Tauta laidos Pietų Lietuvos partizanų vadą pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį

Spalio 20–21 d., Vilniuje, Lietuva laidos partizaninio pasipriešinimo sistemos kūrėją, kovotoją už Lietuvos laisvę pulkininką Juozą Vitkų-Kazimieraitį.

Šio garbaus partizano gyvenimas ir kova prieš 77 metus nutrūko Dzūkijos miškuose, kur jį pakirto klastinga priešo kulka.

Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rezistento, Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko J. Vitkaus- Kazimieraičio palaidojimo vietą daugiau nei pusę amžiaus dengė tamsi paslaptis ir tik 2022 metų spalį Liepalingyje buvo atrasti jo palaikai.

Plk. J. Vitkus-Kazimieraitis bus iškilmingai perlaidotas spalio 21 d. Antakalnio kapinėse Vilniuje – praėjus lygiai metams nuo tada, kai po ilgų ieškojimo buvo atrasta vieta, kur jį buvo paslėpę sovietų saugumiečiai.

Krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas, kuris yra istorikas, yra nemažai kalbėjęs ir rašęs apie sovietų terorą Lietuvoje, Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado plk. J. Vitkaus- Kazimieraičio tragišką žūtį.

Ankstyvą partizanų vado žūtį lėmė apmaudžios aplinkybės ir galimai sovietų turėtos operatyvinės žinios, kad kažkur Liepalingio apylinkės miškuose slapstosi partizanų vadas.

„Juozas Vitkus pasipriešinimo kovoje ne kartą per plauką išvengė mirties, apie tai galima skaityti ir Dzūkų grupės štabo dienoraštyje.

<…> Kazimieraičio ankstyvą žūtį lėmė apmaudžios aplinkybės.

1946 metų liepos 2 dieną, Juozas Vitkus su kitu partizanu, išlipo iš bunkerio, nes du likę kovotojai kivirčijosi.

Miške jie tiesiog kalbėjosi ir matyt, patraukė NKVD dėmesį“, – rašoma tekste „Sovietų teroras Lietuvoje“ parengtame pagal istoriko, šiuo metu einančio krašto apsaugos ministro pareigas Arvydo Anušausko interviu dokumentiniam filmui „Nepaprasta auka“ (rež. Agnė Zalanskaitė, 2017 metai).

Įvykus susišaudymui J. Vitkus-Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas.

„Vežant į Leipalingį jis dar buvo bandomas apklausti, tačiau pakeliui mirė.

Stribų būstinėje į švarko kišenėje rastą užrašinę su prancūziškais įrašais pradžioje nekreipta dėmesio, Juozo Vitkaus kūnas užkastas vadinamojo stribyno kieme, tačiau patikrinus agentūrinius duomenis spėta, kad tai gali būti Pietų Lietuvos partizanų vado palaikai, todėl kūnas ekshumuotas, pateiktas atpažinimui ir patvirtinta, jog nužudytas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis.

Keturiasdešimt šeštųjų liepos 23 d. nepažįstamas asmuo šeimai atnešė pieštuku rašytą lapelį, kuriame pranešta apie Juozo Vitkaus žūtį“, – pasakojama tekste „Sovietų teroras Lietuvoje“, parengtame pagal A. Anušausko interviu.

***

J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių aps. Skuodo vls. Ketūnų k. ūkininko šeimoje.

Vaikystė prabėgo Tirkšlių miestelyje.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus rengti vietinę savivaldą, 1918 m. pabaigoje pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybėje raštininku sekretoriumi.

1920 m. įstojo į Kauno karo mokyklą. 1921 m. ją baigė ir buvo paskirtas į 4-ąjį Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulką, gynusį Širvintų–Giedraičių barą.

1924–1926 m. J. Vitkus gilino žinias Kauno aukštesniuose karo technikos mokymuose, 1929–1934 m. mokėsi Briuselio (Belgija) karo vadovybės inžinerinėje mokykloje.

Grįžęs iš studijų tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku.

1938 m., gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, dėstė Karo mokykloje inžineriją. Buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde.

1941 m., Lietuvą okupavus vokiečiams, iš kariuomenės pasitraukė.

1942–1944 m. dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime: buvo pogrindžio organizacijos „Lietuvių frontas“ Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę organizaciją „Kęstutis“, buvo šios organizacijos Vilniaus apygardos štabo viršininkas, dėstė pogrindinėje karo mokykloje.

Antrosios bolševikinės okupacijos metais J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklos rengimui.

Būdamas aukščiausio rango karininku, jis atliko ypatingą vaidmenį: 1945 m. gegužės 7 d. įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, vėliau suformavo Merkio rinktinę, 1945 m. lapkričio 18 d. įsteigė „A“ apygardą, o 1946 m. balandžio 23 d. buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

1946 m. liepos 2 d. susirėmime su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas ir greitai mirė.

1948 m. bolševikai J. Vitkaus-Kazimieraičio žmoną Genovaitę su penkiais vaikais ištrėmė į Rusijos Irkutsko sritį.

Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J. Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.

Po mirties J. Vitkui- Kazimieraičiui suteiktas aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovotojo karžygio vardas, jis apdovanotas aukščiausiu partizaniniu apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovų kryžiumi.

1997 m. LR Prezidento dekretu J. Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu.

1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis. Jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, mokykla gimtajame Tirkšlių miestelyje, gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje.

2022 m. spalio 20 d. Leipalingyje, Dzūkų g. pastato, kuriame nuo 1944 m. veikė NKVD-MVD-MGB Leipalingio poskyris ir stribų būstinė, kieme archeologinių kasinėjimų metu rasti žuvusio partizano palaikai.

Lapkritį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė, kad DNR tyrimai patvirtino, jog tai yra Pietų Lietuvos partizanų srities vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

2023 m. spalio 21 d. iš Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus išlydėsime į Antakalnio kapines.

***

Žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, rezistento, pietų Lietuvos partizanų apygardos vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio valstybinių laidotuvių iškilmių dienotvarkė:

2023 m. spalio 20–21 d., Vilnius

Spalio 20 d., penktadienis

~13.30 val. Velionio palaikų atvežimas į Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčios kiemą

14.00–20.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje

18 val. Šventosios Mišios Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje

Spalio 21 d., šeštadienis

10.00–13.00 val. Visuomenės atsisveikinimas su velionio palaikais Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje

13.00 val. Šventosios Mišios Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčioje

14.00 val. Karsto išnešimas iš Vilniaus universiteto Šventų Jonų bažnyčios

Gedulingos procesijos vykimas į Antakalnio kapines

~14.40 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse

(Lietuvos kariuomenės karių laidojimo kvartale)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archyvo nuotrauka.

Pranešimą spaudai parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras