Antradienis, 5 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Gilyn į Indiją (II)

www.alkas.lt
2011 01 11 02:23
0

Inija ir Jonas Trinkūnai, www.alkas.lt
Alkas.lt toliau skelbia Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimus iš  Indijos, kurioje jie šiuo metu vieši. 

Krišna
Krišna

Sausio 6 diena. Vakaras prie Gomatos upės       

Gomata laikoma šventa upe, vasarą (liepos – rugpiūčio mėnesį) ji būna vandeningiausia. Dabar ją galima perbristi. Pavakary vaikščiojome Gomatos pakrantėmis ir vėl stebėjome, kaip indai šeria žuvis. Susėdę ant laiptų, nusileidžiančių į vandenį, žmonės barstė žuvims tešlos gabalėlius. Žuvų maitintojai labai įvairūs – vyrai, moterys, paaugliai. Viena mamytė nugnybdavo gabaliuką tešlos ir paduodavo savo mažam vaikui, kuris mesdavo jį į upę. Netoliese vaikščiojo mergaitė, kuri pardavinėjo obuolio dydžio tešlos kukulius, aš taip pat nusipirkau už 10 rupijų du kukulius. Tačiau, supratęs, kad man neužteks kantrybės, nusprendžiau atiduoti vieną kukulį šalia stovėjusiai karvei. Ji tuoj pat pradėjo mane stumdyti savo dideliu minkštu snukiu ir vos nenustūmė nuo laiptų. Žmonės puolė manęs gelbėti ir nuvarė karvutę.          

Iš tikrųjų šita upė atrodo šventa. Vanduo skaidrus ir žmonės brenda į upę atlikti įvairias apeigas. Pati laiptuota pakrantė primena Varanasio krantines, bet skirtumas akivaizdžiai didžiulis. Gangos upė Varanasyje baisiai nešvari, pakrantės apdergtos gyvulių ir žmonių, o ši – tyra, šventa upė.          

Nusprendėme pažūrėti, ką daro būrelis moterų, įbridusių į upę. Nubridę arčiau jų pamatėme, kad moterys, pradžioje apsišlakstę šventu upės vandeniu, sukalbėję maldeles, rengia aukojimo dubenėlius. Lengvuose, galinčiuose plaukti dubenėliuose tarp gėlių žiedų uždegama ugnelė – ir šie aukojimai su maldomis paleidžiami pasroviui.          

Stebina ir žavi indų moterys ir merginos. Būtent jos puošia Indiją. Kiekviena indusė susikuria savo išsiskiriantį sari ir nepamatysi aplink kito panašaus. Jos vilki sari net ir sunkių darbų metu, nešiodamos sunkius nešulius.          

Ypač buvome sujaudinti, kai kiek toliau pamatėme būrį moterų ir kelis vyrus. Mums jų veiksmai priminė gervių šokį. Moterys lenkėsi viena kitai iki kojų, paliesdamos kakta žemę arba kojas, ir taip pakaitom viena su visom.          

Sausio 7 diena.  Dwarka – šventas miestas          

Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad šis miestas iš tiesų šventas. Kelių dešimčių kilometrų spinduliu aplinkui išsidėsčiusios Krišnos šventyklos ir šventyklėlės. Vyriausioji yra pačioje Dwarkoje. Archeologiniai tyrinėjimai rodo ją esant 5000 metų. Dievas Krišna (Kirsna – jotvingiškai yra juodas) ir jo įsikūnijimai vaizduojami mėlynai arba juodai. Dwarkoje yra pilna mažesnių ir didesnių šventyklėlių, kuriose nuolatos vyksta religinis gyvenimas. Užėję į vieną iš jų paklausėme, kaip, kairėje pusėje susėdęs būrys vyrų, gieda religines giesmes, kurias užveda vedantysis.          

