Žymos archyvas: Vytautas Didysis

„Kelionių kompasas“: Raitelių kelionės (video) (0)

Gintaras Kaltenis, Gerimantas Statinis ir Gintautas Babravičius | Alkas.lt nuotr.

Laidos svečiai: raitelis Gintaras Kaltenis ir raitelių kelionių organizatorius Gintautas Babravičius.

Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ knygų autorius G. Kaltenis sako: „Vieną kartą, prieš tą žygį, man paskambino jaunystės ir jojimų draugas Vaidotas ir sako: „Jojam prie Juodosios jūros“. Pasakiau „Jojam“. Mes rekordų nesivaikėm – per dieną nujodavom 50, kartais 70 kilometrų. Rašydamas antrą savo knygą apie žygį į Krokuvą, radau istorinių duomenų, kad raita kariuomenė su amunicija per dieną įveikdavo ir 100 kilometrų“. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

Vytautui Didžiajam atminti. 2017 plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šių metų spalio 27 dieną, penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje, įvyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.

Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas, skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.

Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins „Trakų karališkasis rūmų“ ir „Vilniaus senjorų“ teatrai). Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas atvedė Jogailą į Lietuvos krikštą? (video) (15)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame pokalbį apie tai, kaip Lietuva artėjo prie lemtingo sprendimo priimti krikščionybę. Ankstesnėje laidoje aptarėme Lietuvos krikšto idėjos raidą Vytenio ir Gedimino laikais, o taip pat 1349-ųjų separatinę Kęstučio iniciatyvą. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie tai, kaip į derybas dėl krikšto įsitraukia Algirdas, o taip pat jo sūnus Jogaila, kuris ir tampa oficialiu Lietuvos krikštytoju.

Kodėl Algirdas ir Kęstutis derėjosi dėl krikšto su imperatoriumi Karoliu IV 1358 m.? Kodėl šios derybos žlugo? Ar ne per didelius reikalavimus imperatoriui kėlė Algirdas? Ar Lietuvai būtų buvęs naudingas krikštas, nekeliant sąlygų? Skaityti toliau

T. Baranauskas. Dar viena pasibaisėtina Vytauto Didžiojo provokacija! (nuotraukos) (90)

Vytautas Didysis Gedimino pilies papėdėje. Skulptorius Vytautas Kašuba, 1939 m. | Alkas.lt., T. Baranausko nuotr.

Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas – be ministrės Jonson (Jonsson), ŠMC kolektyvo, nacionalinės premijos laureato – Vamzdžio autoriaus – ir kitų atsakingų personų leidimo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam!

„Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas patikino, kad skulptūrai toje vietoje reikalingas leidimas, tačiau jis nieko apie tai nežinojęs. Jis padėkojo už informaciją, pasiteiravo, kurioje vietoje stovi Vytauto Didžiojo skulptūra ir pažadėjo kuo greičiau nusiųsti ten inspektorių“, – Lietuvos visuomenę informavo „Lietuvos rytas“, pridurdamas: Skaityti toliau

Šalia Gedimino kalno pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra (0)

Vytauto-Didziojo-skulptura.-Fot.-K.-Stoskus.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo kiemelyje, kur rengiamos vieno eksponato ekspozicijos, lankytojai gali susipažinti su Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Toks eksponavimo būdas muziejuje yra pasirenkamas jau ne pirmą kartą. Tai yra daroma norint supažindinti visuomenę su išskirtiniais eksponatais.

Vienas iš ankstesnių tokios vieno eksponato ekspozicijos pavyzdžių – toje pačioje vietoje ilgą laiką eksponuota unikali stepių kultūros akmeninė moters skulptūra, kuri buvo dovanota Senienų muziejui 1867 metais. Šiam eksponatui sugrįžus į muziejaus saugyklą eksponuojama Vytauto Didžiojo skulptūra. Skaityti toliau

LDK paveldas dabartinėje Ukrainoje (0)

Kelionės dalyviai prie Lucko pilies | Užsienio lietuvių studentų klubo nuotr.

Kaip pradėti vasarą? Sesija, o gal kelione? Toks klausimas beveik kasmet mokslo metų pabaigoje iškyla Užsienio lietuvių studentų klubo nariams. Siekdami labiau pažinti Lietuvos kraštą ir istoriją, bei pasivyti čia gimusius ir augusius savo tautiečius žiniomis ir patirtimi, toliau vykdome savo klubo edukacinę veiklą. Per dešimtį klubo gyvavimo metų Ukrainoje, Lietuvos istorijai artimose žemėse, lankėmės pirmą kartą. Todėl ši kelionė mums labai svarbi ir įdomi.

Dabartinė Ukraina begalinės dirbamos Skaityti toliau

Nauji Trakų bažnyčios varpai skelbs istorinę žinią (0)

TrakuDievoMotinos varpas_ Andzejaus Čapkovskio nuotr.

Trakai artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejų sutiks įspūdingu naujų varpų gausmu.

Du naujieji bažnyčios varpai, išlieti Lenkijoje, brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, jau atkeliauja į senąją Lietuvos sostinę. Liepos 16 dieną, sekmadienį, 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje įvyks iškilmingas naujų varpų pašventinimas. Iškilmėms vadovaus Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

Trakuose Vytautas Didysis sugrąžins į istoriją ir atvers šiandieną (2)

Traku miesto svente 2016. P. Lileikio nuotr.

Birželio 2–4 dienomis Trakai garsiai ir spalvingai sutinka vasarą, kviesdami į tradicinę miesto šventę „Trakų vasara 2017“. 

Bene labiausiai per visus metus laukiamas kultūros įvykis prasidės birželio 2 dienos pavakare Trakų kultūros rūmuose vyksiančiais renginiais, skirtais Trakų meno mokyklos 50-mečiui.

Artėjant sutemoms, veiksmas persikels į pilies apžvalgos aikštelę. Nuo 21 val. čia koncertuos meno mėgėjai ir svečių kolektyvas iš Lenkijos miesto Malborko. Apie vidurnaktį pilies fone šventės dalyviai sulaikę kvapą stebės premjerinį Trakų karališkojo teatro spektaklį „Karūnų šešėlyje“. Jis atskleis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto dramą – neįvykusią karūnaciją, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kur ieškoti Vytauto Didžiojo palaikų? (video) (2)

Tomas Baranauskasir Saulius Poderis | alkas.lt nuotr.

Vasario 16-osios akto atradėjas prof. Liudas Mažylis pajuokavo, kad dabar atėjo eilė atrasti Vytauto Didžiojo kapą. „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Saulius Poderis nejuokauja, o rimtai gilinasi į Vytauto palaikų atradimo problemą.

Ar gali būti, kad Vytauto Didžiojo palaikų atradimas iš tiesų bus sekantis simbolinę reikšmę turintis atradimas po Vasario 16-osios akto? Kaip atsitiko, kad jis apskritai buvo „pamestas“? Ar kalta maskvėnų invazija 1655–1661 m.? O gal – visai kiti įvykiai? Kiek valdovų iš viso buvo palaidota Vilniaus katedroje ir kiek jų iki šiol nerasta? Kartu su kokiais valdovais buvo paguldyti Vytauto Didžiojo palaikai tuo metu, kai jų buvimo vieta buvo užmiršta? Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

75-ąjį gimtadienį švenčiantis signataras R. Gudaitis Seime pristatys savo naują knygą (0)

gudaitis_krantai

Signataras Romas Gudaitis savo 75-ąjį gimtadienį įprasmins išskirtiniu renginiu. Gruodžio 9 d. 13.30 val. sukaktuvių proga Seime jis pristatys savo naują knygą „Vytauto vergo įdagas. Rudnia iškeliauja į dangų“. Seimo skaitykloje bus atidaroma ir R. Gudaičio knygų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui – 75“.

Naująją R. Gudaičio knygą sudaro istorinė apysaka „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių ciklas „Rudnia iškeliauja į dangų“. Apysakoje „Vytauto vergo įdagas“ netikėtu kampu atskleidžiamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, išryškinamos jo vidinės dramos, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas (0)

Vytautas Didysis

Spalio 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30val. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto Nerijaus Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“.

Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Rengėjas – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje,  mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo Skaityti toliau

D. Radzevičius. Ar tiesa gali būti monopolizuota ir amžina? Kai taip nutinka, tiesos nebelieka (18)

Dainius Radzevičius | asmeninė nuotr.

Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.

Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas  pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau

Burbiškio dvare žydinčios tulpės pasaką sekė dvi dienas (nuotraukos) (0)

Tulpių pasaka“ | Alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 14–15 dienomis Burbiškio dvare Radviliškio rajone vyko 16-oji Tulpių žydėjimo šventė „Tulpių pasaka“. Jau šešioliktą kartą Burbiškio dvaras džiugino lankytojus žydinčių tulpių žiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.

Šiais metais pirmą kartą šventė truko dvi dienas: pirmoji buvo tradicinė – su pramogomis ir Lietuvos atlikėjų koncertais, Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas: Pray for Paris, bet galvoju apie Lietuvą   (3)

Mečislovas Zasčiurinskas | Asmeninė nuotr.

Vytautas Didysis 1398 metais Trakuose įkurdino 383 karaimų šeimas. Per daugiau nei šešis šimtus metų jie išlaikė bendruomenę, o šventykla kenesa vienu metu buvo vienintelė Europoje. Totoriai, nors fanatikų iš Trakų išvaryti, tautinę savastį, kaip ir religiją, taip pat išlaikė, jie musulmonai sunitai.

Ką šis pavyzdys kalba? Kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Žinoma, jie integravosi, kalba ir rašo lietuviškai, kai kurie net krikščionybę priėmė, tačiau didžiuojasi esą karaimais ar totoriais. Ir daugelis tebegyvena bendruomenėse. Skaityti toliau

S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? (1)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

[…] Gražus yra užjūrio hieroglifų skaitymo menas, tačiau ne mažiau gražus yra tas sugebėjimas skaityti ir pajusti tiesą iš mūrų ir plytų, jų matmenų, rišimo ir sudėliojimo, nors jokių užrašų ant savęs jie neturi. […]

Marijanas Morelovskis
Apie karalių kriptos atradimą
(1931 09 23)

Vytautas Didysis – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Skaityti toliau

Kaune tradiciškai paminėta Vytauto Didžiojo karūnavimo diena (0)

Kasmet rugsėjo 8-ąją prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos minėjimą. Jo metu visuomenei primenama šalies istorija ir Vytauto Didžiojo nuopelnai mūsų valstybei.

Šį antradienį vykęs minėjimas tradiciškai prasidėjo valstybės himnu. Į gausiai susirinkusius minėjimo dalyvius kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės (1)

Zalgirio-musio-inscenizavimas_kam-archyvo-nuotr

Liepos 13 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Minėjimo dalyvius Kauno miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos vardu pasveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

Garsus archeologas profesorius V.Urbanavičius švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (0)

vytautas-urbonavicius-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr (0)

Liepos 3 d. iškilus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas prof. hab. dr. Vytautas Urbonavičius švenčia neeilinį – 80-tąjį gimtadienį.

Gimtadienio išvakarėse į Vilniuje, Valdovų rūmuose vykusį kultūros vakarą ir V. Urbonavičiaus filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra sugužėjo didelis būrys garsaus mokslininko bendražygių, draugų ir gerbėjų.

Filmo autoriui, ilgus metus tyrusiam Vilniaus katedrą bei vadovavusiam Valdovų rūmų tyrimams, trumpai pristačius filmą, visi pasinėrė į mokslinį Katedros požemių detektyvą – LDK valdovo Vytauto Didžiojo palaikų paieškų istoriją. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas (0)

Valdovų rūmų nuotr.

Šių metų balandžio 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392/1401–1430), vienas žymiausių Lietuvos valdovų tiek amžininkų akyse, tiek ir istorinėje atmintyje, senosios Lietuvos valstybės, jos struktūrų ir galybės kūrėjas, suverenumo gynėjas, Lietuvos ir Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau