R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus

Mus supa žodžių jūra. Niekas jų visų nepavartoja. Kalbininkai irgi – kai reikia, atsiverčia žodynus, pasižiūri, pasitikrina retesnių žodžių prasmes. Žodžius galima įvairiai grupuoti. Yra tokia grupė – paronimai. Manau, mažai kam girdėtas šis žodis. Šįkart trumpai apie juos.

Painioja ne tik užsieniečiai

Tai panašiai tariami ar rašomi žodžiai, kurių reikšmė dažniausiai yra skirtinga. Paprastai manoma, kad jeigu žodžius skiria vienas balsis ar vienas ar du priebalsiai, tai tokie žodžiai vadinami paronimais. Kai jie yra visiškai skirtingų reikšmių, jų paprastai niekas nepainioja. Labai visiems aišku, kuo skiriasi žodžiai adyti ir ardyti, sviesti ir šviesti, žalias ir žalas, beržas ir barža ar šampanas ir šampūnas. Tokie žodžiai kelia nesusipratimų tik užsieniečiams, besimokantiems mūsų kalbos. Jiems tikrai iš pradžių būna sunku susigaudyti, sakykim, tarp žodžių medis ir medus.

Bet panašiai skambančius žodžius kartais painiojame ir mes, lietuviai. Tai akivaizdžiai rodo žaisminga televizijos laida „Klausimėlis“. Į klausimą, kas yra etiketas, atsakyta: „dabar ant prekių, ant butelių turi būti užklijuotas etiketas“ − painioja su etikete. Kas yra renesansas, aiškinta taip: „kai žmogus atiduoda pagarbą kitiems, nusilenkia“ (painioja su reveransas). Paklaustas, kas tai yra antika, atsakė, kad tai anties patinas. Monakas kai kam yra vienuolis (maišė su rusų k. monach). Užklausus, kas yra Pirėnai, kai kas atsakė, kad tai yra opera (matyt, sumaišė su Pilėnais), o kai kam atrodė, kad tai yra Kuršių marių laivai (sumaišė su kurėnais).

Apie tai, kas aktualiau

Vyties ir Vyčio. Reiktų skirti žodžius vytis, -ies (rykštė) ir vytis, -čio (raitas senovės karžygys; Lietuvos valstybės ženklas). Todėl taisytina: Salėje kabėjo vytis (= vytis). Dainuos „Vyties“ (= „Vyčio“) choras.

Kompanija ir kampanija. Kompanija: grupė asmenų, kuriuos vienija bendri interesai bendrovė; draugužiai; būrelis, draugija, bendrija. Žodžio kampanija pagrindinė reikšmė − intensyvi, aktuali tam tikro laikotarpio visuomeninė, politinė, ūkinė, kultūrinė, propagandinė veikla.

Režimas ir rėžimas. Žodžio režimas pagrindinė reikšmė − nustatyta tvarka arba taisyklių sistema. Rėžimas – atpjovimas kuo nors aštriu, atkirpimas, brėžimas.

Komplimentas ir komplementas. Komplimentas – pagyrimas, malonus žodinis dėmesys; komplementas – baltymų kompleksas kraujyje.

Adresatas ir adresantas. Adresatas – gavėjas, t. y. asmuo, kuriam adresuota pašto siunta, laiškas; adresantas – siuntėjas, t. y. asmuo, siunčiantis pašto siuntą, laišką.

Abiturientas ir absolventas. Abiturientas − baigiantis arba neseniai baigęs vidurinę mokyklą, absolventas – aukštąją ar aukštesniąją mokyklą.

Būkim paprastesni

Panašiai skambančių tarptautinių žodžių painiojimo sumažėtų, jeigu kalbėdami ir rašydami šiais žodžiais nepiktnaudžiautume, o dažniau pasirinktume lietuvišką atitikmenį. Jeigu abejojame, ar gerai pavartosime adresatas ir adresantas, geriau vartokime gavėjas ir siuntėjas, Vietoj prezentacija (painiojama su reprezentacija) gali būti pristatymas, vietoj adoruoti (painiojama su odoruoti) – garbinti, dievinti, vietoj aljansas tinkamesnis savas žodis sąjunga. Nėra gerai, kai dalis dabartinių inteligentų neleistinai plečia tarptautinių žodžių reikšmes ir vietoj konkrečių žodžių koncertas, spektaklis ir pan. linkę propaguoti projektas, vietoj pasakyti, išdėstyti įmantraudami renkasi artikuliuoti, vietoj perduoti, suteikti (teises, atsakomybę) − deleguoti ir pan.

Lapsus linguae ir anekdotai

Panašiai skambantys žodžiai padeda atsirasti vadinamosioms, liaudiškai sakant, liežuvio susipynimo, o solidžiau – lotynišku terminu įvardijamoms lapsus linguae (tartina liapsus lingvė) klaidoms. Štai televizijos svečias sako: pasviro bažnyčios bokštas ir kasmetinis (pasitaiso kosmetinis) remontas nebepadeda. Dėl nuovargio ar išsiblaškymo tokia klaida kartais ir neištaisoma. Vienas ministras yra pasakęs „Mokslo įstaigos dabar turi didelių sunkumų komplektuojant mokslinius bedarbius“ (bendradarbius). Dėl panašiai skambančių žodžių kenčia neprigirdintieji – atsiranda nesusikalbėjimo, patenkančio į anekdotus: − „Šiandien, močiut, bus svečių.“ „Ir aš nemėgstu tų kačių“. – „Tau, močiut, sunku girdėt?“ – „Tos visos katės pradės smirdėt“. Apie konsultacijas telefonu: − „Ausyse ūžia“. – „Lūžis? O atviras ar uždaras?“

O dabar klausimėlis: kaip vadinasi pomirtinis sielos prisikėlimas: reinkarnacija ar reanimacija?

Autorė yra Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Naudotasi Jono Šukio knyga „Panašiai skambantys žodžiai: normos ir klaidos“ (2004)