Praėjusiose laidose mes kalbėjome apie Ukrainos istoriją – tą nulėmė pastarųjų dienų įvykiai. Tačiau šie metai yra paskelbti Lietuvos karaimų metais ir ši tema organiškai pratęsia taip pat ir mūsų ankstesnę temą apie Ukrainą, apie Kijevo Rusią, nes karaimai į Lietuvą atvyko (buvo perkelti) būtent iš dabartinės Ukrainos teritorijos.
Kalbėsimės vėl su Inga Baranauskiene. Kas gi tie karaimai?
Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, numanoma ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė...
Skaityti toliau
Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos, paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose...
Skaityti toliau
Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...
Skaityti toliau
Betgi, – Lietuvos atmintis gali turėti ne tik istorinio, o ir legendinio laikotarpio Vytautą. Juolab, kad Vytauto varde galime matyti žodžio tauta sandą, t.y. jį sudarytą iš Vy+ taut- sandų, kur ‘vy’ gali būti slavizuotu liet. ‘iš’ priešdėliu. Tokiu atveju pradinis lietuviškas vardas – Vytautas tarp lietuvių galėjęs skambėti kaip ‘Ištautas’, o kitataučių išsiverstas pagal priešdėlio prasmę į ‘Vytautas’. Tokia žodžių daryba kalboje yra žinoma. Tai, kad žodis ‘tauta’ yra senas baltų žodis, yra įrodoma tuo faktu, kad jis yra išlikęs visose trijose baltų kalbose, t.y. lietuvių, latvių ir prūsų, kuri kalbotyros mokslo laikoma, kad nuo kitų dviejų giminaičių pradėjusi skirtis jau 5 a. prieš Kristų. Tad legendinis Vytauto vardo kaip žodžio su ‘taut’šaknimi senumas kalbiškai yra visiškai galimas, tokiu atveju yra galima ir legendiniu tapusio asmens tokiu vardu išlikimas žmonių (karaimų) atmintyje. Tad yra galima, kad būtent karaimai savo atmintyje turi ne istorinį 14 a. Vytautą, o legendiniu tapusį seniau gyvenusį Vytautą ar apskritai lietuvį kitu vardu, karaimų atsineštą atmintyje į Lietuvą iš galimų kontaktų su lietuviais dar gyvenimo Kryme – Palemono laikais. Tas gyvenimas senovėje kaiminystėje su karaimais įžvelgtinas tiek paties Krymo, tiek kitų tos geografinės vietos vardų galimame lietuviškume (baltiškume).
Šie faktai bylotų, kad lietuvių ir karaimų pasitikėjimo kontaktai gali būti daug senesni negu istorikams Baranauskams išeina manyti, kad karaimai Lietuvoje (Trakuose) gyvena tik nuo 1397 metų. Netgi gali būti, kad ne Vytautas Didysis savo metu atsivedė (atkėlė) karaimus iš Krymo, Ukrainos į Lietuvą, o veikiau atvirkščiai – karaimai, vedė Vytautą kaip Palemonaitį valdyti eros pradžioje Palemono valdytus Juodosios jūros kraštus. Mat, kaip byloja karaimų šaltiniai, pačiuose Trakuose jie apsigyveno nuo 1218 metų. Suprantama, kad Lietuvoje plačiąja prasme jie galėjo gyventi nuo gerokai senesnių, galbūt, net nuo Palemono atsikraustymo į Lietuvą laikų. Tokiu atveju akivaizdu, kad Vytautas Trakuose neišvengiamai augo tarp karaimų, juose buvo prisimenama Juodoji jūra, Palemono laikai ir pan. Visa tai negalėjo nevesti Vytauto link Juodųjų jūrų, nekelti jam idėjų ir siekių užvaldyti Krymą.
Taigi veikiau, kad ne Vytautas karaimus atsivedė į Lietuvą iš Krymo, nuo Juodųjų jūrų, o atvirkčiai, link ten žygiuoti jį vedė nuo Palemono laikų su lietuviais kaimyniavęsi ir Lietuvoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių įvairiais laikais apsigyvendavę karaimai. Istoriniai faktai rodytų tokią Lietuvos karaimų kilmę.