Žymos archyvas: žodžiai

Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei (12)

LKI nuotr.

Vienas iš apčiuopiamiausių ir visuomenės laukiamiausių Lietuvių kalbos instituto (LKI) darbų yra žodynai – bendrieji, specialieji, tarminiai, keliakalbiai ir kt. Tačiau pastaruoju metu žodynų darbas sulaukia nemažai kritikos. Ar ji visada pagrįsta, nežinant, kokiomis sąlygomis bei pajėgomis žodynai rengiami ir kaip jie vertinami mokslo administratorių?

Leksikografija – žodynų mokslas ir praktika. Neįsigilinus galima teigti, kad žodynų kūrėjai tik naudojasi kitų mokslų tyrimų rezultatais, pritaikydami juos praktiškai. Skaityti toliau

Naujausi tyrimai apie vertybes lietuvio pasaulėvaizdyje (0)

Mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 5 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks mokslinės monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vilniaus universiteto mokslininkai: prof. dr. Kristina Rutkovska, dr. Marius Smetona, prof. dr. Irena Smetonienė.

Autorių tyrimo objektas – vertybės, kurios Lietuvoje plačiausiai nagrinėtos filosofų, edukologų, tačiau kalbotyros darbų apie jas beveik nesama. Vertybės yra idėjos, kurios konkrečiu pavidalu iškyla žmogaus sąmonėje kaip idealai. Jas bendrąja Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Apie savastį, arba kokia kalba, tokia galva (138)

lietuviu-kalba-rastas_prigimtine-lt

2009 m. rudenį šviesaus atminimo doc. Rimantas Krupickas kultūros paveldui skirtame renginyje Elektrėnuose pirmą kartą parodė, kad rūpestis dėl lietuvių kalbos yra ne vien kalbininkų, bet ir kiekvieno iš mūsų. Geografo kalba ir kalbėjimas mane apstulbino, bet jo pastangų kalbėti lietuviškai ir kurti tarptautinių žodžių atitikmenis, atvirai prisipažįstu, tada nesupratau. Prisimenu, kaip Rimantas tarė saugomija ir ji tąkart man kėlė tik juoką, o šiandien šį žodį vietoje junginio saugoma teritorija norėčiau tarti ir girdėti kuo dažniau.

Skaityti toliau

V. Zaikauskas. Ar egzistuoja lietuvių kalbos sistema? (10)

Vitalius Zaikauskas | asmenine.nuotr

Nesitikėkime dar  vienos nuomonės apie pavardžių rašymą  dvigubą „V“ ar lietuviškos abėcėlės keitimą, temų  – vėl ir vėl sugrįžtančių į mūsų žiniasklaidą. Nekalbininkui  kartais keistai ir nesuprantamai atrodo bandymai keisti, naujinti  mūsų žodyną, kartais ir vėl sugrįžtant prie seniai  išgyvento senojo.  Gal nebūtų čia nieko keisto – kad iš savo kalbos mes pašalinam kai kuriuos žodžius. Jie ima nebeatitikti laiko dvasios, moraliai arba fiziškai pasensta, kai kuriuos tiesiog pamirštam, nes tai, ką jie reiškia, jau nebesipainioja mums po kojomis.

Visokie būna žodžių ir vardų likimai, o kartais ne ką prastesni nei mūsų gyvenimai – ne mažiau dramatiški. Kai kurie žodžiai, rodos, miršta, mes juos tarytum ir palaidojam, tačiau Skaityti toliau

R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Manau, mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos.

Painioja ne tik užsieniečiai

Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Skaityti toliau

Išrinkti sudėtingiausios rašybos lietuvių kalbos žodžiai (0)

AtmintinėLietuvos paštas kartu su Nacionaliniu diktantu išsiaiškino, kokių lietuviškų žodžių rašyba gyventojams kelia daugiausia keblumų. Iš daugiau nei pusės tūkstančio pateiktų žodžių sudaryta sudėtingiausios rašybos žodžių atmintinė, padėsianti juos geriau įsidėmėti ir išmokti.

„Net visą mėnesį gyventojai internetiniame Lietuvos pašto tinklalapyje galėjo siūlyti žodžius, kurie, jų manymu, yra patys sunkiausi. Iš dažniausiai paminėtų žodžių sudarėme dešimtuką sudėtingiausios rašybos žodžių. Tai – atmintinė, kuri pravers kiekvienam, norinčiam rašyti ir kalbėti taisyklingai“,

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba (108)

Vėlinių ugnys | A. Valūno nuotr.

Pačios didžiausios Kalėdų dovanos tekusios mums – mūsų papročiai ir mūsų kalba paveldėta iš protėvių. Priimkime jas, gyvenkime su jomis ir jos suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė „sustoja“. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Piktnaudžiavimas svetimžodžiais žlugdo gimtąją kalbą (22)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pramušę lietuvių – vienos iš seniausių indoeuropiečių kalbų – apsauginį sluoksnį, svetimžodžių virusai į ją plūstelėjo neregėtu srautu.

Nespėjant sukurti lietuvių kalbos daryba jiems pagristų atitikmenų, svetimžodžiai palaipsniui virsta naujaisiais tarptautiniais žodžiais – įteisintomis svetimybėmis, nelyg vėžinėmis ląstelėmis, ėdančiomis ne tik gyvą, daugiaspalvį ir išraiškingą lietuvišką žodyną, bet ir laužančiomis lietuviško sakinio sandarą, keičiančiomis lietuvišką minties dėstymo, jos išraiškos ir, bendrai paėmus, savitos pasaulėvokos ir pasaulėraiškos būdą.

Pridengti lietuviškomis galūnėmis svetimžodžiai seniai jau kerojasi mūsų žodyne ir Skaityti toliau

L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I) (45)

lkz

Pavartymas pirmas

Mes, lietuviai, nuo seno engiami savųjų „didžiūnų“ ir užkariautojų taip įgudome jaustis menkesni ir prastesni, kad savęs menkinimas ir netgi niekinimas ilgainiui tapo ne tik blogu įpročiu, bet ir tautinio savitumo dalimi. To bruožo akinami nevertinam nei savo kalbos, nei papročių, nei viso kito protėvių paveldo tol, kol jo nepagiria kas nors iš svetimtaučių. Mums vis už jūrų marių veršiai midų geria.

Baigus leisti Didįjį lietuvių kalbos žodyną (20 dalių) ir sukaupus kalnus medžiagos jo papildymams, paaiškėjo, jog mūsų kalba – bene žodingiausia iš šiandien gyvuojančių, o mūsų žodynas – didžiausias pasaulyje: jam panaudota daugiau kaip penki milijonai žodinių vienetų! Skaityti toliau

Vilniaus universitete emocionalus tekstas virsta kompiuterine schema (0)

Vilius Okockis ir dr. Linas Bukauskas. | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Ar galėjote kada įsivaizduoti, kad klasikinis lietuvių literatūros šedevras – Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“ – galėtų virsti matematiniais algoritmais išreikšta diagrama? Neįmanoma, pamanysit. Literatūra per daug gili, nesusisteminama, jausminga. O vis dėlto… Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) prodekanas dr. Linas Bukauskas su studentais kuria teksto emocionalumą išmatuoti galinčią sentimentų analizės programą.

Ištakos – religinė nesantaika Skaityti toliau

Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą (1)

smm.lt nuotr.

Birželio 30 d. 16 val. Lietuvių kalbos instituto kiemelyje bus atidaryta kilnojamoji edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis!“.

Renginio metu bus galima apžiūrėti penkis savitus kalbos žaislus, kuriuos sukūrė dizainerė Gražina Viniček. Žaislai vaizduoja lietuvių kalbos abėcėlę, žodyną, istoriją, lituanizmų paplitimą suomių, vokiečių, rusų, baltarusių ir kitose Europos kalbose. Skaityti toliau

TV klipai primins pagrindines žodžių rašybos taisykles (0)

visiplakatai.lt nuotr.

Kada žodžių šaknyse reikia rašyti nosines raides? Kada daiktavardžių vienaskaitos naudininke rašome „ai“, o kada – „ei“? Kaip pasikeičia veiksmažodžių priebalsiai būsimajame laike? Prisiminti šias ir kitas pagrindines žodžių rašybos taisykles padės trumpi edukaciniai vaizdo klipai.
„Mokykloje išmokstame daug rašybos taisyklių, tačiau metams bėgant jos „išsitrina“ iš atminties. Bendraudami internetu ar sms žinutėmis įprantame trumpinti ir vartoti netaisyklingus žodžius, rašyti be nosinių, didžiųjų raidžių. Vis labiau Skaityti toliau

Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis (0)

Kalbos muziejaus eksponatai | muziejai.lt, T.Kapočiaus nuotr.

Lietuvių kalbos institutas rengia pirmąją kilnojamą edukacinę parodą svarbiausiems lituanistikos ir kalbotyros pasiekimams pristatyti. Ekspoziciją, kurią šį pavasarį planuojama parodyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sudarys unikalūs eksponatai – kalbos žaislai, leidžiantys paliesti kalbą rankomis.

„Lietuvių kalbos institute veikia Kalbos muziejus, kuris sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo. Išgirdome ne vieną prašymą pristatyti panašią ekspoziciją užsienyje, todėl nusprendėme sukurti kilnojamą parodą, – pasakoja dr. Jolanta Skaityti toliau

A. Žarskus. Glūdėjimas ir prastumas (15)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)

Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:

Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie brangius žodžius (2)

mytrips.lt nuotr.

Buvo viens gaspadorius, tas kupščavodavo. Ir dabar jis įsidėjo tris šimtus dorelių ir keliavo į miestą, kad nusipirktų visokio tavoro.

Bekelia[u]dams jis susitinka vieną žmogų ir kla[u]sė to, ant kur tie keliai eina, nėsa buvo du keliai.

Tas žmogus sakė tam gaspadoriui:
– Duok šimtą dolerių, tai aš sakysiu. Mano viens žodis šimtą dolerių verts.

Dabar tas gaspadorius misly: „Kad tave šimts budelių, kas tai per žodis, kad jis šimtą dolerių verts“. Skaityti toliau

Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video) (0)

Logopedinis žaislas (ankstesnis variantas) | mita.lt nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai kartu su mokslininku sukūrė logopedinį žaislą vaikams, padėsiantį lavinti jų kalbą, interaktyviai mokytis atpažinti daiktus, skaičių bei raidžių pavadinimus. Šio žaislo prototipą jau išbandė jaunos šeimos, kurios buvo sužavėtos, kaip žaismingai įsitraukia į žaidimą jų vaikai.

Vaikų kalbos lavinimui skirtas žaislas „Smart Toy“ yra dviejų KTU elektronikos inžinerijos studentų Lino Sidaro ir Mariaus Gailiaus bei  jų dėstytojo dr. Dariaus Jegelevičiaus bendras darbas. Per dvejus kūrybos ir gamybos metus žaislas, palyginti su pirmuoju prototipu, yra mažesnis ir šiuo metu jau ruošiasi keliauti į parduotuvių lentynas. Skaityti toliau

Pirmasis Lietuvos palydovas LitSat-1 jau pasiekė NASA bandymų centrą (0)

„LitSat-1“ bandymai | Organizatorių nuotr.

Tuo metu kai centrinė Lietuvos žiniasklaida skambiai reklamuoja, kad pirmas lietuviškas palydovas „Lituanica SAT-1“ šį vakarą (spalio 24 d.) iškilmingai iš LRT studijos bus palydėtas į NASA  būstinę, kitas pirmasis lietuviškas palydovas „LitSat-1“ į NASA būstinę kelionę pradėjęs spalio 9 d. jau pasiekė savo kelionės tikslą!..

Praėjusią savaitę išsiųstas Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas pirmasis Lietuvos kosminis palydovas „LitSat-1“ sėkmingai Skaityti toliau

Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda (1)

facebook.com nuotr.Europos Tarybos ministrų komitetas 2001 m. nutarė rugsėjo 26 dieną paskelbti Europos kalbų diena.

Seime šiuo metu pristatoma Lietuvių kalbos instituto kartu su Užsienio reikalų ministerija parengta teminių plakatų paroda „Lietuvių kalbos suvokimas: sena kalba moderniam bendravimui“ suteikia puikią galimybę per lietuvių kalbos unikalumą giliau pažvelgti į Lietuvos tapatybės šaknis ir jos pagrindines vertybes.

Paroda pasakoja apie lietuvių kalbos istoriją, jos praeitį ir dabartį. Per raštijos ir spaudos raidą atskleidžiami kertiniai Lietuvos istorijos momentai: priešinimasis spaudos draudimui, knygnešystė, partizanų kovos, Sąjūdžio gimimas, atkurta Nepriklausomybė. Parodos koncepcijos ir tekstų autorė – dr. Jolanta Zabarskaitė, dizainą sukūrė „Ekspobalta“. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė: išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą (5)

Paminklas kalbai (skulptorius Algirdas Bosas) | Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai.

„Kalba – mūsų bendras ryšys. Išsaugoti kalbą reiškia išsaugoti tautą. Tegul čia iškalti lietuvių kalbos žodžiai būna įamžinti ne tik grindinyje, bet ir išlieka mūsų atmintyje bei kasdienybėje. Jeigu nepamiršime savo kalbos, nepamiršime ir savo istorijos. Puoselėkime kalbą, kalbėkime ir kurkime lietuviškai“, – sakė šalies vadovė. Skaityti toliau

Ievą Narkutę įkvepia ir netobula Lietuva (video) (0)

Ieva Norkutė |  R.Kondratjevo nuotr.

Lengviausia būtų pasakyti, kad Ievos Narkutės daina „Raudoni vakarai“ iš kino filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo hitu. Tačiau ar šis svetimžodis čia tinka? Ta daina – ne naujas Lietuvos himnas, tos intymios baladės klausytis norisi vienumoje, nes ji nejučia išspaudžia ašarą. Tačiau ši rauda apie bedalę gimtinę – be saldžių sentimentų, su tiesiu klausimu jai – ar bijai? Šis kausimas ypač aktualiai skamba ir šiandien, kai Lietuva vadinama drąsia šalimi.

„Raudonų vakarų“ autorė sakė pati negalinti įminti dainos sėkmės formulės. Tačiau nuoširdžiai džiaugiasi, Skaityti toliau

V.Kaziela: Poezijos skaitymas yra artimas pokalbis su įdomiu žmogumi (0)

Vytautas Kaziela | M.Rybelienes nuotr.

„Bet mes gi ne karvės“

Kas geriau šiandien žino apie poeto dalią, nei pats poetas? Greičiausiai turbūt tik tas poetas, kuris ne tik pats daug rašo, bet ir kuruoja kitus, jaunus, poetus. Prieš kurį laiką dalyvaujant Molėtų viešojoje bibliotekoje surengtoje knygų aukštaičių ir žemaičių poetų almanachas „Atokios stotys 2012“, kurią sudarė Vytautas Kaziela ir jo pačio knygos „Užklumpa šviesa“ pristatymų popietėje, savaime kilo noras daugiau sužinoti apie šiuolaikinio poeto dalią, jo situaciją šiuolaikinėje visuomenėje ir, išsiaiškinti, ar tikrai, kaip buvo minima renginyje, poezija šiandien, kaip daktariška dešra, turi savo galiojimo laiką?

Į šiuos ir kitus mus dominusius klausimus savo atsakymus pateikė kraštietis poetas, Vytautas Kaziela. Skaityti toliau

A.Stepukonis. Kompiuteris, suprask, kamščiatraukis (2)

Aivaras Stepukonis

Pirma atidarau desktopą, po to atidarau folderį, o tada dar atidarau failą. „Tikras atidarytuvas – tas kompiuteris“, – garsiai pagalvoju. Čia prieina kalbininkas ir mane pataiso: „Ne atidarytuvas, o kamščiatraukis!“ Štai jums ir linksmai netašytas šio rašinio pavadinimas. Juokai juokais, o iš tikrųjų?

Apie dramblį

Kartą budistų vienuolis stebėjo, kaip indų mokslinčiai tarpusavyje kivirčijosi, protarpiais net apsikuldami, dėl to, ar pasaulis yra amžinas, ar ne; ar begalinis, ar vis dėlto baigtinis; Skaityti toliau

R.Ozolas. Apie sąvokų išgryninimą (70)

Romualdas  Ozolas | Alkas.lt nuotr.

Jei­gu su­tik­si­me, kad žo­džiai ne­ta­pa­tūs daik­tams, o gy­ve­ni­mas – te­ori­joms ir ide­o­lo­gi­joms, tai, ma­tyt, tra­ge­di­ja ne­lai­ky­si­me ir fak­to, kad kiek­vie­nos epo­chos žmo­nės sa­vo gy­ve­ni­mui api­bū­din­ti su­si­ku­ria sa­vo žo­dy­ną – ir bui­ties žo­džius, ir aukš­tuo­sius dva­sios sluoks­nius reiš­kian­čias są­vo­kas. Bė­da bū­tų ne­bent ne­su­ge­bė­ji­mas įžvelg­ti, kad gy­ve­ni­mo upė se­niai pa­su­ko nau­ja kryp­tim, o kil­nūs aka­de­mi­kai, nar­sūs po­li­ti­kai ir juos mėg­džio­jan­tys skait­me­ni­niai ir po­pie­ri­niai raš­ti­nin­kai į vie­šą­ją erd­vę lei­džia to­kius kal­bų mil­tus, kad jie kaip mig­la ar dul­kių gū­siai tik truk­do su­sio­rien­tuo­ti si­tu­a­ci­jo­je. Skaityti toliau

B.Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą (18)

Bronius Nainys

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių… Skaityti toliau

Startavo projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“ (10)

Nacionaliniu mastu startuoja naujas projektas „Šventi Lietuviui Žodžiai“. Šio projekto tikslas – surinkti ir nustatyti Tautos pamatines vertybes, susitarti dėl jų, ką mes laikome svarbiausiu savo, Šeimos bei Tautos gyvenime. Tas vertybes įkūnijantys Žodžiai turėtų būti rašomi iš DIDŽIOSIOS raidės. Šie žodžiai atspindės Lietuvių pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, vertybes ir principus. Nes tai, kas rašoma iš didžiosios raidės, rodo, ant kokio pamato stovi mūsų Tauta.

Išklausius visos Tautos (siekiama surinkti bent 1 nuošimtį Tautos, t.y. ne mažiau 30 000 Lietuvių) nuomones, siūlymus, bus sudarytas šventų Lietuviui Žodžių sąrašas, Skaityti toliau