Dwarka vakare
Dwarka vakare

 

Dwarkoje visą laiką vyksta judėjimas: vieni autobusai atvažiuoja, atveža maldininkus, kiti išvažiuoja. Čia atvažiuoja net iš tolimiausių Indijos vietų. Vieną vakarą pamatėme pulką juodai apsirengusių vyriškių, energingai žygiuojančių gatve. Pažinome juos. Panašius pulkus matėme pietų Indijoje, Ramešvarame. Jie ypatingi ne tik tuo, kad vilki juodai, bet ir jų laikysena yra išskirtinė: žengia kaip kariai, atstatę krūtines ir išdidžiai iškėlę galvas. Mes juos užkalbinome ir truputį pakalbėjome.         

Dwarka nuolatos ūžia: kažkur vyksta triukšmingos vestuvės, groja garsi muzika ir pykši šaudyklės bei fejerverkai. Tuo pat metu prie jūros vyksta laidotuvės. Didelis pulkas vyrų, sustoję prie deginamo lavono, atlieka laidojimo apeigas. Kitą rytą matėme jau atgabentą naują lavoną…          

Dwarka šventas miestas, čia negalima valgyti mėsos – aiškina mūsų draugas. Šventas miestas yra šventas ne tik žmonėms – žuvys, paukščiai, karvės yra vienodai gerbiami šito miesto gyventojai. Būdami prie upės pastebėjome, kad čia maitinamos ne tik žuvys, bet šeriami suskridę pulkai balandžių, priėjusios karvės. Dwarkoje negausu nei mėsos, nei žuvies patiekalų, nors iš čia eksportuojama žuvis į visą pasaulį.          

Vakare sėdime prie mūsų viešbučio. Šalia guli akmuo su išskaptuotu dubeniu. Vienu momentu išėjo šeimininkė ir išpylė į dubenį maisto atliekų. Už kelių minučių pasirodė veršis ir išlaižė visą dubenį. Pajunti, kad Indijos ramybę geriausiai saugo ir skleidžia karvės. Visada pajusi ramybę matydamas, kaip jos slenka, žvelgdamos savo ramiom akim.          

Einame pakrante – matau mažas mergaites pardavinėjančias kriaukleles. Viena pakelia akis ir aš apstulbęs matau… tamsiaveidę lietuvaitę. Tokios akys yra ypatingos šioje Azijos žmonių jūroje. Sakau Inijai: trauk foto aparatą, greičiau fotografuok. Mergaitė susidrovi, kaip anų laikų kaimo lietuvaitė, mėgina prisidengti skarele. Šalia jos dar trys panašios, – seserys.          

Na o kaip mūsų Lietuvoj? Gerai žinau iš etnografinių žinių, jog gyvuliai lietuvių valstiečiui buvo tarsi šeimos nariai, ir švenčių metu nuo šventinio stalo būdavo nešamas maistas gyvuliams į tvartą. Ne tik gyvuliai būdavo pamaloninami, bet Kalėdų naktį būdavo einama į sodą ir šiaudais apraišiojamos obelys. Visa tai jau beveik išnyko. O kurgi mūsų šventieji miestai? Švenčionys, Švenčionėliai, Šventa, Šventininkai ir kiti? O šventosios upės? – Šventoji, šventupiai, alkupiai, daugybė šventų upių… Kur dingo mūsų miestų ir upių šventumas? Kas dėl to kaltas?          

Sausio 8 diena. Karvėje slypi 33 milijonai dievų!          

Keliamės valtele per Gomatos upę. Būtent taip vadinasi ši šventoji upė. Perbristi upę galima tik tarp 4 ir 8 valandų po pietų. Kitu laiku vanduo būna pakilęs – neperbrisi. Kitoje pusėje aplankome Lakšmi Narajan šventyklą, kurios dideliame aptvertame kieme auga šventas medis. Labai tankios ir žalios lapijos. Po medžiu Krišnos mokytojo skulptūra mediniame namelyje. Medžių šiame krašte labai reta. Nebent vienur-kitur tarp šventyklų išsaugoti seni medžiai. Lakšmi šventykla, anot mūsų palydovo, yra labai sena. Iš čia einąs požeminis tunelis iki pat Jamnagaro miesto (130 km.). Jis net parodė angą, kur prasidedąs tunelis. Dabar tunelis uždarytas, paaiškino. Aš pagalvojau – tai gyvas indoeuropiečių mitologijos pavyzdys. Lietuvoje mes turime tokius pasakojimus apie tunelį iš Kernavės į Trakus.         

