Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prieš 580 metų Trakų karaimams suteiktos Magdeburgo teisės

www.alkas.lt
2021-03-27 16:21:19
2
Prieš 580 metų Trakų karaimams suteiktos Magdeburgo teisės

Karaimų bendruomenė | H. Kobeckaitės asmeninio archyvo nuotr.

Vasario 27 d. sukanka 580 metų kai Trakų karaimams buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tai 1441 m. padarė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais ir kitais gyventojais. Pačiam Trakų miestui Magdeburgo teisės buvo suteiktos apie 1409 m.

Su Lietuva karaimų istorija susijusi nuo 1397-1398 m. Pagal įsigaliojusią tradiciją manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas atsivedė iš Krymo kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdino jas Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje. Manoma, kad Vytautas galėjęs išsivesti karaimus, sumušęs netoli Azovo vieną iš ordų.

Kelių šimtų karaimų šeimų (apie 380) ir kelių tūkstančių totorių atkėlimas buvo nevienkartinis. Tai siejama su didžiojo kunigaikščio valstybine politika – apgyvendinti tuščius žemės plotus, statyti pilis bei miestus, pagyvinti prekybą ir ekonominį gyvenimą.

Iš pradžių karaimai buvo apgyvendinti Trakuose, tarp dviejų didžiojo kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Vėlesniais laikais jų gyvenviečių atsirado Biržuose, Naujamiestyje, Pasvalyje, Panevėžyje, tačiau Trakų miestas pagal valdovų privilegijas visada buvo jų bendruomenės administracinis ir dvasinis centras Lietuvoje.

Karaimės | bendruomenės nuotr.

Ilgainiui Trakai pačių karaimų imti suvokti ne tik kaip gimtinė, bet ir kaip Tėvynė, nors amžiams bėgant nenutrūko ir jų etniniai kultūriniai bei etniniai konfesiniai ryšiai su Krymo bei Galičo-Lucko karaimais.

Norėdamas gauti išsamesnių žinių apie karaimų socialinius, kultūrinius, etninius, religinius santykius Lietuvoje, 1997 m. pradžioje Statistikos departamentas atliko etnostatistinį tyrimą „Karaimai Lietuvoje“. Buvo nuspręsta apklausti visus suaugusius karaimus ir mišrių šeimų, kuriose vienas iš sutuoktinių yra karaimas, narius.

Apklausos metu, t.y. 1997 m. pradžioje, Lietuvoje gyveno 257 karaimų tautybės žmonės, iš jų – 32 vaikai iki 16 metų.

Karaimų skaičiaus pokyčius per beveik 40 metų laikotarpį atspindi šie duomenys:

  1959 1970 1979 1989 1997
Iš viso karaimų 423 388 352 289 257
Palyginti su visu gyventojų skaičiumi, % 0.02 0.01 0.01 0.01 0.01

Karaimai pagal amžių ir lytį pasiskirstę taip:

  Karaimai Vyrai Moterys
  iš viso % iš viso % iš viso %
Iš viso 257 100 132 100 125 100
iš jų pagal amžiaus grupes, metais  
iki 16 32 12.4 14 10.6 18 14.4
16-29 38 14.8 21 15.9 17 13.6
30-39 30 11.7 17 12.9 13 10.4
40-49 31 12.1 17 12.9 14 11.2
50-59 50 19.4 34 25.8 16 12.8
60 ir daugiau 76 29.6 29 21.9 47 37.6

Karaimai pagal gyvenamą vietą:

  Iš viso iš jų vaikai iki 16m.
Iš viso 257 32
Vilnius 138 20
Trakai 65 9
Grigiškės (Trakų raj.) 6 1
Lentvaris (Trakų raj.) 4 1
Kaunas 4 –
Noreikiškės (Kauno raj.) 4 –
Panevėžys 31 1
Naujamiestis (Panevėžio raj.) 2 –
Pasvalys 2 –
Šeduva (Radviliškio raj.) 1 –
Karaimių ansamblis 1989 m. | H. Kobeckaitės nuotr.

2001 m. surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 273 karaimai: 138 Vilniuje, 65 Trakuose, 31 Panevėžyje, 6 Grigiškėse, po 4 Kaune, Lentvaryje, Noreikiškėse.

ISTORINĖS SĄSAJOS. Karaimai Lietuvoje gyvena daugiau kaip 600 metų, tai yra viena iš pirmųjų istorinės Lietuvos etninių bendruomenių. 1397–1398 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo atkėlė ir Trakuose įkurdino kelis šimtus karaimų šeimų. Vėliau karaimų gyvenvietės kūrėsi Lietuvos šiaurėje, svarbiuose valstybės pasienio regionuose – Biržuose, Upytėje, Naujamiestyje, Panevėžyje ir kt. Lietuvos karaimai priklausė kariškių ir civilių luomams. Teisinę karaimų bendruomenės – džymat – padėtį nustatė valdovų privilegijos. Viena iš jų, Kazimiero Jogailaičio 1441 m. privilegija, garantavo karaimų bendruomenei savivaldą, kuria jie naudojosi iki pat XVIII a. pabaigos.

Nors ir negausioje karaimų bendruomenėje buvo nemažai išsilavinusių žmonių, ėjusių svarbias pareigas valstybės tarnyboje, valdovų dvaruose, taip pat kūrybinės bei mokslinės srities iškilių asmenybių.

VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS. Per šimtmečius karaimų bendruomenės gyvenimas koncentravosi Trakuose, kurie tebėra Lietuvos karaimų administracinis ir dvasinis centras – karaimų Meka. Čia 1989 m. surengtas pirmasis tarptautinis karaimų suvažiavimas, kuriame dalyvavo per 500 karaimų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, karaimai 1988 m., vieni iš pirmųjų, susibūrė į visuomeninę organizaciją – Lietuvos karaimų kultūros bendriją.

Bendrija aktyvią veiklą, skirtą išsaugoti ir puoselėti karaimų etinį ir kultūrinį savitumą, vykdo iki šiol. Vilniuje veikia karaimų religinė bendruomenė. Jai, kaip nuo XIV a. Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, juridinis statusas suteiktas 1992 metais. Lietuvos karaimų religinė bendruomenė yra viena iš valstybės pripažintų 9 tradicinių religinių bendruomenių. Veikia karaimų vaikų ir jaunimo šokių ansambliai „Sanduhač“ („Lakštingala“) ir „Birlik“ („Vienybė“), kurių dėka tiesioginį ryšį su gimtuoju paveldu kuria jaunoji Lietuvos karaimų karta.

ŠVIETIMAS. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, sustiprėjo domėjimasis karaimų kalba, išaugo poreikis jos mokytis. 1990 m. išleistas praktinis karaimų kalbos (Trakų dialekto) pradžiamokslis „Mien karajče ürianiam“ („Aš mokausi karaimiškai“), vėliau – žodynai, pasikalbėjimų knygelės. Šiuolaikinėje daugiakalbėje Lietuvoje karaimų vaikai ir jaunimas turi galimybę mokytis gimtosios kalbos karaimų sekmadieninėje mokykloje. Kasmet Trakuose organizuojamos karaimų kalbos ir kultūros vasaros mokyklos, į kurias susirenka vaikai ir suaugusieji iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos. Mokyklos auklėtiniai dalyvauja sekmadieninių mokyklų festivaliuose.

KALBA. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų Vakarų kipčiakų grupei. Iki šiol išsaugota ir Lietuvos karaimų tebevartojama, karaimų kalba įrašyta į UNESCO pasaulio nykstančių kalbų sąrašą. Rašytinių karaimų kalbos paminklų nėra daug. Viena iš literatūrinio palikimo dalių yra autorinė pasaulietinė poezija, kurios nedidelė dalis užfiksuota tarpukariu Vilniuje leistoje karaimų spaudoje. Senosios karaimų poezijos pavyzdžiai, siekiantys net XVI a., paskelbti 1989 m. išleistoje karaimų poezijos rinktinėje „Karaj jyrlary“ („Karaimų dainos“).

RELIGIJA. Karaimų tikėjimas – karaizmas. Meldžiamasi kenesose, turinčiose šventovės reikšmę. Pirmoji kenesa Trakuose pastatyta Vytauto laikais (ji neišliko). Karaimų religinė tradicija, sovietmečiu itin ribota, nutrūkusi nebuvo – šventės ir apeigos rengtos slaptai, o Trakų kenesa buvo vienintelė Europoje veikianti karaimų šventovė.

PATIEKALAI. Karaimiškos virtuvės pagrindas yra mėsos ir tešlos patiekalai. Bene labiausiai išpopuliarintas ir po visą Lietuvą paplitęs karaimų patiekalas yra kibinai.

Karaimų ansamblis „Birlik“ | tmde.lrv.lt, J. Rybskio nuotr.

Svarbiausios Lietuvos karaimų istorijos datos:

1397-1398 – karaimų įsikūrimo Lietuvoje (Trakuose) pradžia
1441 – Lietuvos karaimams suteiktos Magdeburgo (savivaldos) teisės. Nuo tol bendruomenė iš savo narių rinkdavo vaitą, tvarkiusį jos vidaus gyvenimą ir gynusį jos reikalus santykiuose su valdovu, administracijos atstovais ir kitais gyventojais
1528 – Venecijoje išleistoje maldaknygėje išspausdinti pirmieji himnai karaimų kalba
1690 – Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris (1651-1710) savo šalies valdovo, karaliaus Karlo XI pavedimu surengė specialią ekspediciją į Lietuvą ir pirmasis atkreipė dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą
1710 – Lietuvoje siautėjo baisus maras, nusinešęs nepaprastai daug karaimų gyvybių.
XIX a. vid. – Lietuvos žemėse ėmė veikti Trakuose įkurta Karaimų dvasinė valdyba
1932 – Vilniuje įsteigta Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija
1936 – paskelbtas įstatymas, reguliuojantis teisinę karaimų religinės bendruomenės padėtį valstybėje
1949 – uždaryta karaimų kenesa Vilniuje
1970 – nugriauta karaimų kenesa Panevėžyje
1988 – atkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija
1989 – Trakuose įvyko pirmasis tarptautinis karaimų Suvažiavimas
1992 – karaimų bendruomenei, kaip nuo XIV amžiaus pabaigos Lietuvoje egzistavusios karaimų religinės bendruomenės teisių perėmėjai, suteiktos juridinio asmens teisės ir nustatyta jos buveinė Vilniuje
1993 – restauruota ir atšventinta karaimų kenesa Vilniuje
1997 – Totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvoje 600-ų metų jubiliejaus iškilmės, joms skirti renginiai.

Parengta pagal: alka.mch.mii.lt, tmde.lrv.lt ir kitus šaltinius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trakų istorijos muziejuje – karaimų bendruomenės fotoparoda
  2. Trakų pilyje bus pristatytas G.Kazimierėno paveikslas „Vytautas, laukiantis karūnos“
  3. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  4. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  5. Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  6. Nauji Trakų bažnyčios varpai skelbs istorinę žinią
  7. Trakų salos pilyje vyks Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas
  8. Lietuvos karaimai mini savo bendruomenės kultūros bendrijos įkūrimo 30-metį
  9. Šiemet bus restauruotas seniausios Lietuvoje karaimų kenesos stogas
  10. Trakuose Vytautas Didysis sugrąžins į istoriją ir atvers šiandieną
  11. Seimo komisija Vyriausybės prašys lėšų Vytauto Didžiojo paminklo statybai (video)
  12. Trakuose aptartas Vytauto Didžiojo paminklo įkurdinimas
  13. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Balsas iš anapus says:
    2 metai ago

    Visada sakiau: pasipriešinimas mongolams totoriams buvo nuodėmė. Dėl to jiems neatiteko visa Europa. Kaip išpirksim nuodėmę ?

    Atsakyti
  2. Džiugi žinia says:
    2 metai ago

    Lietuvoje išleistas pirmasis „Lietuvių– karaimų kalbų žodynas“
    – voruta.lt/lietuvoje-isleistas-pirmasis-lietuviu-karaimu-kalbu-zodynas/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

2023 01 03
Trakų Kalėdų eglė | trakai.lt nuotr.

Trakuose nušvis „žaliausia“ Lietuvos eglė

2022 12 08
„Auksinė krivūlė“ įteikta Trakams | Dainius Stankus, Lietuvos savivaldybių asociacijos nuotr.

„Auksinė krivūlė“ įteikta Trakams

2022 10 11
„Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?

„Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?

2022 09 30
„Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

„Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

2022 09 29
„Aktualioji istorija“: Kas buvo Sūduva Vytauto laikais?

„Aktualioji istorija“: Kas buvo Sūduva Vytauto laikais?

2022 09 27
Muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ | M. Aleksos nuotr.

Trakuose įamžinta legenda sujaudino iki gelmių ir aktorius, ir žiūrovus

2022 08 22
Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį \ post.lt nuotr.

Lietuvos paštas pristato karaimus įamžinantį atvirlaiškį

2022 08 17
J. Kubilienės nuotr.

„Lietuvos“ ansamblis pristato „Sakmę apie dovanotą širdį“

2022 07 25
Trakų vasara 20221 | V. Ščevinsko nuotr.

Trakų 700 metų sukaktį garsins ir beveik šimto aktorių spektaklis

2022 07 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
  • Augintiniams šeimininkai išlaidų negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
35
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

Istorinė Lietuvos sostinė Vilnius - ypatingas europinis miestas, kuriame amžių bėgyje buvo kuriamas nacionalinis kultūrinis lobynas, narsiai ginamas mūsų valstybingumas...

Skaityti toliau

Trakuose nušvis „žaliausia“ Lietuvos eglė

by Ditė Česėkaitė
2022 12 08
0
Trakų Kalėdų eglė | trakai.lt nuotr.

Jau šį penktadienį Trakuose priešais Salos pilį bus įžiebta kalėdinė eglė – ko gero, pati „žaliausia“ žaliaskarė Lietuvoje. Sukonstruota iš...

Skaityti toliau

„Auksinė krivūlė“ įteikta Trakams

by Kristina Aleknaitė
2022 10 11
0
„Auksinė krivūlė“ įteikta Trakams | Dainius Stankus, Lietuvos savivaldybių asociacijos nuotr.

Spalio 7 d., Kultūros ministras Simonas Kairys Lietuvos savivaldybių asociacijos surengtose iškilmėse „Auksinės krivūlės“ apdovanojimą už kultūros puoselėjimą įteikė Trakų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  • Pagrindinis Kremliaus ginklas apie Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti
Kitas straipsnis
Cigaretės | pixabay.org nuotr.

VU ekspertai: akcizų didinimas ir ribojimai kovoje su rūkymu – lyg dūmai be ugnies

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai