Mūsų galvos pilnos minčių. Nuolat. Jos zvimbia be pertraukų, net kai miegame, sprendžiame, ieškome, bėgame, stengiamės…
Mintys yra iš žodžių, sakinių. Mūsų kalbos. Niekaip kitaip nematome nei aplinkos, nei daiktų, nei žmonių, nei gyvūnų – viskas yra kalbos paveikslai.
Kartais, klausydamiesi, kaip kalba kitų tautų žmonės, žavimės, jaučiame keistus pojūčius, įsivaizduojame, apie ką tai galėtų būti. Ir jei kas išverčia, būna, kad labai nusiviliame. Tikėjomės kažin ko, o išgirdome, kad visai paprasta ar net banalu.
Įdomiausia, kad vertindami tai, ko nesuprantame, viliamės, jog ta kita kalba atspindės kitą kultūrą, kurią, sakykime, laikėme ypatinga, nes… Nes ji iš senosios Europos, nes ji turi galingą istoriją, nes ten buvo, oho, kiek ir ko, nematyto pas mus…
O jeigu mums nuo mažens būtų sakoma, kad kalbame karalių kalba, kad tokios orios, nuostabios ir nepažįstančios vulgarumo negalėjo sukurti barbariška, laukinė tauta? Kad ji savaime čiulba apie daug gilesnius reikalus, nei mes patys suprantame, nes atbuko klausa?
Nei prancūziškai, nei itališkai ar kitaip nėra geriau. Geresnė tik jų laikysena, tik jų mintys nekala lyg geniai – tu menkas, tu nevertas, nusilenk didingesniems, paklusk, kai liepia…
Sustabdyti mintis, išgirsti prigimtinę kalbą, pakelti galvą, išvalyti žodyną, įvesti kasdienio savęs pakylėjimo ritualą, atsiriboti nuo „geresniųjų kalbų“ įtakos, nuo storžieviško ir primityvaus turinio, pašnekovo, laikraščio, televizijos ir t.t., ir t.t.
Tyloje nusišypsoti – koks gožis, koks stebuklingas grožis!
Parengta pagal „Kauno žurnalistai“ pranešimą
Autorė yra LRS ir LŽS narė, „Nemuno“ vyr. redaktorė
Pagal Eriką būtų gerai jei “būtų sakoma, kad kalbame karalių kalba”, bet svetimšalių jėzuitų įkurtame Vilniaus universitete (…) toks pasakymas neįmanomas.
Karalius Gediminas kalbėjo lietuviškai.
Jei būtų sakoma paskaitose įkurtame LDK Lietuvos Tautinės Mokyklos universitete, kad kalbame karališka kalba, būtų tobula. Jei (Meilės Lukšienės, …) Tautinės Mokyklos universitetą įkurtų romuviečiai, išsipildytų Erikos (…) svajonė Ir karalius Gediminas būtų pagerbtas.
Kas už?
Bet kalbos influenceriai juk kitko moko? Sako, jog švariai ir taisyklingai lietuviškai kalba tik atsilikėliai, tamsuoliai? Dar sako, kad kalboje turi būti kuo daugiau angliškų žodžių. O jei jau lietuviški, tai nelaiku ir ne vietoje, ir ne lietuviška prasme jie turi būti vartojami. Kalbant būtina vadovautis anglų kalbos taisyklėmis, o svetimžodžius kirčiuoti, ginkdie, ne pagal lietuvių kalbos melodiką. Ai, ką čia ilgai aiškinti – įsijunkite LRT, ir paskui juos kartokite! (Matyt, jiems buvo ne tik liepta pažangiai kalbėti į mikrofoną, bet ir nedviprasmiškai paaiškinta, kas bus, jei kalbės, jei tars taip, kaip Sąjūdžio laikų Lietuvos Radijas ir Televizija kalbėjo… )