Šventieji šuliniai
Šventieji šuliniai

 

Šventyklos įdomybė – šalia įrengti penki šuliniai. Iš vieno šulinio (gal 5 m. gylio) šventikas pasėmė kibirėlį vandens ir davė išgerti. Vanduo labai skanus. Prisiminiau šventyklų šulinius pietų Indijoje – Ramešvarame. Ten, didžiulės šventyklos centre yra didelis kompleksas šulinių. Tenai matėme, kaip šventikai kibirais pylė vandenį maldininkams ant galvų. Po to matėme einančius būrius šlapių maldininkų iš šventyklos. Taip pat aš prisiminiau Šventaragio Perkūno šventyklos šulinį, kurį kadaise buvo atradę archeologai, darydami gręžinius aplink Katedrą.          

Šalia šventyklos stovėjo nemažas pulkas karvių – dvidešimt penkios. Jos visos priklauso „nuogajam babai“ (naked baba), gyvenančiam netoliese pašiūrėje. Mes priėjome prie jo būstinės. Mus pasitiko pusnuogis šeimininkas, tik per juosmenį persijuosęs skarą. Aplink vieni smėlynai, tad jam reikia rūpintis pašaru. Karvės atrodo gerai, kaip ir visos matytos mieste. Jos švarios, nemėšlinos, matosi, kad jų niekas neverčia daug ryti pašaro ir duoti daug pieno, kaip kad tai priverstos daryti mūsų civilizuotos karvės. Kitaip, turbūt čia ir negali būti, nes jos laikomos esančios dieviškos prigimties. Mūsų palydovas paaiškino, kad karvėje slypi 33 milijonai dievų!          

Mieste būdami pastebėjome, kaip viena moteriškė palietė ranka praeinančią karvę, po to pirštais palietė savo krūtinę. Taip moteriškė gavo karvutės dieviškų galių. (Apie lietuviškų karvių gerbimą galim prisiminti iš Sekminių papročių, kuomet jos būdavo puošiamos pavasariniais žaliais vainikais).          

Protėvių nameliai
Protėvių nameliai

 

Čia pat, netoli šventyklos, pamatėme ir koplytėles arba antkapinius paminklus (kaip jie mums pradžioje pasirodė). Palydovas mums paaiškino, kad tai arba garsių protėvių, arba giminės atminimo koplytėlės, prie kurių kai kada atliekamos protėvių pagerbimo apeigos. Pačiame mieste keliose vietose matėme akmenines stelas su atvaizdais, apdažytais raudonais dažais. Dėmesį patraukė bent kelis kartus steloje pavaizduotas raitelis, primenantis mūsų Vytį. Šitos stelos, skirtos pagerbti senovėje garsius protėvius. Pasirodo, kad indų tradicijoje svarbu minėti ne tik kiekvieną asmenį, bet ir protėvius, kaip giminės pradininką arba kitus garsius žmones, kurie kuo nors nusipelnė visuomenei.          

Vyties pavidalo stela
Vyties pavidalo stela

 

Kitoje upės pusėje pamatėme bent porą sudūlėjusių skulptūrų, kurios kadaise puošė šventyklas. Bet jas atnaujinant, susenusias, nusitrynusias skulptūras arba nuskandina upėje, arba perkelia į kitą upės pusę. Iš kitos upės pusės Dwarka primena Varanasį, tik šiek tiek sumažintą. Didingai iškilęs Krišnos šventyklos bokštas. Įdomu tai, kad kiekvieną dieną keičiama šventyklos vėliava. Jos keitimas – tai iškilminga apeiga. Suvyniota vėliava įdedama į didelį dubenį, pridengtą spalvingomis gėlėmis. Tokia karūna nešiojama ant galvos po miestą su muzika ir šokiais, kol galų gale vėliava įkeliama į labai aukštą šventyklos viršūnę. Vėliavos keitimas, yra Krišną garbinančių bendruomenių garbės reikalas. Iš visos Indijos važiuoja maldininkai pagerbti Krišną. Atvykę perka vėliavą ir iškelia. Norint atlikti tą apeigą reikia gana ilgai laukti – net du metus, nes pageidaujančių yra labai daug.          

