Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

Lietuvių bendrinės kalbos tėvui Jonui Jablonskiui – 160 (nuotraukos)

www.alkas.lt
2020 12 30 19:29, Pildoma
2
Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Jonas Jablonskis | epaveldas.lt nuotr.

Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti.
Jonas Jablonskis

Gruodžio 30 d. sukanka 160 metų nuo bene labiausiai lietuvių kalbai nusipelniusio mokslininko, legendinio kalbininko, žymiausio lietuvių bendrinės kalbos kūrėjo Jono Jablonskio (slapyvardžiai Rygiškių Jonas, Petras Kriaušaitis) gimimo.

J. Jabloskio asmenybė už nuopelnus lietuvių kalbai visuomet liks tautos atmintyje kaip žmogus, sugebėjęs iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba,  bemaž per pusę šimtmečio kruopštaus darbo padaryti ją tobulu minties įrankiu, tinkančiu vartoti visose gyvenimo srityse.

Didžiausias J. Jablonskio nuopelnas yra tas, kad jis pirmas parašė „Lietuviškos kalbos gramatiką“ (Petro Kriaušaičio slapyvardžiu), kurioje kalba pasižymi gausybe gyvų ir gražių pavyzdžių, iš kurių vienų jau gali daug pasimokyti kalbos.  Gramatika išleista 1901 metais Tilžėje. Visa, kas žmonių kalbos pavyzdžiais atrodė neįprasta, svetima arba nepagrindžiama, jis šalino iš rašomosios kalbos ir keitė savais žodžiais bei posakiais.

Kiti svarbiausi J. Jablonskio parašyti veikalai: „Lietuviškos kalbos gramatika“ (1901 m.), „Lietuvių kalbos sintaksė“ (1911 m.), „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.). J. Jablonskis redagavo Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Biliūno ir kitų rašytojų kūrinius,vertė vadovėlius bei grožinę literatūrą.

J. Jablonskis išugdė didelį būrį lietuvių kalbos mokytojų, kalbininkų, kurie tobulino bendrinę lietuvių kalbą. Jis buvo žymiausias lietuvių kalbos normintojas galutinai nustatęs lietuvišką raidyną, įdiegęs daugybę naujadarų, pavyzdžiui: savaitės dienų pavadinimus (pirmadienis, antradienis, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis, sekmadienis), ateitis, praeitis, rašytojas, mokykla, mokslininkas, linksniai (vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas, vietininkas), kalbos terminai (kablelis, kabutės, šauktukas, klaustukas), matematiniai terminai (daugyba, dalyba, skaičius, apskritimas, spindulys), degtukas, atvirukas, valstietis, tautietis. J. Jablonskis siūlė atsisakyti kai kurių tarptautiniais vadinamų žodžių: pvz., „agna“ – energija, „apšviestūnas“ – inteligentas, „buitvieša“ – biografija, „džiūgautė“ – triumfas, „panaša“ – analogija, „raštuomenė“ – literatūra, „šilčiarodis“ – termometras, „virplys“ – vibratorius.

Jonas Jablonskis gimė 1860 gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių r.  1872 m. rudenį J. Jablonskis pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje.  Kartu su J. Jablonskiu 1881 m. šią gimnaziją baigė ir Vincas Kudirka. 1881 m. rugpjūčio mėn. J. Jablonskis įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. 1885 m. gegužę baigęs šį universitetą J. Jablonskis grįžo į Lietuvą. Kurį laiką negavo darbo ir tik apie 1887 m. įsidarbino Marijampolės teisme.

1889 m. sausio 16 d. J. Jablonskis paskirtas viršetatiniu Mintaujos gimnazijos senųjų kalbų mokytoju.  1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Konstancija Sketeryte (1868–1948). Apie J. Jablonskį Mintaujoje susispietė nedidelis lietuvių šviesuolių būrelis: teisininkas Motiejus Lozoraitis, teismo kandidatas Antanas Krikščiukaitis-Aišbė, aušrininkas poetas Mečislovas Davainis-Silvestraitis, teismo kandidatas Vladas Mačys, teisininkas Motiejus Čepas, o 1894 m. prie jų prisidėjo į Mintaują paskirtas vikaru Juozas Tumas-Vaižgantas, ieškojęs prieglaudos nuo klebonijoje viešpatavusio agresyvaus lenkiškumo. Būrelio nariai rėmė „Varpo“, „Ūkininko“ leidinius, parengė spaudai kelių lietuvių rašytojų kūrinius.

1896 m. Jablonskis išvyko į Taliną. Taline caro valdžia pradėjo politinį J. Jablonskio persekiojimą, darė kratas, iškėlė bylą. 1901 m. J. Jablonskis iš Talino išvyko į Kauno gubernijos Panevėžio apskritį, į Žeimelį.

1902 m. buvo paskelbtas nuosprendis J. Jablonskio byloje sudavęs baisų smūgį visiems jo planams. J. Jablonskis iki 1904 m. vasario 27 d. buvo ištremtas į Pskovą.  Pskove J. Jablonskis apsigyveno pas Kočianovskają (Velikije Lukų g., Lapotnikovos namai). 1903 m. kovo 12 d. J. Jablonskiui suteikta „malonė“ – likusį bausmės laiką atlikti Kauno gubernijoje. Gavęs šį leidimą ir pasirinkęs gyvenamąja vieta Šiaulius, į juos J. Jablonskis atvyko 1903 m. kovo 31 d.

1904 m. Jonas Jablonskis grįžo į Vilnių. Nuo 1922 m. buvo Lietuvos universiteto garbės profesorius. Nuo 1925 m.Tautinės Lietuvių Studentų korporacijos Neo-Lithuania garbės narys. 1928 m. gegužės 15 d. buvo apdovanotas LDK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.

J. Jablonskis mirė Kauno karo ligoninėje, buvo palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Per pusšimtį metų uolaus darbo lietuvių kalbos labui J. Jablonskiui teko išgyventi lemtingus Lietuvos gyvenimo tarpsnius nuo spaudos draudimo su smarkiausiais persekiojimais už gimtojo žodžio vartojimą ir jo paties ištrėmimu iki Nepriklausomybės atgavimo. Lietuvių kalbotyroje J. Jablonskis visada buvo pirmeivis padėjęs įvairių sričių atstovams sukurti daugybę naujų lietuviškų sąvokų, tad sunku būtų rasti viešojo gyvenimo sritį, kurioje nebūtų galima rasti jo darbo vaisių.

J. Jablonskio palikimo tyrinėtojas kalbininkas Arnoldas Piročkinas (1931–2020) minint J. Jablonskio 150-ąsias metines sakė:  „Jono Jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinei kalbai yra daug ir plačiai aptarti. Tačiau, man regis, iki šiol liko nepastebėtas vienas išskirtinis J. Jablonskio veiklos bruožas – iš visų mūsų kalbininkų jis išsiskyrė tuo, kad jam lietuvių kalba buvo idealas, kurį jis kūrė ir diegė tautai. Gal ir kiti kalbininkai mintyse turėjo kažkokį kalbos idealą – be idealo apskritai neįmanomas vaisingas darbas. Tačiau jų kalbos idealas liko neišryškintas, visuomenės nesuvoktas. Tuo tarpu J. Jablonskio kalbos idealu beveik be išimties visa tauta gyveno iki pat nepriklausomybės atgavimo 1990 metais“.

Parengė J. Vaiškūnas – pagal https://kvb.lt, www.xxiamzius.lt ir kt. šaltinius

fhjjh1
jj5
87848714_1107629089571769_5379534756868259840_o-1905
jj10dfgh
23dfghdh
15wsrgs
85162194_1107629056238439_3421110758874808320_o
16stgs
jj3
17wartfgsrd
J_Jablonskis
18wret

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune bus atidengtas paminklas Jonui Jablonskiui
  2. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  3. Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
  4. Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
  5. Griškabūdyje pastatytas paminklas J.Jablonskiui
  6. Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 200 metų!
  7. Lietuvių kalbos dienos prasideda!
  8. Prof. G. Mikelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video)
  9. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  10. Lietuvių kalbos besimokantys jaunuoliai tampa šalies ambasadoriais
  11. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  12. A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
  13. Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos
  14. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  15. Kristijono Donelaičio kūryba – lietuvių stiprybės šaltinis
  16. A. Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?
  17. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  18. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  19. „Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video)
  20. V. Kavolis. Vinco Kudirkos atsivertimas (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Tvankstas says:
    1 m. ago

    Ryškios asmenybės ryškus pėdsakas amžiams liko Lietuvai, lietuvių tautai ir lietuvių kalbai.

    Atsakyti
  2. J. Jablonskio ir kitų šviesuolių laiškai says:
    1 m. ago

    Šimtamečiai laiškai – neįkainojamas palikimas
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/simtameciai_laiskai__neikainojamas_palikimas/

    (Virtualią parodą „Istorinės atminties retrospektyva. Žymių Lietuvos švietėjų laiškai. XX a. I-oji pusė” galima rasti adresu: –
    – lsim.lt/2020/12/14/zymiu-lietuvos-svieteju-laiskai-xx-a-1-oji-puse/ )

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 05 16
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

2022 05 07
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

2022 05 05
Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

Utenoje pristatyta knyga „Tautos kuriama Lietuva“

2022 04 28
Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

Apdovanoti geriausia kalba parašytų mokslo darbų autoriai

2022 04 14
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Eikite Jūs…

2022 04 06
Vytautas Sinica | propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Kalbą „laisvinam“, valstybę „susinam“

2022 04 03
Vilniuje lietuvių kalbos mokysis daugiau nei 1000 ukrainiečių

Vilniuje lietuvių kalbos mokysis daugiau nei 1000 ukrainiečių

2022 04 02
Šiandien – vienintelė galimybė per metus pamatyti M. Mažvydo „Katekizmą“ (nuotraukos)

Renginiai, skirti Vilniaus universiteto 443-iajam gimtadieniui

2022 03 30
Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

Lukiškių aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO dienos minėjimas

2022 03 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
Naujienos

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

2022 05 22
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
Kultūra

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21
Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai
Lietuvoje

Vilniuje nemokamai važinės ir slaugos darbuotojai

2022 05 21
Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
  • Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 607; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 571; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 489; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 476; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 435; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 403; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

by daiva
2022 05 16
2
Apdovanoti Lietuvių kalbos draugijos išrinkti žurnalistai – kalbos bičiuliai

2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikime, surengtame Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios kalbos tvarkytojos Sigitos Bertulienės iniciatyva,...

Skaityti toliau

2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

by daiva
2022 05 07
0
2022 metų Kalbos apdovanojimas skirtas dr. Regimantui Tamošaičiui

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinantį...

Skaityti toliau

Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

by Kristina Aleknaitė
2022 05 05
1
Išleistas 4-asis „Gimtosios kalbos“ numeris (2022)

Ketvirtajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeryje spausdinamas Ukrainos enciklopedininkų kreipimasis, apžvelgiami antrojo Lituanistinio ugdymo forumo pranešimai, pristatoma atsiminimų apie Praną...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Paskutinė diena „Azovstal“ apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

Kitas straipsnis
Nuotolinis mokymas | smm.lt nuotr.

Nuotolinis mokymas tęsis ir po mokinių atostogų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai