Penktadienis, 30 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2011-02-27 18:48:14
28
Pilėnų žygdarbiui – 675 m.

Pilėnų istoriją nagrinėja daugiausia istorikai. Vienintelis Gintaras Beresnevičius pamėgino pasigilinti kaip religiotyrininkas. Lietuvos visuomenė intuityviai suvokė, jog Pilėnai – buvo pasišventę Lietuvos gynėjai. Todėl jiems skiriama garbė ir šlovė. Tačiau, norint suprasti Pilėnų istoriją, būtina mėginti išsiaiškinti gynėjų pasaulėžiūrą ir religiją.

Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių  bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Tai buvo ta pati religija, kurią išpažino prūsai, jotvingiai, žemaičiai ir kiti baltai. Šiandien mes ją vadiname baltų religija. Lietuviai aiškiai matė, kas atsitiko krikščionių pavergtiems prūsams. Agresija pasiekė Nemuno krantus, kurie tapo beveik neįveikiama gynybine siena. Lietuvos valstybė jau turėjo savo patyrusius karo vadus. Tai Sudargas, ilgą laiką atlaikęs karinį spaudimą kairiajame Nemuno krante. Tai Kolainių pilies vadas Surminas. Tai Veliuonos pilių gynėjai. Stipriausi Vakarų Europos kariai nepajėgė jų įveikti. Galingasis Perkūnas ne kartą parodė, jog pajėgus atremti krikščioniškų dievų brovimąsi.

Radžputų pilėnų pergalės bokštas prieš musulmonus Indijoje. J.Trinkūno nuotr.
Radžputų pilėnų pergalės bokštas prieš musulmonus Indijoje. J.Trinkūno nuotr.

Pilėnai buvo viena iš gynybinių tvirtovių. Kur jie buvo? Ar prie Nemuno, ar Žemaitijoje, neturi didelės reikšmės. Istorinės žinios sako, jog buvo ginamasi visur. Retai kada pilis būdavo atiduodama be pasipriešinimo, nebent atsirasdavo išdavikų. G. Beresnevičius rašė, jog 1336 m. Pilėnai nebuvo savižudžiai. „Ranką prieš save iš tikrųjų pakelia tik du asmenys – paslaptinga senolė ir pats Margiris. Kitus jie nužudo jų sutikimu“. Bet ir jų savižudybė turėjo ritualinį pobūdį. Prūsijos kronikininkas Kasparas Šiucas vėliau rašė:„Lietuviai pasiryžo geriau sulaukti baisiausio galo, negu pilį atiduoti ir priešams į rankas patekti, ypač dėl priešų religijos, kuri jiems buvo visai svetima, todėl geriau jie pasirinkdavo mirtį.“

Kritinėje situacijoje, kai nebelieka jokios išeities, tebėra galimybė išeiti į dievų arba protėvių pasaulį. Mūšyje gali atsitikti du baisūs dalykai – galima netekti abiejų pasaulių, mat pralaimėję mūšį kariai netenka šio pasaulio, o bailiai, pabėgę arba pasidavę priešui, netenka dar ir ano (protėvių) pasaulio. Taip mąstė ir indų „Mahabharatos“ kariai.

Istorijoje žinomi ir kitų tautų pilėnų masinės savanoriškos žūties atvejai. Garsūs yra indų radžputų Čitorgaro pilies gynėjų susideginimas ir žydų Masado gynėjų savižudybė. Šie ir kiti istoriniai atvejai pagarbiai  minimi ir laikomi nacionaliniais simboliais.

Lietuva turi savo pilėnų tradicijas, bet religiniai prieštaravimai neleidžia vienareikšmiškai gerbti tautos istorinių gynėjų ir didvyrių. Praėjusią vasarą Veliuonoje buvo pastatyta deivės Veliuonos skulptūra. Už tai reikia dėkoti ne tik keliems entuziastams, bet ir patiems Veliuonos žmonėms.  Skulptūros sumanymas ir  jos įgyvendinimas vyko labai sunkiai. Atsirado „išsilavinusių“ katalikų, kurie gulė kryžiumi, kad tik nebūtų pastatyta pagoniška deivė. Vis dėlto daugumos miestelio gyventojų katalikų valia skulptūra atsirado. Juk deivė Veliuona globojo žuvusius Veliuonos pilies gynėjus.

Panemunių kovų atminimas dar laukia tinkamo įamžinimo. Prie Sudargo piliakalnių prieš porą metų buvo pastatytas kuklus paminklas Sudargo gynėjams. Istorikas R.Batūra jau seniai rūpinasi  Nemuno gynėjų paminklo pastatymu. O kas pasirūpins paminklu karžygiui Surminui?

Pilėnų žygdarbis yra pasiaukojančio atsidavimo pavyzdys savo Tėvynei savo Tautai ir savo Tikėjimui. Pilėnai nepalieka abejingų ir yra iki šiol paveikūs tiek, kad juos iki šiol tebepuola ir bando nugalėti  jau XXI a. kryžiuočiai. Jie tebesirūpina kaip nuplėšti Pilėnų garbę, kad galėtų juos paversti bailiais ir kvailiais. Štai net du Lietuvos  Katalikų mokslų akademijos nariai pasirūpino, kad būtų išgarsinta ir premijuota knyga, kurioje, neva, nuvainikuoti Pilėnai. Bet tuo nereikėtų stebėtis, nes pati Lietuvos katalikų bažnyčia demonstruoja nepagarbą ir panieką Amžinosios Ugnies aukurui, išlikusiam Katedros požemiuose.

Tačiau Amžinoji Ugnis mūsų širdyse neužgeso. Žemyna tebesaugo pilėnų kraują ir pelenus, o nemirtingoji pilėnų vėlių galybė teikia galias einantiems protėvių keliu. Ženkime juo drąsiai, nebodami XXI a. kryžiuočių pykčio ir pagiežos. Pilėnai su mumis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  2. J. Trinkūnas. Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai
  3. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  5. Gilyn į Indiją (VI)
  6. Gilyn į Indiją (VII)
  7. Patriotų premija skirta už Pilėnų gynėjų nuvainikavimą
  8. Paskelbti ir apdovanoti patriotinių ir pilietinių knygų konkurso premijų laureatai
  9. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  10. Gilyn į Indiją (I)
  11. Gilyn į Indiją (II)
  12. Gilyn į Indiją (III)
  13. Gilyn į Indiją (IV)
  14. Gilyn į Indiją (V)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Inga Baranauskienė says:
    14 metų ago

    Jonai, manding, Barono “teorijas” sukritikavo net mons. Svarinskas, taigi mūsų Katalikų bažnyčioje ne viskas taip blogai.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Būtų įdomu pamatyti kur?

      Atsakyti
      • Inga Baranauskienė says:
        14 metų ago

        http://www.sarmatija.lt/index.php/praeitis-is-arciau/250-dariaus-barono-kryziaus-zygis-pries-pilenus3

        Atsakyti
  2. Algis says:
    14 metų ago

    Nuo kada Inga Baranauskiene baznycia yra musu? Juk ji atejo per musu proteviu pralieta krauja, per dvasine ir fizine prievarta ji buvo mums ibrukta, buvome bandomi nutautinti palauzti dvasia musu, nors ir iskirto sventuosius azuolynus baznytinkai, bet jie nesurinko tu azuolynu giliu kurios yra mumyse ir bunda pas zmones tos giles ir pradeda augti is naujo sventieji azuolai, nes atejo tam laikas…

    Atsakyti
    • Tomas Baranauskas says:
      14 metų ago

      Kieno yra Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas? Ne mūsų? Ką tas pats Maironis apie Pilėnus rašė žinote? Tikrai kvaila čia skatinti religinę neapykantą tarp lietuvių, palikim tai D. Baronui.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        14 metų ago

        Aš irgi prieš religinės neapykantos kurstymą. Bet sutikime, kad senojo baltų tikėjimo žmonės tikrai turi už ką neapkęsti krikštytojų.

        Atsakyti
        • Inga Baranauskienė says:
          14 metų ago

          Mūsų krikštytojai jau seniai po žemele. O kalbant bendrai, tai išpažįstant lietuvišką tikėjimą, reikėtų išpažinti ir pasaulio kaitos neišvengiamybę.

          Atsakyti
          • Jonas Vaiškūnas says:
            14 metų ago

            Oi abejoju, kad po žemele. Tie kur po žemele tyli, loja ir puola dabar tie kur ant žemelės Inga. Tad tokia tad kaita. Kaita – bet ne evoliucija.

          • Inga Baranauskienė says:
            14 metų ago

            Lojančių visada atsiranda – ne iš tos, tai iš kitos pusės, ir tai irgi yra gyvenimo dalis.

      • sa-ldainis says:
        9 metai ago

        Jeigu tie garbingi rašytojai nebūtų buvę kunigais, abejoju, ar jie būtų tokie žinomi šiandien… Tai kas įskiepyta kardu ir ugnimi laikosi ant baimės – ne protėviška. Pilėnai – dvasinis pasididžiavimas.

        Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Tikrai taip.
    Judaistinės – autoritarinės religijos potekstė lig šiol ta pati.
    Anot Vaivos Strikaitytės, pagonybė sunaikinta ne prieš 50 metų, nėra gyvų liudininkų, todėl dabar būtų sunku paduoti ją į teismą tarptautinės teisės principu-pagrindu.

    Tikrai taip.
    Vilniaus katedros rūsiuose krikščionys nuožmiai slepia lietuvių šventvietę – Aukurą. Tikėtis geranoriškumo – kad jį grąžintų ar geranoriškai jis būtų paskelbtas kultūros paveldu – būtų naivu.
    Pradžiai, atšilus orui, vertėtų pabandyti protestuoti, surengti keletą akcijų. Anot Ingos Baranauskienės, gal padėtų šiam reikalui mons. Svarinskas ar ji pati.

    Jonai, kelk vėliavą, nes nėra kam.

    Atsakyti
  4. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Algi,
    Kristijonas Donelaitis, Antanas Baranauskas, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas matomai buvo (SĄŽINĖS graužiami) praregėję puspagonys.

    Anot Gintaro Beresnevičiaus, lietuviui aplamai būdingas prakeiktas “TARP”.

    Atsakyti
  5. Ievaras says:
    14 metų ago

    ar aš čia ko nesupratau:
    “Tuo metu Lietuvą valdė karalius Gediminas. Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas. Lietuvių religija jau nebebuvo tik vietinių bendruomenių dievų religija. Senoji religija vienijo visus lietuvius. Tai buvo ta pati religija, kurią išpažino prūsai, jotvingiai, žemaičiai ir kiti baltai. Šiandien mes ją vadiname baltų religija.”

    Lietuvių religija >> vietinių bendruomenių dievų religija >> Senoji religija >> Šiandien mes ją vadiname baltų religija??????

    Atsakyti
    • Prusas says:
      14 metų ago

      matai Baltai ir Lietuviai tai vienas ir tas pats, o Latviai atsirado okupavus ta krasta vokieciams, jei ne okupacija tai dabar butu Latgala tokia pati Lietuvos etnine grupe kaip ir Dzukija, nes siena tarp musu dar iki siol ta pati siena su livonijos ordinu, beje ir lyviu kaip tokiu nebuvo ir net negalejo buti, tai yra suktas zaidimas su pavadinimais…panasiai del tu paciu siekiu moskovija persivadino rusija

      Atsakyti
      • Ievaras says:
        14 metų ago

        Prusai, nenori suprasti, kad krivis nežino kaip vadinasi jo religija? 😀

        Trinkūnas rašo “karalius” Gediminas – karaliais tampama, kai katalikų vyskupas uždeda karūną. Kažkaip nesiderina su “Vilniuje degė Amžinosios Ugnies aukuras ir aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas.” Žodžiu, juk mūsų protėviai į kažką tikėjo, tai ir Trinkūnas to tikėjimo tęsėjų “krivis”……

        Atsakyti
    • Valdas says:
      14 metų ago

      Triukšmauti, Ievarai, ir burnot – nevalia,
      kai esi po Perkūno galia.
      Pasisemki mūs kultūros, kad neužrūstintum Perkūno.

      Atsakyti
      • Ievaras says:
        14 metų ago

        Valdai, mielai pasisemčiau, nežinau kas čia pritvinkęs protėvių pasaulėžiūros 🙂 todėl ir apsilankau kartais šioje svetainėje. o tu užtikrintas, kad Perkūnas supras tą “mūs kultūros” – žodis tai nelietuviškas, nesupratęs gali užsirųstinti 🙁

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          14 metų ago

          Skaitykite Dainiaus Razausko straipsnį apie žodžių LIAUDIES ir KULTŪRA gelmines ištakas ir bus aišku.

          Atsakyti
  6. Prusas says:
    14 metų ago

    Sudargos aptemde musu kryzianesiu protus

    Atsakyti
  7. Valdas says:
    14 metų ago

    Garbė Pilėnams, kai tuomet …

    “… aukščiausia dievybe buvo valdovas Perkūnas.”

    Labai gerai žinomas visiems yra mūs protėvių posakis [nesusipratėliams (pra)keiksmas] “po Perkūnais“, perduotas mums mūs tėvų, kai (pa)rodoma vieta dievams (kitiems) ir mums, visiems (vadukams ir vadams).

    Po Perkūnu (ir jojo valia) yra mūs vieta.
    P o P e r k ū n u …

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Tikrai taip.
    Lietuvių esybė ir stiprybė šauksme savų dievų.

    Atsakyti
  9. Lietuvis says:
    14 metų ago

    Gerbiamieji,laikas iškelti galvas iš viduramžių ir pakartoti PILĖNŲ istoriją visuotiniu PAMINĖJIMU .Nejau mūsų 20-30 lietuvių beliko ,kiti gyventojai nebe…Pradėkime budinti DVASIĄ ,kas kaip pajėgiame .

    Atsakyti
  10. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Kalbų pasaulis begaliniai platus ir audringas, ypač – prijaučiančiųjų, skaniai papietavus, šiltai ir saugiai prie kompo – pabarškinti klaviatūra.
    Tikrų (nesvarbu-šlubų) kareivių – mažiau.

    Atsakyti
  11. nuomonė says:
    14 metų ago

    Dėl pagonybės man kyla klausimas – ar tai nacionalizmas, tai kažkas daugiau? Nes nacionalizmas yra skurdus dalykas. Reikia kažko daugiau. Vien etnoso saugoti vardan to etnoso, neužtenka. Reikia etnosą (ar tautą) saugoti tuomet, jeigu jis turi vertę (pvz. kuria, gamina, duoda ir pan.). Jeigu pagonybė suteiktų lietuviams naudingų savybių, tuomet ok, bet jeigu tai tėra tik kažokia nacionalizmo forma ir faktiškai nieko daugiau, tai… blogai.
    Na, bet krikščionybę aš esi tvirtos nuomonės – tai nuodai. Civilizuotas Pasaulis jos išsižadėjo, argi ne taip?
    Todėl aš esu agnostikas 🙂

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      14 metų ago

      Kas yra Agnostikas, tas kuris tiki Agne? Ir kas yra nacionalizmas?

      Atsakyti
  12. alva says:
    14 metų ago

    Agnostikas tai turbut – laisvamanis? O gal ir ne. Laisvamanis turetu buti nepiktas ir plataus akiracio zmogus.

    Atsakyti
  13. Jolė says:
    4 metai ago

    Labai trūksta Krivio Jono Trinkūno gyvo žodžio, jo įžvalgų, ramaus, bet tvirto kalbėjimo.
    Ačiū už straipsnį, iš kurio sklinda pagarba protėviams, meilė Tėvynei, senąjam Pilėnų tikėjimui.

    Atsakyti
  14. Žemyna says:
    4 metai ago

    Ta nuotrauka teksto pradžioje… – šį ir praeitą mėnesį ne sykį taip atrodė vakarinis dangus per mano langą. Net kažkokia bloga nuojauta kyla tokį dangų matant

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektroninė cigaretė ir įprasta cigaretė
Gamta ir žmogus

Rūkymas kasdien pasaulyje nusineša apie 20 tūkst. gyvybių

2025 05 30
Žemė | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu

2025 05 30
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.
Kultūra

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.
Kultūra

Atnaujintame Skaitymo skatinimo veiksmų plane – dėmesys kritiškai mąstančiai ir kūrybingai visuomenei

2025 05 30
Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas | lnb.lt nuotr.
Kultūra

Nuo birželio 4 d. gyventojai Nacionalinėje bibliotekoje galės pasiimti nurašytas knygas

2025 05 30
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.
Kultūra

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Turkija imasi tarpininkavimo tarp Maskvos ir Kijevo
Ukrainos balsas

Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

2025 05 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui
  • +++ apie Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?
  • Misija neįmanoma... apie Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rūkymas kasdien pasaulyje nusineša apie 20 tūkst. gyvybių
  • Valstybinės žemės paslaugos bus teikiamos tik internetu
  • Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims
  • KET testų spąstai, kuriuose griūna net tie, kurie vairuoja 10 metų

Kiti Straipsniai

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių stiklo negatyve – Bišpilio (Višpilio) piliakalnis, XX a. 3-4 deš. | B. Buračo nuotr.

Prieš 735 metus kryžiuočiai puolė Kolainių pilį

2025 04 25
1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Deivė Veliuona, Veliuonoje, Jurbarko r. (skulptorius Erikas Daugulis)

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (II)

2025 01 17
Krikščionybė

J. Basanavičius. Iš krikščionybės santykių su senovės lietuvių kultūra (II)

2025 01 11
Senovės lietuvių kultūra

J. Basanavičius. Iš krikščionybės santykių su senovės lietuvių kultūra (I)

2024 12 29
Inija Trinkūnienė

I. Trinkūnienė. Romuvos kelias

2024 12 17
Lokmanthan simpoziume | Romuvos nuotr.

Romuva Lokmanthan simpoziume: dvasinės bendrystės tiltas tarp Lietuvos ir Indijos

2024 12 07
Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Krivio Jauniaus atminimo dieną Romuva kviečia puoselėti tautos šaknis

2024 10 17
A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

A. Mažiulis. Senovės lietuvių tikėjimas

2024 10 15
Kova | DI midjourney.com pagalba D. Greičiūno sukurta nuotr.

Z. Ivinskis. Kova – lietuvių tautos egzistencijos svarbiausias veiksnys

2024 10 14

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas
  • +++ apie Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui
  • +++ apie Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?
  • Misija neįmanoma... apie Ukraina spaudžia Rusiją: ar įvyks tikros taikos derybos?
  • Būtent Tamstos apie Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Katastrofijus. Vasalystės ir vasalistai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai