Sekmadienis, 29 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Gilyn į Indiją (VII)

www.alkas.lt
2011 01 22 11:07
11

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
Skelbiame paskutinį Inijos ir Jono Trinkūnų pasakojimą iš pastarosios kelionės į Indiją.      

Udaipuro karaliaus rūmų puošyba
Udaipuro karaliaus rūmų puošyba

Sausio 19 diena. Udaipuras. Karališkoji diena      

Kodėl taip pavadinome šią dieną – netrukus paaiškės. Rytą mums pasakė, kad pamatysim miestą ir aplankysim keletą rūmų. Nusiteikėme nuobodžiam vaikščiojimui po rūmus… Pirmiausia nuvažiavome į miesto parką ir užlipome ant gražiai apželdinto, sutvarkyto kalnelio, kurio gale stovėjo didingas raito kario paminklas.    

Staiga pasirodė būrelis žmonių su karine sargyba, o mūsų palydovas iš karto mus nuvedė prie to būrelio. Tuomet paaiškėjo, kad tai miesto merė su savo padėjėjais ir kitais svarbiais žmonėmis. Buvome pristatyti, kaip svečiai iš Lietuvos, ir tuojau pat atsidūrėme dėmesio centre. Miesto merė – įspūdinga moteris, panaši į Indirą Gandi.     

Paaiškėjo, kad mes atėjome prie labai svarbaus paminklo žymiausiam Udaipuro vadovui radžputui Maharan Pratap, kuris miręs kaip tik šią dieną, daugiau kaip prieš 400 metų, ir būtent šią dieną valdžios žmonės lanko jo paminklą, ir atiduoda jam pagarbą.  

Su Udaipuro mere
Su Udaipuro mere
Paminklas Udaipuro karaliui Maharan Pratap
Paminklas Udaipuro karaliui Maharan Pratap

1578 metais viename iš didžiausių Indijos mūšių, kuris vadinamas Haldi Ghati,  radžputai nugalėjo musulmonus, o radžputų vado žirgas išgelbėjo jam gyvybę peršokdamas upę. Šito paminklo viename šone pavaizduotas mirštantis garsusis žirgas. Šitą didžiąją radžputų pergalę galima prilyginti lietuvių Žalgirio pergalei, nes po to mūšio musulmonai buvo pristabdyti ir nepajėgė toliau plėsti savo valdų.      

Vaizdas iš pilies į kalnus
Vaizdas iš pilies į kalnus

Prie mūsų priėjo vienas solidus ponas, kuris pasirodė esąs aukštas Radžastano aplinkos apsaugos pareigūnas. Jis pradėjo su mumis kalbėtis ir jis net pasiūlė apsilankyti pas jį. Man pasirodė įdomi jo mintis apie religiją ir pareigą. Jis tiesiog pasakė, kad religija – tai pareiga. Žmonės be religijos neturi supratimo apie pareigą. Tuo ir aš įsitikinau, matydamas ir suprasdamas Indijos žmones.      

Udaipuras.Vaizdas iš pilies
Udaipuras.Vaizdas iš pilies

Kaip mums vėliau sakė Mathura, tokių norinčių mus pakviesti į svečius, buvo labai daug, bet mes turėjome keliauti tolyn numatytu maršrutu. Pirmiausia aplankėme karališką vasaros rezidenciją, esančią ant aukščiausio Udaipuro kalno, nuo kurio galėjome pasižvalgyti po visas Udaipuro apylinkes .      

Nuo vasaros pilies stogo
Nuo vasaros pilies stogo

Udaipuras – unikalus miestas. Jame telkšo didžiuliai vandens telkiniai, susidarę dėl visos eilės užtvankų. Miestą supa aukštų kalnų keteros. Kalbantis su Udaipuro žmonėmis, išgirdome, kad jiems Udaipuras yra gražiausias miestas pasaulyje. Su tokia nuomone tikrai galima sutikti.      

Udaipuras. Ežeras ir rūmai
Udaipuras. Ežeras ir rūmai

Po to mus nuvežė į namus, kuriuose gyvena Radžastano Kalyan Ashram savanorių organizacijos įkūrėjas Mohan Singh Verdia. Jis visą gyvenimą paskyrė savanorių sąjūdžiui, dabar jau senas, negaluojančiom kojom, bet veidas kaip tikro lietuvio – akys mėlynos, bruožai kažkur matyti. Tai baltaveidžių bramanų tipo žmogus.      

Su savanorių pradininku Verdia
Su savanorių pradininku Verdia

Tuo metu mūsų palydovai vėl kažką organizavo, ir galų gale paaiškėjo, kad šiandien mes dar turėsim tris susitikimus, o vienas iš jų – su Udaipuro karaliumi! Tai buvo labai maloni staigmena.      

Karaliaus rūmai
Karaliaus rūmai

Karaliaus rūmai pasirodė esą didingi ir tikrai įspūdingi. Šiandien karalius Radžastane neturi realios valdžios. Tai tiesiog išsaugota tradicija. Didžioji rūmų dalis paversta muziejumi, po juos mes ir pavaikščiojome – po sales ir keisčiausius koridorius, kurie kadaise buvo padaryti tokie siauri, kad pro juos negalėtų praeiti nepageidaujami ginkluoti vyrai.     

Vienoje salėje pamatėme karališkosios giminės geneologinį medį. Radžputų karališkoji giminė pradedama V amžiuje ir nenutrūkstamai tęsiasi iki dabar, pusantro tūkstančio metų. Tai dar labiau jaudino mus, ruošiantis susitikti su karaliumi.      

Karaliaus rūmų siena
Karaliaus rūmų siena

Atėjome į karališkosios rezidencijos laukiamąjį, kur laukėme karaliaus pakvietimo. Tuo tarpu rūmuose vyko įdomūs dalykai: buvo Saulės laidos metas ir garsiai grojo orkestras, palydėdamas Saulę. Pasirodo, kad Indijoje karališkos giminės yra dviejų šakų – viena yra Saulės, o kita – Mėnulio. Karalius Arvind Singh Megar priklauso Saulės giminei. Rūmuose visur matėme Saulės ženklus ir atvaizdus. Puošnūs kariai saugo rūmus, pasipuošę Saulės ženklais.      

Pagaliau mus pakvietė į karaliaus kabinetą. Pagarbiai susėdome priešais rašomąjį stalą, prie kurio sėdėjo pats karalius. Jo veidas stambių bruožų, ūsai ir barzda žili. Jis žvelgė į mus šaltai ir ramiai. Dar anksčiau mums teko matyti porą radžputų, jie visi stambių bruožų ir matosi – kovingos prigimties.       

Su Džaipuro karaliumi
Su Džaipuro karaliumi

Mathura, kaip ir kitur, taip ir čia, mus išsamiai pristatė, minėdamas Lietuvą ir panašią į radžputų lietuvių kovų istoriją. Po to pasiūlė man pakalbėti. Pirmiausia aš karaliui įteikiau dovaną – Kūlgrindos įdainuotas Saulės giesmes. Tai labai tiko Saulės giminės atstovui. Karalius įdėmiai vartė mūsų Saulės giesmių knygelę. Matosi, kad jam patiko, ir jis paklausė kaip jis galėtų su mumis palaikyti ryšius. Davėme savo elektroninį adresą. Po to jis sutiko su mumis nusifotografuoti. Štai kodėl šią dieną mes pavadinome karališka.      

Bet tuo mūsų dienos įspūdžiai dar nesibaigė. Turėjome važiuoti į susitikimą su savanoriais. Ten rodėme DVD apie Romuvą ir „Kūlgrindą“, Mathura kaip visada plačiai pasakojo apie Lietuvą hindi kalba, nes angliškai ne visi supranta. Viena moteriškė apsidžiaugė išgirdusi „Ei rūta rūtela“, ji pasakė, kad tai jiems gerai žinoma giesmė, kurios melodiją ji ir padainavo. Vėlai vakare dar susitikome su kitais savanoriais. Per tuos susitikimus jie su didžiausiu dėmesiu klausėsi pasakojimų apie Lietuvos istoriją ir kovas už laisvę bei pastangas išsaugoti savo senąsias tradicijas.      

Udaipuro karaliaus vasaros rūmų sargas
Udaipuro karaliaus vasaros rūmų sargas

Vieną kartą bevakarieniaujant su svečiais buvo kalbama apie švietimo sistemą. Viena moteris papasakojo apie tai, kaip ji lankė krikščionišką mokyklą, kadangi tėvai norėjo, kad ji išmoktų anglų kalbą. Kuomet ji laikė egzaminus svarbioms pareigoms policijos sistemoje užimti, jos paklausė – kodėl ji nešioja induistinį raištį ant rankos? Ji atsakė, kad tai jos tikėjimas. Tuomet jos paklausė, kaip ji gali mokėdama anglų kalbą nešioti tokį raištį. To egzamino įvertinimas buvo labai žemas, nes ji atkakliai laikėsi savo. Bet ji gavo tas pareigas tik todėl, kad kitus egzaminus išlaikė labai gerai. Buvo papasakota ir daugiau panašių pavyzdžių. Ten, kur Indijoje viešpatauja anglų švietimo sistema, ten yra žeminama arba ignoruojama etninė kultūra.      

Taip yra ir Lietuvoje. Švietimo ministerija ir švietimo sistema yra globalistų rankose. Užtenka vieno pavyzdžio: jau dvidešimt metų neįmanoma išsireikaluti Lietuvos mokyklose etninės kultūros pamokų.      

Per daugelį susitikimų ir bendravimų, mums susidarė įspūdis, jog Indijoje daug žmonių – idealistų. Jų tarpe yra netgi tokių pasišventėlių, kurie vadinasi „pračarakai“. Jie nekuria šeimų, bet visą savo gyvenimą skiria visuomeninei induistinei veiklai. Bendraudami su jais, jautėme tų žmonių dvasinį tyrumą ir kažką tokio, ko mes pasigendame Lietuvoje. Lietuvoje nėra nieko panašaus į savanorių sąjūdį, o ta savanorystė, kurią propaguoja kai kurios įstaigos, yra daugiau tarptautinio pobūdžio ir neturi to dvasinio užtaiso, kurį paprastai suteikia patriotizmas.      

Karaliaus rūmų puošyba
Karaliaus rūmų puošyba

Sausio 19 diena. Puškar      

Grįžtant į Džaipurą aplankėme Brahmos šventyklą (150 km. iki Džaipuro). Labai norėjosi pamatyti vienintelę tokio dievo šventyklą, kurių daugiau Indijoje, kaip sako patys indai, nėra. Prie šventyklos yra didelis vandens tvenkinys su šventyklėlėmis, o į pačią šventyklą teko gana aukštai kopti laiptais. Ten pamatėme keturių veidų Brahmą, žvelgiantį į keturias pasaulio puses, o prieigas prie Brahmos saugojo dvi koplytėlės. Iš vieno šono dievo Indros, iš kito – dievo Kuberos, kurio buveinė vadinasi Alka. Gal tai yra mūsų Alkas?      

Puškaras. Brahmos šventykla
Puškaras. Brahmos šventykla

Įdomybė yra ta, jog indai daugiau neturi Brahmos šventyklų, nors kitiems dievams jų yra tūkstančiai. Visa tai yra labai svarbu mąstant apie dievų panteoną. Brahma yra pasaulio kūrėjas. V.Toporovas aiškino Brahmos vardą, siedamas jį su augimu ir plitimu. Dievas kūrėjas arba lietuvių Praamžius taip pat  beveik neturi jam skirtų religinių ritualų ir atributų, būdingų visiems kitiems dievams. Galima įžvelgti ir daugiau panašumų: Dievas Brahma turi savo turtingą mitologiją, o lietuvių Dievas daug mitologinių sakmių, bet nei vienas, nei kitas neturi jiems skirtų religinių ritualų, tuo jie ir skiriasi nuo visų kitų dievų ir deivių.      

Paklausiau Mathuros, kaip indai vadina savo dievus, turėdamas galvoje išsireiškimą „Dievas Šiva“, „Deivė Kali“ ir pan. Jis atsakė, kad „dievas“ kaip bendrinis žodis indiškai yra „dev“, o „deivė“ yra „devi“. Tai yra puikus įrodymas, kad lietuviai išsaugojo seniausią bendrinį dievo vardą.  “Dievas” seniausia prasme reiškė dangaus švytėjimą, labai panašų į „šventumą“ (irgi švytėjimą), kuris senovėje ir reiškė antgamtinių jėgų šviesą. Taigi, lietuvių „dievas“ turi ir bendrinę, ir tikrinę – dangaus Dievo prasmę.      

Puškaro vietovė yra įdomi įvairiais požiūriais. Ten groja su keistais styginiais instrumentais kaimo muzikantai ir yra daug europiečių turistų. Mathura papasakojo, jog turistai nusipelnė prastą vardą. Iš Pakistano čia gabenami narkotikai ir yra turistų mėgėjų, kurie ne tik patys narkotizuojasi, bet ir pratina vietinius.      

Čia susitikome su radžputu (sporto darbuotoju). Jis pasakė, kad priklauso tai pačiai genčiai, kaip ir dabartinis Udaipuro karalius. Kalbėdamas apie radžputų kovas, jis pažymėjo, jog beveik visuose mūšiuose, kuriuose dalyvaudavo įvairių genčių atstovai, radžputai visuomet būdavo išrikiuojami priekyje, ir pirmieji puldavo į kovą. Radžputai būdami aktyvūs kariai savo deive globėja laiko deivę Kali, kuri juos padrasina mūšiuose. Pasitraukę iš karinės tarnybos gana dažnai jie pereina į džainų religiją, kurioje negalima užmušti net uodo.        

Kaip mes keliavome      

Kai Džaipure apsigyvenome pas majorą Mathurą, jis visur mus vežiojo savo automobiliu. Didžiausia kelionė (beveik 400 km.) buvo į Udaipurą. Važiavome nauju greitkeliu, bet važiavimas nebuvo ramus. Visą laiką judėjo didžiuliai sunkvežimiai. Jų labai daug. O lengvų mašinėlių – gerokai mažiau. Greitkelis mokamas, bet teko važiuoti ir paprastesniais keliais. Mathura vairavo labai meistriškai. Jis tiesiog nardė tarp didžiulių sunkvežimių, ir tai buvo gana baisu. Apskritai, Indijoje automobiliai mūsų požiūriu važiuoja labai rizikingai, tarsi per plauką nuo avarijos. Bet avarijų mes nematėme.      

Džainas greitkelyje
Džainas greitkelyje

Šiaip jau Indijoje populiariausias transportas motociklai ir mopedai. Sunku įsivaizduoti kas būtų, jei dauguma indų sėstų į automobilius. Tačiau nemažai ir keleivių, einančių pėsčiomis. Mes matėme keliu einančius džainus. Jie principingai nesinaudoja autotransportu. Baltai apsirengę jie keliauja kelkraščiu, o senesnius stumia su vežimėliu. Vienas iš tokios kelionės motyvų – džainų tikėjimo sklaida. Jie apsinakvoja kaimuose, žmonės susirenka su jais pabendrauti, tuomet jie aiškina savo tikėjimo tiesas.      

Majoras Mathura daug kartų mums sakė, jog yra daugybė indų, kurie norėtų su mumis susitikti ir pabendrauti. Pristatydamas mus, jis kiekvieną kartą sakydavo, kad prieš juos sėdi Lietuvos guru (dvasinis mokytojas). Jis pasakė, jog gandas apie mus taip pasklidęs, kad kai mes atvažiuosim kitą kartą – mūsų klausytis rinksis minios. Mathura kartojo, kad jo namai atviri visiems lietuviams, kurie sugalvos čia atvažiuoti. Jis sakė, kad jeigu kelionėje po Indiją turėtume kokių nors sunkumų, jie būtų įveikti per pusvalandį. Toks yra platus jo draugų, giminių ir bendraminčių tinklas. Tą mes patyrėme ne vieną sykį, kuomet pakviesti pietauti sutikdavome ne tik šeimininkus, bet ir plačią jų giminę.      

Bekeliaudami kiekvieną dieną, turėdami nors valandėlę poilsio, mes rašydavome reportažus ir tvarkydavome nuotraukas. Džiaugiamės, kad turėjome mažą kompuką, kurį mums paskolino Rūta Liogienė.      

Mes atvežėme į Indiją žinias apie lietuvius ir baltus, jų kultūrą ir religiją. Bet Mathura mums papasakojo, kad yra dar ir kiti indoeuropiečiai, važiuojantys pas juos. Tai Britanijos druidai. Bendravimas su druidais parodė, kad senoji indų kultūra turi daug ryšių ir su keltais. Tai šventės, dievai ir daug kitų panašumų ir sutapimų.      

Susidaro įspūdis, kad vyksta senųjų indoeuropiečių kultūrų savimonės atgimimas ir tai atskleidžia įdomias dvasines ir kultūrines perspektyvas.      

Skaityti:
Gilyn į Indiją (I).
Gilyn į Indiją (II).
Gilyn į Indiją (III).
Gilyn į Indiją (IV).
Gilyn į Indiją (V).
Gilyn į Indiją (VI).
Gilyn į Indiją (VII).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gilyn į Indiją (VI)
  2. Gilyn į Indiją (IV)
  3. Gilyn į Indiją (II)
  4. Gilyn į Indiją (III)
  5. Gilyn į Indiją (V)
  6. Gilyn į Indiją (I)
  7. J.Trinkūnas: Buvimas Indijoje tartum buvimas Dievų šventovėje (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Nuostabūs paasakojimai tiesiai iš Indijos. Jonai ir Inija, laukiame Jūsų sugrįžtant į Lietuvos žemę. Gal dar kas nors parašys tokių nuostabių pasakojimų? Juk galima parašyti ne tik iš Indijos, bet ir iš kelionių po Baltų žemes. Ar ne?

    Atsakyti
  2. P.Aibutis says:
    12 metų ago

    Sveikintina, kad mūsų Krivis ieško mūsų senojo tikėjimo sąsajų su indų religija.Nesenai atšventėm Kalėdas, kur aiškiai turim senojo mūsų tikėjimo šventės pavadinimą.Kali- tamsos deivei skirta šventė. Sanskrite yadžna reiškia aukoti. Taigi Kaliyadžna- Kalijados (gudų)- Kalėdos evoliucija aiški. Butu įdomu Indijoj paieškoti analogijų.

    http://www.spauda.lt/mitai/indai/aryans.htm
    kulto terminai, tokie kaip Vedų yadžna, Vavest. yasna- – “aukoti” (indo-iran. * yazna

    Atsakyti
  3. alva says:
    12 metų ago

    Sunku patiketi, kad tai ne pasaka.Jus is tikruju ta viska matote, o as …kartu su Jumis.Sveikatos Jums! ACIU!

    Atsakyti
  4. Nijolė says:
    12 metų ago

    Inija ir Jonai,
    tikrai su malonumu laukiu Jūsų puikių pasakojimų. Gerai, kad yra Alkas, kad tik jame galim žinoti kaip Jums sekasi tolimoje, paslaptingoje ir taip artimoje Indijoje.
    iki susitikimų Vilniuje

    Su(dev)

    Atsakyti
  5. Giedrius says:
    12 metų ago

    Jonai, grizkit namo,uzsirasau i eiles pas jus i svecius 🙂 Kazkaip uzismaniau pabendraut po kurio tai laiko 🙂

    Atsakyti
  6. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Nuostabūs reportažai, nuostabi Indija, nuostabūs Trinkūnai.

    Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Siekiantys krivio posto – reagalijų turi nuojautą – žinojimą – kam sulįsti, ką pasiųsti…

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Atsiprašau visų už savo komentatoriškus bjaurius knisbjaurumus.

    Atsakyti
  9. Eglė says:
    12 metų ago

    Labai gražios nuotraukos ir pasakojimas. Aš gyvenu Indijoje, bet daug keliauti, deja, neišeina 🙂

    Atsakyti
  10. Eglė says:
    12 metų ago

    http://www.hindikalba.blogspot.com – Jeigu kam įdomu, prašau aplankyti mano Hindi kalbos pamokų Interneto puslapį. (Jis yra naujas ir dar nedaug yra pamokų, bet mes ketiname parašyti daugiau ir daugiau pamokų tiems kurie nori mokintis hindi kalbą).

    Atsakyti
  11. Atgalinis pranešimas: I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos) | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina nepasiduos | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kam Putinui dvi naujos karinės apygardos ir armijos korpusas?

2023 01 18
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Žiemos saulėgrįžos šventė | Rengėjų nuotr.

Vilniaus romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę Vilniuje

2022 12 14
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

5 įdomybės, kurių nežinojote apie Indiją

2022 12 05
Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

G. Martišius. Gamtmeldystė. Išsigelbėjimas?

2022 11 14
Elnio Devyniaragio pašto atvirukas | dailininkės Gerdos Narusevičienės pieš.

Mažieji romuviai ir vėl sulauks Elnio Devyniaragio pašto laiškų

2022 11 06
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp gabaus ir gebančio vaiko skirtumų yra
  • Šalčiai per kišenę gali kirsti skaudžiai
  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kam Putinui dvi naujos karinės apygardos ir armijos korpusas?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 18
3
Ukraina nepasiduos | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi sakė, kad Ukraina garantuotai gaus tris „Patriot“ oro gynybos sistemas.

Skaityti toliau

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 31
0
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

2022 m. birželio 23 d. Kernavėje atšvęsta jau 55-oji Rasos šventė! Ta proga prisiminkime prieš 5 metus – 2017 m,...

Skaityti toliau

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 24
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie pagrindines senovės baltų tikėjimas nuostatas Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Romuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis
  • Žemyna apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)
  • > Kęstučiui apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Qwxas apie S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

Kitas straipsnis

Šiandien „Žalvarinis“ – Kaune (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai