Ketvirtadienis, 12 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Tamakauskas. Prof. V. Rakučio paskaita „1399 m. Vorsklos mūšis ir Kaunas“

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2025-02-01 00:02:04
191
PERŽIŪROS
1
Valdas Rakutis.

Valdas Rakutis | A. Valinskienės ir Z. Tamakausko nuotr.

Prieš kurį laiką vienoje televizijos laidoje teko matyti Valdo Rakučio vedamą vaizdinę apybraižą „Vytautas Didysis“, kurioje buvo pasakota apie Vytauto asmenybę, jo nuveiktus darbus Lietuvos labui.

Neseniai – šių metų sausio sekmadienį Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje Lietuvos Respublikos Seimo narys profesorius Valdas Rakutis po vykusių „jaunimo Mišių“ susirinkusiems lyg pratęsė minėtą apybraižą, apžvelgdamas dar vieną Vytauto gyvenimo ir veiklos epizodą – jo vaidmenį 1399 m. vykusio Vorsklos mūšio eigoje, sujungdamas ją su čia esamos minėtos bažnyčios pastatymo istorija.

Aukso ordoje chanas Tochtamyšas, norėdamas atgauti valdžią, kreipėsi į Vytautą pagalbos. Pritarus popiežiui, buvo surinkta kariuomenė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę, vadovaujamą Vytauto, sudarė ne tik lietuviai, bet ir lenkai, Vokiečių ordino riteriai, Tochtamyšo vadovaujami mongolai – totoriai.

Aukso ordos kariuomenei vadovavo chanas Timūras Kutlukas su pagarsėjusiu karvedžiu Edigėjumi. Mūšis prasidėjo 1399 m. rugpjūčio 12 dieną prie Vorsklos upės (350 km į pietus nuo Kijevo ). LDK kariuomenė mūšį pralaimėjo. Tai nulėmė keletą kartų didesnė Aukso ordos kariuomenė,

Vytautas Didysis
A. Valinskienės ir Z. Tamakausko nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gretose kovojusių mongolų-totorių savavališkas pasitraukimas iš mūšio lauko ir kitos tuomet susidėjusios aplinkybės. Mūšyje Aukso orda neteko daugiau kaip pusę savo kariuomenės karių. Mirtinai buvo sužeistas Timūras Kutlukas.

Tačiau buvo nusiaubtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės iki Lucko, žuvo diduma LDK kariuomenės karių, sritinių kunigaikščių ir vadų. Vytautui su kariuomenės likučiais pavyko išsigelbėti.

Nors LDK kariuomenė su savo sąjungininkais Vorsklos mūšį pralaimėjo, tačiau jai pavyko išlaikyti savo įtaką pietinėse žemėse, pats puolimas prieš Aukso ordą pakėlė jos politinį įvaizdį Europoje.

Toliau profesorius Valdas Rakutis papasakojo to pralaimėto mūšio sąsajas su vadinama Vytauto Didžiojo bažnyčia, pailiustruodamas pirmosios spausdintos Lietuvos istorijos autoriaus istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus teiginį: Vytautas melsdamasis, prašęs Dievo Motinos Marijos, kad ši padėtų išsigelbėti.

Atsidėkodamas, pažadėjo Mergelei Marijai pastatydinti jos vardu pavadintą bažnyčią ant upės kranto. Vieta parinkta prie Nemuno. Bažnyčia pastatyta apie 1400 m. Ji priklausė Vytauto pakviestiems pranciškonams.

Pirmą kartą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia paminėta 1439 metais. Praėjusiais metais ji atšventė 585-tąsias savo vardines. Jos bokštas pastatytas XV-XVI amžių sandūroje. Pranešėjas pažymėjo, kad tai esanti seniausia bažnyčia Kauno mieste, vienintelė Lietuvoje gotikos stiliaus bažnyčia, turinti kryžiaus pavidalo planą.

Bažnyčia labai nukentėjo XVIII amžiuje vykusio Šiaurės karo metu, 1812 metais ją niokojo ir prancūzų kariuomenė. Ji ne kartą kapitaliai remontuota.

Rusijos carų valdymo metais, aktyviai vykdant rusinimo ir stačiatikybės įtvirtinimo politiką, buvo panaikintas čia buvęs pranciškonų vienuolynas, pati bažnyčia pertvarkyta į cerkvę. Pastatą niokojo ir 1915 m. į Kauną įsiveržusi vokiečių kariuomenė, pavertusi jį metalo ir bulvių sandėliu. Bažnyčia dažnai nukentėdavo ir nuo pavasarinių Nemuno upės potvynių.

Atsikūrusi mūsų Valstybė 1919 metais gerokai buvusių okupantų nusiaubtą pastatą grąžino katalikų Bažnyčiai. Didelį bažnyčios atkūrimo darbą atliko čia jos rektoriumi paskirtas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atnaujintą bažnyčią 1920 metų rugpjūčio 15 dieną atšventino vėliau kartu su Vaižgantu pagarsėjęs literatūros kritikas ir rašytojas prelatas Aleksandras Jakštas-Dambrauskas.

Vaižgantas nuolat rūpinosi šventovės išorine ir vidine išvaizda. Didžiojo altoriaus centrinė dalis pasipuošė Petro Kalpoko nutapytu paveikslu „Vytauto Didžiojo padėka Švč. Mergelei Marijai po Vorsklos mūšio“, atspindinčio ir pačios bažnyčios atsiradimo esmę. Dabar šis paveikslas, kad geriau būtų matomas, yra šventovės vidaus kairėje navoje prie buvusio šoninio altoriaus.

Vytauto padėka Megelei Marijai
A. Valinskienės ir Z. Tamakausko nuotr.

Bažnyčią puošė to meto žinomi dailininkai – Paulius Galaunė, Alfonsas Janulis, Vytautas Bičiūnas, Petras Rimša ir Juozas Zikaras. Joje dažnai sklisdavo operos solistų Kipro Petrausko, Adelės Galaunienės, Verutės Podėnaitės Antano Sodeikos ir kitų daininkų balsai. Anot Vinco Mykolaičio-Putino, ši bažnyčia tapo „Vaižganto mistinės dvasios iškelta brangenybė“.

Nuo 1930 metų, švenčiant Vyturiaiauto Didžiojo jubiliejinius metus, šventovė vadinama Vytauto vardu, nors jos oficialus vardas yra senesnis.

Bažnyčia labai nukentėjo per 1946 metais kilusį potvynį, kada Nemuno vanduo buvo pakilęs beveik iki trijų metrų aukščio. Vadovaujant architektei Stefanijai Čerškutei, bažnyčia remontuota ir restauruota. 1982 metais atstatyta 27,9 m aukščio bokšto smailė (pagal XVII amžiaus T. Makovskio graviūrą).

Dideli bažnyčios tyrimo, restauravimo darbai atlikti 1979-1989 metais, kai jos rektoriumi dirbo kunigas Liudvikas Čechavičius. Trejus metus čia kunigavo žinomas kolekcionierius ir poetas Ričardas Mikutavičius. Jo rūpesčiu 1991 metais bažnyčios viduje pastatyta skulptoriaus Gedimino Jokūbonio sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Profesorius V. Rakutis, baigdamas savo paskaitą priminė, kad dabar Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai, bendraudami su Lietuvos mokslininkų sąjungos institutu, siekia įamžinti 1399 metais vykusio Vorsklos mūšio atminimą pastatant toje vietoje paminklą.

Tokį paminklą pastatyti jau priėmė Poltavos miesto taryba, patvirtinusi paminklo projektą ir jo pastatymo vietą. Jis turėtų būti pastatytas vėliau vykusio Poltavos mūšio lauko teritorijoje, menamoje Vorsklos mūšio vietoje. Tai būtų išreikšta ne tik pagarba žuvusiems, – pastatytas paminklas dar kartą primintų lietuvių ir ukrainiečių tautų bendradarbiavimo istorines šaknis, dar labiau skatintų ukrainiečių tautinės savimonės brandą. Belieka mums šio paminklo statybą paremti savo auka.

Dėkojame Lietuvos karo istorikui, LR Seimo nariui, humanitarinių mokslų daktarui, profesoriui Valdui Rakučiui už patirtą įdomią istorijos pamoką, už patriotinę sklaidą. Dėkojame ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektoriui dr. Arvydui Kasčiukaičiui už suteiktą erdvę minėtam pranešimui.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Tamakauskas. Pažintinis pasižvalgymas po Žemaitiją
  2. Z. Tamakauskas. Kelionė į Europos parlamentą
  3. Z. Tamakauskas. Gyvosios atminties blyksniai
  4. Z. Tamakauskas. Buvome su gyvojo Vaižganto dvasia
  5. Z. Tamakauskas. Muzikos garsai, atidarę prisiminimų kraitę…
  6. Z. Tamakauskas. Vakaronė, sušildyta vaižgantiška meile lietuvių kalbai
  7. Z. Tamakauskas. Pasveikinome Lietuvos kariuomenės kūrėją Gediminą Reutą
  8. Z. Tamakauskas. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir jo vykusio suvažiavimo nuotrupos
  9. Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“
  10. Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai
  11. Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
  12. Z. Tamakauskas. Prisimenant Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtadienį
  13. Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą
  14. Z. Tamakauskas. Susitiko Lietuvos ir Latvijos politinių kalinių ir tremtinių sąjungų atstovai
  15. Regimanto Tamošaičio Metų paskaita lituanistui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    POLTAVA. Atsimenu, kad Poltavoje stovėjo paminklas su užrašu: “Russkij narod nikogda ne zabūdet litovcev …”. Yra tas paminklas Poltavoje ar nebėrA? Gal žinote kas apie tai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Pradedamas krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimas

2026 03 12
Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda
Istorija

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Baltijos šalių vėliavos
Lietuvoje

Baltijos šalys jungiasi prie sprendimo į rinką paleisti naftos atsargas

2026 03 12
Potvynis
Lietuvoje

Aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazė

2026 03 11
Prezidento G. Nausėdos sveikinimas
Kultūra

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

2026 03 11
V. Karčiauskas-Leninas
Istorija

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.
Istorija

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai
Kultūra

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • P.Skutas apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • Marija apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Ačiū, kad priminėt apie H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedamas krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimas
  • Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai!
  • Įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos
  • Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

Kiti Straipsniai

Ekskursija Dangaus šviesulių Stebykloje (Molėtų krašto muziejus)

Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai!

2026 03 12
Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojai 2026m.

Įteiktos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

2026 03 12
Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laimėtojas dr. Adomas Klimantas

Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime dr. A. Klimantui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

2026 03 12
Sugrįžtantis paveldas – įsigytų kūrinių paroda

Valdovų rūmų muziejus Kovo 11-osios proga atidarė Vyčio simboliu pažymėtą parodą

2026 03 12
Signataras Algimantas Norvilas

A. Norvilas. Vytauto Didžiojo asmenybės gylis negali neįkvėpti, jo darbai negali nesuvienyti, tai negali nekelti pasididžiavimo

2026 03 11
Internetas

Šiltas namas – garantuotas silpnas ryšys?

2026 03 11
V. Karčiauskas-Leninas

Virtuali paroda: Lenino galva ant užšalusios Neries ledo

2026 03 11
Kazimieras Jaunius. Atvirukas, 1919 m.

V. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

2026 03 11
Nepriklausomybės aikštė po 1990 m. kovo 11 d.

Nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo: Kovo 11-osios kelias spaudoje ir nuotraukose

2026 03 11
Duris atvėrė Advokatų namai

Duris atvėrė Advokatų namai ir atidengta advokato profesijai skirta skulptūra „Gynėjas“

2026 03 11

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • P.Skutas apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
  • Marija apie M. Kundrotas. Penktoji kolona patriotine uniforma
  • Ačiū, kad priminėt apie H. Gudavičius. Atkaklūnai – ne tiktai užsispyrėliai žemaičiai
  • Ačiū, kad priminėt apie M. Sandu. Atmintis yra labai svarbi, kaip atsparumo forma, nacionalinės gynybos forma
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Panevėžys | panevezys.lt, L. Baliaus nuotr.

Panevėžyje atnaujinamos istorinio centro gatvės ir viešosios erdvės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai