Ketvirtadienis, 22 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Choreografė Ž. Baikštytė: Mitai – tai mūsų kultūros DNR kodas (video)

www.alkas.lt
2019 04 11 15:47
0
Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.
Živilė Baikštytė | asmeninė nuotr.

Buvusi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina, o dabar – šio teatro baleto repetitorė Živilė Baikštytė ruošiasi debiutiniam savo, kaip choreografės, šokio spektakliui šio teatro repertuare: jos darbas „Pradžioje nebuvo nieko“ lietuvių mitologijos motyvais bus rodomas „Baletų triptike“, kurio premjera LNOBT vyks balandžio 26, 27 ir 30 dienomis.

Pradžioje buvo baleto scena: Živilė Baikštytė nuo 1991 m. šoko LNOBT baleto trupėje. 1993 m. laimėjo bronzos medalį Niujorko tarptautiniame baleto konkurse, 1995 m. tapo Helsinkio tarptautinio baleto artistų konkurso finalininke. 2001 m. už vaidmenis baletuose „Šventasis pavasaris“ ir „Kontrastai“ buvo apdovanota „Auksinio scenos kryžiaus“ pirmtaku – „Kristoforu“.

Kaip choreografė, Ž. Baikštytė dalyvavo visuose „Kūrybinio impulso“ projektuose. Sukūrė šokių, miniatiūrų Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus ir Lietuvos tarptautinės baleto akademijos moksleiviams.

– Kas paskatino jus atsigręžti į lietuvių mitologiją?

– Kažkada išgirdau, kad lietuvių pasakos pilkos, liūdnos, žiaurios… Netiesa! Kai pradėjau skaityti lietuvių archajinius mitus, man labai patiko sakinys: „Pradžioje nebuvo nieko, tik vanduo ir ūkas…“ Nuo to pradėjau kurti savo mitą, savo pasaką. Nesinorėjo, kad ji būtų siužetinė, konkreti, griežtai apibrėžta… Norėjosi daugiau siurrealizmo. Ir šokyje norėjosi ne tiek krūvos „gimnastinių pratimų“, kiek ypatingos vidinės atmosferos ir pozityvios energijos, dėl kurios žmonės ir lankosi teatre.

– Vaikystėje daug pasakų skaitėte?

– Taip – rydavau pasakas kaip drakonas. Vaikystėje juk visi susikuriam po idealų paralelinį pasaulį. Anksčiau tam dažniau pasitarnaudavo knygos, o dabar – internetas ir kompiuteriniai žaidimai, bet esmė nuo to nepasikeitė. Vienaip ar kitaip ateina laikas, kai tas vaikystės paralelinis pasaulis prašosi išleidžiamas į paviršių.

– Ieškodama „pradžių pradžios“, lyginote lietuvių mitologinį įsivaizdavimą su kitų pasaulio tautų paveldėtais pasakojimais. Kokias išvadas perša šie palyginimai?

– Kad visos tautos pasaulio susikūrimą įsivaizdavo labai panašiai: skiriasi tik mitologinių veikėjų vardai ir atskiros detalės. Tačiau įspūdis toks, kad visi tie pasakojimai, atsiradę skirtinguose pasaulio kampeliuose, tarsi būtų ištraukti iš bendro katilo…

– Kokiomis meninėmis priemonėmis stengsitės perteikti mūsų mitologijos jėgą šiame spektaklyje?

– Mistinės jėgos, dieviško žmonių kasdienybės „valdymo“ įspūdžio perteikti nesistengiau: į mitologiją žvelgiu labiau kaip į kūrybinį žaidimą, o ne į galios laukų žemėlapį. Todėl akcentavau nuoseklų tėkmės priežastingumo ryšį – tai, kad kiekvienas poelgis ar įvykis žmonijos istorijoje išsirutulioja iš praeities poelgio ar įvykio.

Antra vertus, leidžiu sau kurti savo pasaką. Tarkim, jokiame konkrečiame mite nerasite pasakyta, kad laumės sukūrė Saulę ir Mėnulį. O mano spektaklyje bus būtent taip, nes tai – mano pasaka.

– Mitologija įsivaizduojama kaip griežta, savo dėsnius turinti struktūra – tuo ji ir skiriasi nuo laisvesnės formos pasakų. Rinkdamasi vizualines spektaklio detales, paklusite pasaulio sukūrimo tvarkai?..

Griežtų taisyklių spektaklyje nebus, nes mane labiau traukia tai, kas apvalu, minkšta arba apskritai neapčiuopiama. Norėjau intymesnės erdvės, o ne didelės šaltos scenos „dėžutės“. Todėl vietoje įprastos tradicinės šiame spektaklyje išvysite dvi šokio scenas: viršutinė, kaip ir dera, bus skirta dievams ir deivėms, o žemutinė – žmonėms. Tačiau ir tai nėra griežta taisyklė, nes juk sakoma: kaip danguje, taip ir žemėje… Kosminio ūko įspūdį padės sukurti Manto Bardausko vaizdo projekcijos.

– Kokias užduotis skyrėte šio spektaklio kompozitoriui?

– Specialiai šiam spektakliui Antano Jasenkos sukurta muzika turi tik lengvų aliuzijų į lietuvių liaudies melodijas. Joje girdėsite kosmologinę pasaką ir meditaciją, bet ne konkretų pasakojimą. Galvodama apie būsimą spektaklį, ieškojau lietuvių kompozitoriaus, turinčio patirties tiek simfoninėje, tiek elektroninėje muzikoje. A. Jasenka, rašantis muziką ne tik dramos, lėlių, bet ir šiuolaikinio šokio spektakliams – būtent toks.

– O kaip rinkotės šokėjus dievų ir žmonių vaidmenims?

– Dauguma šokėjų įkūnys ne vieną, o kelis personažus – juos žiūrovai atpažins iš Giedrės Brazytės sukurtų kostiumų. Spektaklyje dalyvaus maždaug dvi dešimtys šokėjų.

Scenoje matysite daug gerai publikai puikiai pažįstamų baleto meistrų – Gretą Gylytę, Kristiną Gudžiūnaitę, Olgą Konošenko, Jeronimą Krivicką, Rūtą Lataitę, Marių Miliauską, Igorį Zaripovą, Genadijų Žukovskį, Voicechą Žuromską… Bet bus ir jaunų, perspektyvių šokėjų – pavyzdžiui, Neringa Česaitytė, Marija Kastorina, Karolina Matačinaitė, Ugnė Milerytė, Vilija Montrimaitė.

Dirbdama LNOBT baleto repetitore, visus trupės šokėjus puikiai pažįstu ir žinau, ką jie sugeba. Tačiau šiam spektakliui atlikėjus rinkausi ne tiek pagal jų fizines galimybes, kiek pagal artistinį išraiškingumą. Reikėjo, kad žmogaus vidus kalbėtų: juk šokyje kalbama kūnais, o ne žodžiais.

– Ar tikite, kad žmogus yra Dievo atspindys? Ar esate fatalistė, tikinti lemtimi?

– Tikiu, kad žmogus ir yra Dievas. Jame viskas sudėta. Nežinau, kuo daugiau tikėti…

Esu įsitikinusi, kad žmogus kiekvieną dieną kuria savo mitą. Žinoma, galima viskuo kaltinti deivės Laimos siūlus, tačiau savo gyvenimą žmogus pats sau susikuria. Jam į rankas duotą siūlą tik jis gali nukreipti pageidaujama kryptimi.

– Dažnai žvelgiate į pasaulį pro mitologinio matymo „lęšius“?

– Žinau daug mitų, bet nebūtinai juos prisimenu kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Visgi manau, kad dažniau prisiminti senovės mitus būtų naudinga, nes juose užšifruota daug universalios informacijos. Senovės mitai – tai savotiški intelektiniai DNR kodai, užšifruoti menine forma. Ir kartu tai – mūsų gyvenimo poezija.

 

Baletų triptikas: PRADŽIOJE NEBUVO NIEKOPremjera! Baletų triptikas
PRADŽIOJE NEBUVO NIEKO

Choreografė Živilė Baikštytė, kompozitorius Antanas Jasenka, muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, scenografijos ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, šviesų dailininkas Levas Kleinas, vaizdo projekcijų dailininkas Mantas Bardauskas.

Kai dar nebuvo nieko, sėkloje jau slėpėsi gyvybė, giesmė glūdėjo tyloje, smiltelė ruošėsi išjudint laiką. Pradžia jau laukė ženklo prasidėti. Kol pagaliau ilgiausią įtemptą, pritvinkusią laukimo tylą nutraukė karšta kūrybos kibirkštis.

Premjera 2019 m. balandžio 26, 27 ir 30 d.
https://www.opera.lt/

Posted by Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras on 2019 m. balandžio 3 d., trečiadienis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“
  2. „Mūsų praeities beieškant“ 8-oji laida (video VIII).
  3. „Labaiteatras“ kviečia į vakarėlį „Siaubo pasakos“ (video)
  4. A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai
  5. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  6. „Skrajojančių ežerų“ regėjimai (video)
  7. Pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną (nuotraukos, video)
  8. Baletas „Vytautas“: scena, kurioje šoks 50 baleto meistrų, užims kone pusę arenos (video)
  9. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  10. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  11. Saulės ratu: gyvenimą keičia mirtis, mirtį – gyvenimas (nuotraukos)
  12. Gražutės regioninio parko piliakalnių kultūros kontūrai ir mes
  13. Bus pristatyta D. Razausko knyga apie dievų panteoną
  14. Menų spaustuvėje – dvi pasakos už vienos kainą
  15. Juodkrantėje sužibs „Žvaigždžių sodai“!
  16. V. Savukynas. Laimei, Algirdas Patackas
  17. Pakruojo dvare vaikų laukia dvariškas šešėlių spektaklis
  18. Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris
  19. Nepriklausomus Sankt Peterburgo menininkus įkvėpė lietuviški epai
  20. „Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio)
  21. „Baltų genas“: R. Balsys apie XV–XVI amžių istoriniuose šaltiniuose minimų baltų dievų gausą (audio)
  22. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks seminaras apie baltų mitinį dangų
  23. Klaipėda J. Sakalauskui kaip pirma meilė: degino ir svaigino
  24. Muziejų naktį įspūdingai švytėjo ir skambėjo Kernavės piliakalniai
  25. Lietuvos šokio savaitė prestižinėje scenoje Berlyne
  26. „Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio)
  27. „Baltų genas“: D. Vaitkevičienė apie mitinę laimės sampratą (audio)
  28. Balerina Beata Molytė – stipri, laisva šių laikų Karmen
  29. T.Dirgėla. Vytautas V. Landsbergis: „Didžiausias švietimas yra namuose, prie pietų stalo“ (video)
  30. Baletas „Ana Karenina“ bus rodomas kompozitoriaus R.Ščedrino 80-mečiui

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė

2021 03 27
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

2021 02 28
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

2021 02 23
Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies

2021 02 21
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Iš savo varpinės“: Dauguma žmonių – galimi karo nusikaltėliai (video)

2021 01 05
Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

2021 01 03
Anykščiai | Anykščių turizmo ir informacijos centro nuotr.

R. Vanagas: Privalome saugoti gamtą, krašto vertybes ir tradicijas

2020 12 28
Romuvos Krivė InijaTrinkūnienė | Romuvos nuotr.

Romuvos Krivė: Lai Laimina Jus Laima, stiprina Perkūnas, duoda galių Žemyna! (video)

2020 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
Lietuvoje

Arūnas Bubnys paskirtas LGGRTC vadovu

2021 04 22
Pensininkai gali atnaujinti vairavimo įgūdžius
Lietuvoje

Nenaudojamų automobilių kiemuose turėtų sumažėti

2021 04 22
Policijos automobilis | policija.lt nuotr.
Lietuvoje

Didės algos mažiausiai uždirbantiems pareigūnams

2021 04 22
Kviečia virtuali paroda „Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tautos istorijos dalelytė“, skirta Liudui Dambrauskui
Istorija

Kviečia virtuali paroda „Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra tautos istorijos dalelytė“, skirta Liudui Dambrauskui

2021 04 22
Arūnas Bubnys | voruta.lt nuotr.
Istorija

Žmogaus teisių komitetas pritarė Arūno Bubnio paskyrimui LGGRC generaliniu direktoriumi (video)

2021 04 22
Petras Butėnas | paneveziomuziejus.lt nuotr.
Kultūra

Mokslinė konferencija skirta kalbininko, etnologo P. Būtėno 125-mečiui (tiesioginė transliacija)

2021 04 22
Mindaugas Survila | Facebook.com, asmeninė nuotr.
Gamta ir ekologija

Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“ paskirta V. Adamkaus premija

2021 04 22
Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia įkūrimo 30-metį
Gamta ir ekologija

Lietuvos nacionaliniai parkai švenčia įkūrimo 30-metį

2021 04 22


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Gegužę atsiras naujas kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų renginys „Kauno literatūros savaitė“
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
  • mociute apie R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
  • ŽEMAITIS apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Arūnas Bubnys paskirtas LGGRTC vadovu
  • Nenaudojamų automobilių kiemuose turėtų sumažėti
  • Didės algos mažiausiai uždirbantiems pareigūnams
  • A. Zimnachaitė. Prisimenant profesorių Algimantą Radzevičių (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1077; komentarų: 21
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 545; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 537; komentarų: 36
  • Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją peržiūrėta: 450; komentarų: 30
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 373; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 360; komentarų: 17

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė

by Tomas Baranauskas
2021 03 27
11
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet sukanka sukanka 100 metų nuo žymios lietuvių archeologės Marijos Gimbutienės gimimo. Ta proga Seimas bei UNESCO yra paskelbę M....

Skaityti toliau

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

by Kristina Aleknaitė
2021 02 28
0
Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški bruožai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

„Bonjour, Kaunas“, – drauge su ateinančiu pavasariu visą kovo mėnesį kauniečius sveikins jau papročiu tampantis Frankofonijos renginių ciklas. Dėl karantino...

Skaityti toliau

Vyriausybei siūloma susitelkti į mokyklų, naujovių ir viešojo valdymo pertvarką

by Ditė Česėkaitė
2021 02 23
0
Vyriausybė | lrv.lt nuotr.

Patariamoji taryba, kuri svarsto ir teikia pasiūlymus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano, pateikė Vyriausybei pasiūlymus. Jomis vadovaujantis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Gegužę atsiras naujas kasmetinis tarptautinis rašytojų ir knygų renginys „Kauno literatūros savaitė“
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
  • mociute apie R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei?
  • ŽEMAITIS apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Gediminas apie V. Budnikas. Nauja idėja globaliai Lietuvai: ir valdžiai, ir visuomenei be Konstitucijos būtų lengviau
Kitas straipsnis
Apie asmens dokumento galiojimo pabaigą – priminimas ir trumpąja SMS

Pavardžių keitimas taps laisvesnis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai