Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, iki 2022 metų 75 milijonus darbo vietų iš žmonių perims robotai bei algoritmai. Kyla klausimas, ar ateityje žmonių darbo jėga taps nebereikalinga? Įvairius darbus atliks tik mašinos? Gintautas Jonutis, dirbantis „Western Union Processing Lithuania“ departamente „Robotics and Intelligent Automation“ teigia, kad tokio scenarijaus tikėtis neverta.
– Kuo technologijos yra svarbios šiandieninėje darbo rinkoje? Skaityti toliau
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pasveikino pirmąją šiaulietę, šiais metais sulaukusią jubiliejinio 100-ojo gimtadienio. Savivaldybės vadovą pasitikusi aktyvi ir žvali senjorė Sofija Jankauskienė atrodo per jauna švęsti tokią solidžią sukaktį. Moteris pripažino, kad jėgų jai teikia kasdieninė mankšta – pasivaikščiojimas.
Šiaulių miesto meras tęsia tradiciją aplankyti šiauliečius, kurie švenčia itin garbingą 100-ąjį jubiliejų. Šį kartą Artūro Visocko sveikinimų sulaukė Sofija Jankauskienė. Skaityti toliau
Lietuva vertinama palankiai, tačiau apie ją nepakankamai žinoma, trūksta atpažįstamumo, formuojamo tikslinėmis rinkodaros priemonėmis – tik 28 proc. apklaustųjų žinojo apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimas ir geografinė vieta. Šalies gyventojai vertinami už išskirtinius charakterio bruožus – svetingumą, darbštumą, sumanumą, imlumą naujovėms ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalies istorijoje atliktas Lietuvos žinomumo ir reputacijos tyrimas. Tyrimas atliktas Lietuvoje ir 14 tikslinių užsienio šalių. Skaityti toliau
Gegužės 19 d., eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Saulius Razma.
Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje. Lankė Platelių pradinę mokyklą, vėliau persikėlė į Kauną, kur baigė vidurinę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Ekonomikos fakultetą ir 1967 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją.
Buvo socialinių mokslų daktaras, nuo 1969 m. – docentas. 1951–1972 metais dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1960–1963 m. studijavo Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto aspirantūroje, dirbo dėstytoju. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus Skaityti toliau
Balandžio 23 d., antradienį, VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.), vyks forumas „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“
Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių, kur galima diegti išmaniąsias technologijas, tačiau tam reikia naujų kompetencijų specialistų, teigia žemės ūkio ir maisto sektorių lyderiai, kurie balandžio 23 dieną, vyksiačiame forume „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, ekspertai aptars, Skaityti toliau
Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.
Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. Skaityti toliau
Besirengiant lapkričio mėnesio ekskursijai po baltų kultūros vietas Ignalinos krašte, iš atminties iškilo nepaprastai įdomus pasakojimas, kurį teko girdėti tautosakinės ekspedicijos metu prieš daugiau kaip dvidešimt metų. 74 metų Jonas Martinkėnas iš Ažušilės kaimo (Ignalinos r.) ne tik priporino gražių sakmių apie velnius, sutemoje išslenkančius iš greta pirkios esančios Velniabalos, bet ir prabilo apie kur kas rimtesnius dalykus − sielų persikūnijimą:
„Nežinai, kiek atbūta jau sielų, maž jau trečią ar ketvirtą sielą turim. Numiršta, nuo amžinybės pabūva, i vė Dievas jų siuncia takian i takian kūnan“. Skaityti toliau
Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl pasuko mūsų gyvenimo kelio akimirką prie Vėlinių dienos slenksčio, išraižyto daugybės prisiminimų gama.
Dažnai mintimis nukeliaujame prie savo artimųjų kapų kauburėlių, prie tų kurie savo gyvybę paaukojo, kad mes būtume gyvi, kad būtų gyva Lietuva su savo gyvybinga Skaityti toliau
Amerikiečių mokslinės fantastikos garsenybė Robertas Heinleinas (Robert A. Heinlein) 1959 m. yra išleidęs knygą „Žvaigždėlaivių kariai“ (Starship Troopers), kurioje vaizduoja tolimos ateities žvaigždėlaivių kariuomenę, jos kasdienybę ir kovas už Žemę, žmonijos namus.
Knygoje esama atkarpos, kurioje pagrindinis herojus, Žemės planetos pajėgų eilinis, pasakoja apie mirties bausmę, įvykdytą dezertyrui Dilindžeriui, žiauriai nužudžiusiam mažą mergaitę.
Ir ta dingstimi herojaus prisimenamo mokyklos mokytojo pulkininko Diubua lūpomis autorius pasisako apie bausmės sampratą bei tikrąją paskirtį, apie kūno bausmių taikymą vaikams ir t. t. Skaityti toliau
Ar gyvendami daugiabutyje norėtumėte, kad kaimynystėje įsikurtų socialinį būstą gavę asmenys? Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų įsitikinę, kad socialiniuose būstuose gyvena vien „probleminiai“ žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, triukšmauja, kelia kitų rūpesčių artimiesiems ir kaimynams. Tačiau atliktas bandymas parodė – kaimynams nepageidaujamųjų etikečių nelipdome, kai nežinome, kad jie gyvena socialiniame būste. Skaityti toliau
Varenas Bufetas (Warren Buffett) yra vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių ir sėkmingiausias visų laikų investuotojas. Savo tikslų jis siekia nuo ankstyvos vaikystės. Per tą laiką daugybė jo bendražygių metė darbus, išėjo į pensiją ar tiesiog pasidavė kelyje į sėkmę. Kaip Bufetui pavyksta išlaikyti koncentraciją ir motyvaciją? Pasirodo, jis naudojasi labai paprasta dviejų sąrašų taisykle, kurią sukūrė pats.
Maikas Flintas (Mike Flint) 10 metų dirbo Vareno Bufeto (Warren Buffett) asmeninio lėktuvo pilotu. Jam dažnai tekdavo kalbėtis su sėkmingiausiu visų laikų investuotoju ir kartais pavykdavo gauti naudingų patarimų. Kartą Flintas užsiminė, kad jam sunku susidėlioti savo karjeros Skaityti toliau
Žmonės, gimę kartu su Lietuvos valstybe ir šiemet kartu su ja švenčiantys garbingus jubiliejus, tarsi dar labiau įprasmina savo gyvenimus, taip gražiai susijusius su šalies istorija. Šimto metų sukaktį liepos 23-ąją atšventė ir Ignalinos rajono Pažemiškio kaimo gyventoja Elena Braziulienė. Ji džiaugsmingai sutiko pasveikinti atvykusius svečius, pasakojo apie savo gyvenimą ir vis stebėjosi, kad tiek metelių jai lemta nugyventi, o jie taip greitai lyg upėje vanduo nutekėjo… Skaityti toliau
Noriu kitokios Lietuvos. Niekur nebevažiuojančios. Grįžtančios. Žaliuojančios šimtametėmis giriomis. Noriu laimingų žmonių veidų, pamiršusių išgyvenimo nemigas. Noriu jausti lietuvybę kituose. Ne parodas.
Noriu matyti žmones besirūpinančius savo artimųjų sveikatomis, mokslais, aptariančių būsimas nuotakas ar žentus. Ir , kad tai būtų tik toks išgyvenimo rūpestis. Vienintelis.
Noriu nueiti į Vyšniauskų vaistinę, nešinas Girdenio keptomis bandelėmis. Nes jo kepiniai skanūs, o ir iš pačio, raudonai Skaityti toliau
Liepos 18 d. mirė Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė (1930-2018).
Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė gimė 1930 m. sausio 6 d. Surdegio kaime, Anykščių rajone. Augo 20 ha žemės ir parduotuvę turėjusioje gausioje ūkininkų, Emilijos ir Jono Kaminskų, šeimoje, kartu su broliais ir seserimis.
Prasidėjus bolševikų okupacijos metams, Kaminskams buvo atimta ne tik parduotuvė ir dalis žemės, bet 1947 m. žuvo brolis Povilas, išėjęs ginti tėvynės kartu su Skaityti toliau
Kauno rajono savivaldybės užsakymu pagrindinėje Garliavos Vytauto gatvėje šaligatvius tiesiantys statybininkai ties 79 namu susidūrė su natūralia kliūtimi – ąžuolu.
Sprendžiant iš solidžios kamieno apimties, medis šioje vietoje auga ne mažiau kaip šimtą metų ir yra išsikerojęs beveik per visą tiesiamo šaligatvio plotį.
Pravažiuoti dviračiu arba neįgaliojo vežimėliu siauru ruožu būtų beveik neįmanoma. Skaityti toliau
Skurdas nėra vien tik besivystančių valstybių problema. Net ir turtingose šalyse, pavyzdžiui, Vakarų Europoje, gausu žmonių, kuriems trūksta išteklių gyventi oriai. Kartais jiems net tenka gyventi gatvėje ir prašyti pagalbos iš praeivių. Kodėl taip yra?
Šiais laikais žmonėms nebeužtenka tik pavalgyti, turėti namus ir rūbų, kad nesušaltų. Prieš šimtą metų žmogus, neturintis šaldytuvo, nebuvo laikomas skurdžiai gyvenančiu. Dabar negalėjimas įsigyti tokios buitinės technikos jau rodo didelį materialinį nepriteklių. Turėti galimybę naudotis internetu – taip pat vienas iš svarbiausių šiuolaikinių žmonių poreikių. Vilniaus Skaityti toliau
Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.
Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau
Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?
Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau
Bronislovas Bitinas buvo vienas ryškiausiųjų ir žinomiausiųjų Lietuvos ir Europos edukologijos mokslininkų, sukūrusių originalią jaunųjų mokslininkų rengimo mokyklą Lietuvoje. Tai patvirtina jo vadovautų ir apgintų per 30 edukologijos mokslinių disertacijų Lietuvoje ir dešimtys Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, konsultuotų, recenzuotų bei klausiusių profesoriaus paskaitų įvairiose Europos valstybėse mokslininkų, savo moksliniame kelyje Jis recenzavo ir oponavo per 700 mokslinių darbų. Mokslinio pripažinimo ir įvertinimo prof. B. Bitinas nusipelnė už tai, kad kiekvieną edukologijos mokslo šaką, Skaityti toliau
Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmetį ant namo Bulgarijos mieste Varnoje, kuriame gyveno Lietuvos valstybės veikėjas dr. Jonas Basanavičius, vasario 12 dieną atidengta paminklinė atminimo lenta.
Atminimo lentą oficialiai atidengė Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje ir Bulgarijos Respublikai Arvydas Pocius kartu su Varnos miesto meru Ivan Portnih.
Ambasadorius A. Pocius savo kalboje atidengimo ceremonijos metu pabrėžė, kad dr. J. Basanavičius paliko ryškų pėdsaką abiejų šalių istorijose. Skaityti toliau
Vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, Laisvės premijos laureatas, mini 90-ąjį jubiliejų.
Lietuvos ypatingasis archyvas garbingo A. Terlecko jubiliejaus proga parengė virtualią parodą „Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 90“, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos Skaityti toliau
Vasario 13 d. 17.30 val., Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Klaudijaus Driskiaus paroda „Laisvųjų testamentai“. Lietuvos fotografijos ir kino klasikai mus išmokė senų žmonių veiduose regėti tą ypatingą grožį, kuris, anot poeto, „išlieka, kai nebelieka nieko kito“.
Senolių godų skalė plati: nuo Dzeno mokytojus primenančių ištarų ir išraiškų, nuo tauraus paprastumo ir kiek komiško, naujo laiko pranašumą paliudijančio, bet graudinančio naivumo, iki raukšlių rezginio gaubiamame veide atsiveriančio metafizinio rūpesčio dėl Žemės ir Dangaus dermės. Skaityti toliau
„Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui S. Lozoraičiui. Berlynas, 1940 m.
Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Tai savotiška kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos šimtmetį. Skaityti toliau
Gruodžio 12 d., antradienį, 16 val., Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7), vyks gydytojos onkologės, citopatologės, doc. dr. Zofijos Onos Mickytės-Stukonienės prisiminimų knygos „Žmogus Žmogui“ arba „C‘est La Vie“ pristatymas.
Gydytoja onkologė, citopatologė, doc. dr. Zofija Ona Mickytė-Stukonienė gimė 1927 m., vasario 25 d., Rokiškyje.
Baigusi J. Tumo-Vaižganto mergaičių gimnaziją aukso medaliu, pasirinko Skaityti toliau
Kaip ir kasmet Vilniaus savivaldybė pagerbs labiausiai per šiuos metus nusipelniusius vilniečius įteikdama jiems Šv. Kristoforo statulėles. Į rinkimus įsitraukti ir aktyviai siūlyti asmenis nusipelniusius statulėlei gauti kviečiami visi gyventojai – tai padaryti galima iki gruodžio 11 dienos, o statutėlės laimėtojams Vilniaus meras įteiks sausio 25 dieną Vilniaus Rotušėje.
Šįmet Šv. Kristoforo apdovanojimai bus rengiami jau 20-ąjį kartą. Tarp Šv. Kristoforo apdovanojimų laimėtojų – tokie Vilniui nusipelnę asmenys kaip menininkas Šarūnas Sauka, Skaityti toliau
Lietuva – kraštas turtingas savo gyvąja gamta. Kiekvienam lietuviui įprasta matyti paukščius įvairiose Lietuvos vietose, prie vandens telkinių, pievose. Turbūt kiekvienas važiuodamas užmiestyje matėme sodybose susuktus gandralizdžius pilnus gandriukų, o virš laukų sklendžiančius paukščius ir tykančius grobio. Tačiau intensyvi žemdirbystė ir buveinių naikinimas sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia sunkiai nuspėjamus nepageidaujamus padarinius, o gyvoji gamta, taip pat ir paukščiai, sparčiai reaguoja į žmogaus aplinkos pokyčius. Paukščių išsaugojimas labai svarbus ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmogui. Skaityti toliau
Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.
1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau
Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.
Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis. Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.
„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas. Skaityti toliau
Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“ („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.
Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau
Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro regalijos profesoriui Klausui Švabui bus įteiktos spalio 13 d. 11.00 val. KTU Kultūros centro Didžiojoje salėje (Laisvės al. 13,s Kaunas). 14.00 – 14.45 val. toje pačioje salėje prof. K. Švabas skaitys atvirą paskaitą „Leadership Challenges in the age of the Fourth Industrial Revolution“ (liet. „Lyderystės iššūkiai ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje“).
„Tai yra neeilinė galimybė pamatyti pasaulinio garso asmenį, išgirsti žmogų, kuris yra vienas iš „konkurencingumo“ sąvokos kūrėjų ir diegėjų, galimybė gauti žinias čia ir dabar bei sulaukti tiesioginio Skaityti toliau
