Netekome garsaus publicisto, istoriko Algimanto Liekio (video)

Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus,  mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis.

Algimantas Liekis gimė 1943 m. spalio 16 d. Stokaičiuose (Žygaičių vlsč. Tauragės apskr.) 1966 m. baigė KPI. 1968-1984 metais dirbo „Mokslo ir technikos“, „Sparnų“ ir „Staybos ir architektūros“ žurnalų skyriaus vedėju ir jų vyr. redaktoriumi. 1982 m. apgynė istorijos mokslų kandidato (dabar dr.) disertaciją.

1984-1991 m. Istorijos instituto Mokslo ir technikos teorijos skyriaus vedėjas ir tęstinių leidinių „Lietuvos mokslas“ 1990-1997 m. iniciatorius ir leidėjas, nuo 1997 m. – atkurto jo iniciatyva – „Lietuvių tauta“ (1907-1936) leidėjas ir vyr. redaktorius; 1996 – 2003 m. dėstė Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete, nuo 2003 m. – Tarptautiniame žinių vadybos ir ekonomikos centre, nuo 1997 m. dar ir VGTU, nuo 2002 m. VGTU Mokslotyros centro direktorius, doc. (2003), profesorius. Stažavo Amerikos universitetuose  1993, 1995, 1998, 2001 metais.

A. Liekis parašė, sudarė ir išleido knygas: „Lietuvos šaulių sąjungos istorija“ (Jonas Matusas, sud. A.Liekis) (1992); „Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė“ (Aut. Ir sud., 1993); „Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas 1943-1993“ (aut. Ir sud., 1993);  „Nenugalėtoji Lietuva“ (6t.1996-2002 t. 2,3,4 (sud.), t.1, 5 (autorius); „LKP agonijos kronika“ (2 t. 1996-1997); „Lietuvos sienų raida“ (2 t., 1996-1997; 1 t. sud. 2-jo autorius ir bendrautoris); „Lietuvos Respublikos prezidentai“ (1995-1997); „Signatarai. Vasaro 16-oji“ (1996); „Lietuvos karo aviacija. 1919-1940“ (1999); „Lietuvos Laikinoji vyriausybė. 1941.06.22-08.05“ (2000); „Amerikos lietuvių kultūros archyvas. ALKA“ (2001); „Lietuvos mokslų akademija: 1941-1990“ (2001); „Lietuvių karyba ir ginkluotė“ (2002); „Akademikas Algirdas Gaižutis“ (2003); „Lietuvių tautos-lietuvių kalbos likimas“. „Lietuvių spauda tėvynėje ir svetur“ (3 t.2004-2005); „Sąmokslo kronika“ (2003-2005 m.) (2005, sud.); „Vainutas“ (2006); „Lietuvių tautos prisikėlimas: Šviesuoliai inteligentai lietuvių tautos istorijoje iki 1920 metų“ (2007); „Teisė ir teisingumas Lietuvoje“ (2008); „Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas“ (2009); „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga“ (2011); „Lietuvių tauta. Svetimi lietuvių namuose“ (2014); „Prezidentas Antanas Smetona“ (1874-1944). „Tauta ir nepriklausomybė jo raštuose, kalbose.“ (2018), ir minėti 1 500 jo straipsnių viešojoje spaudoje.

Daugiau apie A. Liekį skaitykite prof. Onos Voverienės rašinyje „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis“.

Numatomas atsisveikinimas su Velioniu Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) penktadienį nuo 12 val. ir šeštadienį iki 12 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse.

Užuojautos:

Dėl istoriko Algimanto Liekio mirties nuoširdžiai užjaučiame Algimanto Liekio šeimą, artimuosius.

… Žeme, kodėl prie savęs priglausti skubi
Tuos, kurie teikia viltį, paguodą,
Kurie tauria ir jautria širdimi
Kitiems save atiduoda…

Su didžia pagarba dr. Algimantui Liekiui – Jonas Užurka, Krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacija; Lietuvos atsargos karininkų sąjunga.

***

Alkas.lt redakcija reiškia užuojautą Velionio Algimanto Liekio (1943-2019) artimiesiems ir bendražygiams. Didvyriai išeina – jų darbai lieka Tautai ir jos ateinančioms kartoms.