A. Navys, M. Sėjūnas. Kodėl būtent dabar atėjo TAS metas, TUOS mokesčius didinti?

Nuvilnijo mitingai. Vykę ar nevykę, mums jie įdomūs tiek, kiek gali leisti priešiškoms jėgoms įsiūbuoti valstybės laivelį.

Mūsų pozicija visais laivo siūbavimo klausimais lieka nepakitusi – kol vyksta karas, derėtų vengti bet kokių, priešams veikimo laisvę duodančių ir postūmius skatinančių politinių ėjimų.

Būtent todėl nuvilia ne konfliktuojančių pusių vienas kitų įžeidinėjimai. Jei politikams patinka vaikų darželio tu-šūdas-o-tu-šūdo-krūva žaidimai, tai tik jų nebrandumo ir žemų intelektinių gebėjimų demonstracija. Ženklas protingam rinkėjui, ką daryti kitą kartą rinkimuose.

Mus nuvilia arogancija. Mes nelabai suprantame, kodėl būtina žeminti paprastus žmones, pabrėžiant jų neraštingumą, kai pačių išprusimas baigiasi ties viena prieš daugelį metų perskaityta knyga.

Kodėl nerandama laiko ir jėgų pokalbiui su piliečiu, kuriam atrodo, kad valdžia tiesia ranką į jo piniginę ir atima pinigus.

Nes taip reikia? Tiesiog?

Tada žmogui atrodo, kad jo uždirbti pinigai, nuo kurių jis ir taip jau atriekė beveik pusę mokesčiais valstybei, jam nebepriklauso.

Kokio santykio į valstybę, valdžią drįstame reikalauti iš žmogaus, jei tokie nesusipratėliai iš aukšto įvardinami „debilais ir nepataisomais vatnykais?“

Ne, mes nekeliame klausimo dėl naujų mokesčių būtinumo ir/ar mokesčių politikos. Mes kukliai ir paprastai teiraujamės, ar neįmanoma kaip nors pamėginti žmogui paaiškinti, kodėl tie mokesčiai būtini, kaip dėl jų bus geriau visiems, ir kodėl būtent dabar atėjo TAS metas, TUOS mokesčius didinti ar įvesti.

Kai imama berti žodžius, pasitelkus keliaaukštę finansinę ekvilibristiką, demonstruojant pranašumą prieš „negramatną“ žmogelį, jis tą priima kaip tiesioginį įžeidimą.

Tai kad, sakot, su „mužikais“ kitaip kalbėt neišeina. Gaila skirti laiką žiopliams kalbant elementarius dalykus apie makroekonomiką, nes jie vis tiek nieko nesupras.

Būtent tokiame požiūryje, santykyje į žmogų, akis ir bado žagrės, kyšančios už ausų buvusiam, tačiau kiek prakutusiam valstiečiui, dabar einančiam laaaaabai reikšmingas pareigas.

Valdininkui, kurio vienintelis rūpestis – pažeminti kitą paprastą-prastą žmogelį, kurio drapanas ką tik prakutęs miesčionis valdžioje tik vakar nusimetė.

Protingas politikas privalo rasti kalbą su kiekviena auditorija. Išmintingi valdovai, kaip liudija istorija, rasdavo kilnių būdų miniai suvaldyti, jos neniekinant ir nepakeliant maištui prieš pačius save.