Žymos archyvas: Vytautas Didysis

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

75-ąjį gimtadienį švenčiantis signataras R. Gudaitis Seime pristatys savo naują knygą (0)

gudaitis_krantai

Signataras Romas Gudaitis savo 75-ąjį gimtadienį įprasmins išskirtiniu renginiu. Gruodžio 9 d. 13.30 val. sukaktuvių proga Seime jis pristatys savo naują knygą „Vytauto vergo įdagas. Rudnia iškeliauja į dangų“. Seimo skaitykloje bus atidaroma ir R. Gudaičio knygų paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vincui Ramučiui Gudaičiui – 75“.

Naująją R. Gudaičio knygą sudaro istorinė apysaka „Vytauto vergo įdagas“ ir novelių ciklas „Rudnia iškeliauja į dangų“. Apysakoje „Vytauto vergo įdagas“ netikėtu kampu atskleidžiamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas, išryškinamos jo vidinės dramos, Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Asteroidai su lietuviškais vardais (video) (0)

dr. Kazimieras Černis | stop kadras

Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.  Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas (0)

Vytautas Didysis

Spalio 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30val. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto Nerijaus Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“.

Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Rengėjas – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje,  mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo Skaityti toliau

D. Radzevičius. Ar tiesa gali būti monopolizuota ir amžina? Kai taip nutinka, tiesos nebelieka (18)

Dainius Radzevičius | asmeninė nuotr.

Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.

Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas  pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau

Burbiškio dvare žydinčios tulpės pasaką sekė dvi dienas (nuotraukos) (0)

Tulpių pasaka“ | Alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 14–15 dienomis Burbiškio dvare Radviliškio rajone vyko 16-oji Tulpių žydėjimo šventė „Tulpių pasaka“. Jau šešioliktą kartą Burbiškio dvaras džiugino lankytojus žydinčių tulpių žiedais, gera nuotaika ir atnaujintais dvaro pastatais, pagražėjusiu parku ir romantiškais pasivaikščiojimų takais.

Šiais metais pirmą kartą šventė truko dvi dienas: pirmoji buvo tradicinė – su pramogomis ir Lietuvos atlikėjų koncertais, Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

M. Zasčiurinskas: Pray for Paris, bet galvoju apie Lietuvą   (3)

Mečislovas Zasčiurinskas | Asmeninė nuotr.

Vytautas Didysis 1398 metais Trakuose įkurdino 383 karaimų šeimas. Per daugiau nei šešis šimtus metų jie išlaikė bendruomenę, o šventykla kenesa vienu metu buvo vienintelė Europoje. Totoriai, nors fanatikų iš Trakų išvaryti, tautinę savastį, kaip ir religiją, taip pat išlaikė, jie musulmonai sunitai.

Ką šis pavyzdys kalba? Kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Žinoma, jie integravosi, kalba ir rašo lietuviškai, kai kurie net krikščionybę priėmė, tačiau didžiuojasi esą karaimais ar totoriais. Ir daugelis tebegyvena bendruomenėse. Skaityti toliau

S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.? (1)

Vilniaus arkikatedra | „Vorutos“ nuotr.

[…] Gražus yra užjūrio hieroglifų skaitymo menas, tačiau ne mažiau gražus yra tas sugebėjimas skaityti ir pajusti tiesą iš mūrų ir plytų, jų matmenų, rišimo ir sudėliojimo, nors jokių užrašų ant savęs jie neturi. […]

Marijanas Morelovskis
Apie karalių kriptos atradimą
(1931 09 23)

Vytautas Didysis – viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Skaityti toliau

Kaune tradiciškai paminėta Vytauto Didžiojo karūnavimo diena (0)

Kasmet rugsėjo 8-ąją prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos minėjimą. Jo metu visuomenei primenama šalies istorija ir Vytauto Didžiojo nuopelnai mūsų valstybei.

Šį antradienį vykęs minėjimas tradiciškai prasidėjo valstybės himnu. Į gausiai susirinkusius minėjimo dalyvius kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Vasilijus Popovas. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės (1)

Zalgirio-musio-inscenizavimas_kam-archyvo-nuotr

Liepos 13 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Minėjimo dalyvius Kauno miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos vardu pasveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

Garsus archeologas profesorius V.Urbanavičius švenčia 80-metį (nuotraukos, video) (0)

vytautas-urbonavicius-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr (0)

Liepos 3 d. iškilus Lietuvos archeologas, plastinės rekonstrukcijos specialistas prof. hab. dr. Vytautas Urbonavičius švenčia neeilinį – 80-tąjį gimtadienį.

Gimtadienio išvakarėse į Vilniuje, Valdovų rūmuose vykusį kultūros vakarą ir V. Urbonavičiaus filmo „Vytauto Didžiojo palaidojimai“ iš ciklo „Šventaragio slėnio mįslės“ peržiūra sugužėjo didelis būrys garsaus mokslininko bendražygių, draugų ir gerbėjų.

Filmo autoriui, ilgus metus tyrusiam Vilniaus katedrą bei vadovavusiam Valdovų rūmų tyrimams, trumpai pristačius filmą, visi pasinėrė į mokslinį Katedros požemių detektyvą – LDK valdovo Vytauto Didžiojo palaikų paieškų istoriją. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui (1)

Alkas.lt nuotr.

Su nesulaikoma tėkme bėga laikas. Štai ir liepos mėnuo. Liepos mėnesio kalendoriaus lapeliai žymi dvi mūsų tautai svarbias datas – Valstybės dieną, susijusią su Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimu ir liepos 15-ją – Žalgirio mūšio 605 metų sukakties dieną. Vėl bursis žmonės į šventines sueigas, bus keliamos vėliavos. Pabandykime dar kartą pavartyti savo vėliavos istoriją, prisiminti tai, kas žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui. Skaityti toliau

P. Kruopis. Istorija griaus ar statys Lietuvos valstybę? (6)

Paulius Kruopis | propatria.lt nuotr.

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Biržų pilyje įvyko lituanistų ir istorikų konferencija „Lietuvos pasakojimas mokykloje: kokį turime, kokį kursime?“, savo turiniu itin aktuali Ukrainos-Rusijos karo kontekste. Nors iniciatyva graži ir prasminga, pavadinimo klausimą buvo mėginama atsakyti senais metodais, t.y. atsisakant suvokti, kad moderni lietuvių tauta buvo, yra ir bus dabartinės Lietuvos valstybės ir jos istorijos pagrindas. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas (0)

Valdovų rūmų nuotr.

Šių metų balandžio 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392/1401–1430), vienas žymiausių Lietuvos valdovų tiek amžininkų akyse, tiek ir istorinėje atmintyje, senosios Lietuvos valstybės, jos struktūrų ir galybės kūrėjas, suverenumo gynėjas, Lietuvos ir Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje (11)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Žmonės tvirčiausiai tiki į tai, apie ką jie mažiausiai žino – Mišelis Montenis.

Esu įsitikinęs, kad ne vienas žingeidus tautietis savęs klausia: kaip gi kuriama istorija, kaip atkuriami, įtaigiai modeliuojami šimtmetiniai, tūkstantmetiniai įvykiai, kaip iš nebūties keliama tautų praeitis? Galima būtų atsakyti įprastai aiškiai – archeologiniai radiniai, istoriniai šaltiniai ir yra  istorijos atkūrimo pamatas. Ir dar – tautosaka, papročiai. Bet kažin ar kiekvienas pagalvoja, kad iš tiesų tautų, valstybių istorijos, ypač gilesnės, priklausomai nuo to laikmečio politikos, mokslo „autoritetų“ užgaidų, be atvangos vis rašomos ir perrašomos, Skaityti toliau

B. Jočiūnaitės knygoje romantiškos vizijos iš Vytauto Didžiojo gyvenimo (0)

Vytauto Didžiojo karūnavimas, Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė

Dailininkė Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė parengė ir išleido knygą–albumą „Žinomi, nežinomi Vytauto Didžiojo gyvenimo puslapiai“. Leidinyje skelbiami menininkės poetiniai tekstai, savito istorinio tyrimo pasakojimai, iliustracijos, shemos ir brėžiniai.

Vytauto Didžiojo ir kitų to meto Lietuvos valdovų gyvenimo aprašymai pagrįsti autorės vizionieriškomis įžvalgomis. Įdomiausi knygos puslapiai skirti Vytautui Didžiajam, Žalgirio mūšiui, Vytauto Didžiojo karūnacijos istorijai, jo palaidojimo vietos paieškoms. Autorė savo knygoje nurodo kur reikėtų ieškoti didžiojo Lietuvos valdovo kapo. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 604-osios metinės (0)

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 604-osios metinės | Kaunas.lt nuotr.

Liepos 15 d. Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Vytautų klubas surengė tradicinį Žalgirio mūšio minėjimą, vykusį prie Laisvės alėjoje esančio Vytauto Didžiojo paminklo.

Minėjimas prasidėjo valstybės himnu ir gėlių padėjimu prie Vytauto Didžiojo paminklo. Į 604-šjų mūšio metinių minėjimą susirinko miesto savivaldybės, Lietuvos Vytautų klubo atstovai ir miesto visuomenė.

„Minime 604-ąsiais Žalgirio mūšio metines. Yra įvykių, kurie tautos atmintyje išlieka amžiams. Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje žvangės ginklai ir griaudės šūviai – minėsime pergalę Žalgirio mūšyje (1)

valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 15 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilniuje surengs Žalgirio mūšio pergalės paminėjimą. Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.

Renginiai Valdovų rūmuose prasidės nuo pat 11 valandos ryto. Lankytojai bus kviečiami į ekspozicijas, turės galimybę sudalyvauti edukaciniuose žaidimuose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, pažiūrėti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Nuo 16 val. rūmų kieme brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos Skaityti toliau

Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje (1)

Žalgirio mūšio inscenizavimas | kam.lt nuotr.

Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas? (15)

Rietavo miškų urėdijos miškininkai prieš keletą metų Tverų girininkijoje rado seną, vardo neturintį ąžuolą. Apie septynių metrų apimties jis tikrai yra storiausių Lietuvos medžių dešimtuke, tačiau saugomų gamtos paminklų sąraše jo nėra. Nemini jo ir istorikai, nors po juo buvusios sodybos vietoje liko akmuo su iškaltu lenkišku užrašu, bylojančiu, jog šios vietos savininkas, iš Mingailos giminės kilęs Tomas Antoninas Piotrovskis finansavo tilto statybą, kuri baigta 1792 metų liepos 3 dieną. Skaityti toliau