelio dalį. Tyrėjai rūką vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, kuris dar labiau sumažina vairuotojo galimybes laiku pastebėti pavojų ir tinkamai sureaguoti“, − sako žinovas.
Pavyzdžiui, važiuodamas 90 km/h greičiu automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 25 metrus. Jei dėl rūko matomumas sumažėja iki maždaug 50 metrų, vairuotojas gyvūną gali pastebėti likus vos kelioms sekundėms iki susidūrimo.
„Tokiu atveju net ir budrus vairuotojas gali neturėti pakankamai laiko saugiai sustabdyti transporto priemonės ar išvengti susidūrimo, todėl rūkas laikomas pavojingu veiksniu, didinančiu eismo įvykių su laukiniais gyvūnais riziką“, − komentuoja bendrovės atstovas.
Kaip išvengti susidūrimo ir ką daryti jam įvykus
G. Petrikas pataria užmiesčio keliais, ypač miškingose vietose ir ruožuose su ženklu „Laukiniai gyvūnai“ važiuoti lėčiau ir stebėti ne tik kelią, bet ir šalikelę, nes tamsoje žvėrių akys atspindi žibintų šviesą.
„Pastebėjus vieną stirną, reikėtų stipriai sulėtinti, nes šie gyvūnai dažnai laikosi grupėmis. Taip pat, jis atkreipia dėmesį, kad šalikelėje stovinčio žvėries nereikėtų baidyti garso signalu ar žibintų mirksėjimu, nes jo elgesys gali tapti nenuspėjamas“, – pabrėžia žinovas.
Pasak žinovo, netikėtai išbėgus žvėriui, svarbiausia – stabdyti ir išlaikyti automobilį savo eismo juostoje. Staigus vairo pasukimas gali baigtis nulėkimu nuo kelio ar susidūrimu su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu, o tokios avarijos dažnai būna gerokai sunkesnės.
Įvykus susidūrimui su gyvūnu, patariama saugiai sustoti, įjungti avarines šviesas, pastatyti avarinio sustojimo ženklą ir skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Sužeisto gyvūno liesti ar judinti nereikėtų. Verta nufotografuoti įvykio vietą ir automobilio apgadinimus, nes nuotraukos pravers kreipiantis į draudiką.
Kada draudikas atlygina žalą
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė draudimo žalos išmoka atlyginti susidūrimo su gyvūnais nuostolius siekia apie 2,6 tūkst. eurų. Vis dėlto, jau šiemet didžiausia išmoka siekia kone 25 tūkst. eurų, kai vairuotojas kelyje susidūrė su netikėtai į važiuojamąją dalį iššokusia stirna.
Pasak draudiko žalų žinivo, tokio tipo nuostoliai kompensuojami tik pagal kasko draudimo apsaugą. Vis dėlto, kai kuriais atvejais, jei vairuotojas neturi kasko draudimo – yra galimybė prie galiojančios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties įsigyti papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