Dwarka  yra tiek turtinga savo istorija, religinėm prasmėm ir simboliais, kad per kelias dienas įmanoma užčiuopti tik vieną-kitą ryškesnį dalyką. Europiečiai šiame mieste dažniau lankosi vasario mėnesį. Čia mes sutikome tik vieną belgą, kuris keliauja po Gudžaratą beveik du mėnesius, keisdamas vietoves ir viešbutėlius. O vakare, kai mes maudėmės šiltoje Arabijos jūroje, į smėlėtą Dwarkos paplūdimį palydėti Saulės atėjo dvi prancūzaitės…         

Skaityti:
Gilyn į Indiją (I).
Gilyn į Indiją (II).
Gilyn į Indiją (III).
Gilyn į Indiją (IV).
Gilyn į Indiją (V).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gilyn į Indiją (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Atšaukiami skrydžiai didesnės įtakos nedaro

2022 07 04
Neteisėtiems prekiautojams šunimis – pareigūnų „staigmena“

Ruošiamės keliauti su augintiniu

2022 07 03
Kernavės Rasos šventės ištakos | Alkas.lt nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (I)

2022 06 30
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Svarbu dirbantiems lauke ir važinėjantiems

2022 06 28
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
Lietuvoje

Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės

2022 07 04
putinas ir lukašenka | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

2022 07 04
Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą

2022 07 04
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Kur Lietuvoje gyventi saugiausia?

2022 07 04
Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama
Lietuvoje

Gyvenamųjų namų atnaujinimui – dar 10 mln. parama

2022 07 04
Keičiamas Buhalterinės apskaitos įstatymas
Lietuvoje

Pensijų fondai džiugių žinių neturi

2022 07 04
Nelegalus darbas | vdi.lt nuotr.
Lietuvoje

Bedarbiai piktnaudžiauti negalės

2022 07 04
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Atšaukiami skrydžiai didesnės įtakos nedaro

2022 07 04


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apkalta ar sąskaitų suvedimas?
  • Ką žada garantinis elektros tiekimas?
  • Kaune – naujos žiedinės ekonomikos erdvės
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 04 12:45

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2109; komentarų: 51
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 673; komentarų: 29
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 652; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 604; komentarų: 1
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 513; komentarų: 6
  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai peržiūrėta: 500; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Atšaukiami skrydžiai didesnės įtakos nedaro

by Ditė Česėkaitė
2022 07 04
0
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja...

Skaityti toliau

Ruošiamės keliauti su augintiniu

by Ditė Česėkaitė
2022 07 03
0
Neteisėtiems prekiautojams šunimis – pareigūnų „staigmena“

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių pasirenka atostogauti su savo keturkojais draugais ir kartu leistis į nepamirštamus nuotykius – net ir...

Skaityti toliau

Kernavės Rasos šventės ištakos (I)

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 30
1
Kernavės Rasos šventės ištakos | Alkas.lt nuotr.

Birželio 23 d. šiemet Kernavėje atšvęsta jau 55-oji Rasos šventė!  Ta proga prisiminkime prieš 5 metus – 2017 m, birželio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Ligonių gelbėjimas - jų pačių reikalas apie Dėl sveikatos reformos – kreipimasis į Prezidentą
  • T0mas J. apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Be civilizacijos tuštybių apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Žemyna apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu

Kitas straipsnis

„Mūsų praeities beieškant“ 8-oji laida (video VIII).

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai