Žymos archyvas: Viešvilės rezervatas

Kuo ypatingas ruduo Viešvilės rezervate (1)

Viešvilės rezervatas | lrv.lt nuotr.

Kuomet šiugždendami nuo medžių baigia kristi susivėlinusieji lapai, tai dažniausiai sutampa su trečiojo rudens mėnesio pradžia. Gal tik jauni beržai ilgiau laiko juos kybančius, kurie pamažu rusvėjantys ir nuogos tuštumos vis labiau spaudžiami pavieniui atsiskiria nuo šakų papildydami storėjantį krituolių sluoksnį. Kuo ypatingas šis lapkritis gamtoje – gamtininko Algio Butlerio stebėjimai…

Ilgesingai pulkelyje švilpaujančios juodagalvės sniegenos priduoda rudeniui liūdesio spalvų. Bet ne visur tokios gedulingos žengimo žiemon būsenos. Pamiškės nuotaiką pagyvina būrelis ilgauodegių zylių. Šios nenustygsta nuolat straksėdamos šakose. Kitų rūšių zylės atvirų vietų vengia labiau, todėl Skaityti toliau

Atidaryta Viešvilės rezervato lankytojų centro ekspozicija (0)

Viešvilės gamtinio rezervato lankytojų centras | vstt.lt nuotr.

Gegužės 23 dieną visuomenei pristatyta nauja Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro ekspozicija, kurios tema atspindi šio rezervato esmę – „Upelis vidur girios“. Ekspozicijoje bandoma atsakyti į dažniausiai lankytojams kylantį klausimą – kuo ypatinga rezervato gamta, kas čia saugoma.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris džiaugiasi, kad atvykusieji į lankytojų centrą pasisems naujų žinių, įspūdžių ir atgal iškeliaus įgiję išsamesnį suvokimą apie būtinybę išsaugoti Viešvilės gamtinio rezervato vertingą bei išskirtinę gamtą. Skaityti toliau

Saugomose teritorijose gausėja lankytojams pritaikytų objektų (0)

Jurkiškio upelio pažintinis takas | vstt.lt nuotr.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) vykdomas projektas „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ leis šalies saugomose teritorijose gerokai pagausinti lankytojams pritaikytų objektų.

Keliuose valstybinių parkų lankytojų centruose bus sukurtos šių parkų gamtos ir kultūros paveldo vertybes pristatančios ekspozicijos. Jos bus atidarytos Viešvilės gamtiniame rezervate, Kurtuvėnų ir Pagramančio regioniniuose parkuose, Žuvinto biosferos rezervate. Skaityti toliau

Saugomose teritorijose šiandien minima Pelkių diena (0)

Pažintinis takas Amalvos pelkėje | vstt.lt nuotr.

Vasario 2 dieną minima Pasaulinė pelkių diena. Nacionalinių, regioninių parkų bei rezervatų direkcijos tradiciškai mini Pelkių dieną įvairiais renginiais ir žygiais po mūsų krašto pelkes.

Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos visos planetos išlikimui svarbios pelkės. Skaityti toliau

Pasaulinę pelkių dieną gamtosaugininkai primena pelkių svarbą (0)

 Aukštumalos aukštapelkė Nemuno deltos regioniniame parke | VSTT nuotr.

Vasario 2-ąją, minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių apsaugą Lietuvoje. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Pelkėms išsaugoti steigiami telmologiniai (pelkių) draustiniai.

Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Skaityti toliau

Žiema nuo kito barsuko šono (0)

Viešvilės regioninio parko nuotr.

Žiema persivertė į kitą pusę. Dienos ilgyn, o žiema kol kas nėra nei nuožmi, nei kuo nors dar išskirtinė. Pasižvalgykime po gamtą kartu su Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovu Algiu Butleriu.

Žiemos laikmečio gyvenimas savitas, nors ne kiekvieno akiai pastebimas. Miškuose neįšalusią žemę kuičia šernai, kurių tokios veiklos žymių lopai  tamsuoja baltame negausaus sniego fone. Net pelkėse įšalas laikosi tik tarpukupstėse, o iškilūs samanų patalai smenga vos užminti. Elniai, stirnos irgi išgyvena be vargo. Skaityti toliau

Aptikta reta vabalų rūšis (0)

Didysis sprakšis – labai retas vabalas | VSTT nuotr.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija informavo, kad Europos mastu saugomoje teritorijoje, kuriai suteiktas „Natura 2000“ statusas – Karšuvos girioje buvo surastas vienas rečiausių saugomų Lietuvos vabalų – didysis sprakšis (Stenagostus rufus).

Didysis sprakšis – stambiausias savo šeimos atstovas. Kūno ilgis siekia 20–28 mm. Lervos 5 metus vystosi negyvoje stambių pušų, rečiau eglių, medienoje. Literatūroje nurodoma, jog dažniausiai laikosi kelmuose ir stuobriuose žemiau žemės paviršiaus. Skaityti toliau

Žvirblinių pelėdų ruduo Viešvilės rezervate (0)

zvirbline peleda_vstt.lt

Mažiausios šalyje žvirblinės pelėdos, po septynių stebėsenos metų, pradžiugino Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato specialistus. Dabar rezervate suskaičiuojama apie dvylika porų. Rezervato miškai su savo netrukdomai bręstančiais medynais sukuria vis palankesnes sąlygas mažiausiai pelėdikei gyventi.

„Per daugiau nei porą dešimtmečių rezervato gyvojoje gamtoje įvykusias permainas, prisimename rūšis, kurių palankūs būklės pokyčiai daugiau nei akivaizdūs. O jų biologine įvairove turtingose buveinėse nemažai. Gal išskirtinai palankūs orai, Skaityti toliau

Karšuvos girios pažiba – kurtinys Krunka (1)

Gražuolis Krunka | Viešvilės VGR nuotr.

Veislyne išsiritęs kurtiniukas niekuo nesiskyrė nuo savo laisvėje išsiritusių gentainių. Artėjant mėnesio amžiui ėmė krypti kojelės pėda. Svoris augo, paukštis brendo, o kojos pėda jis nustojo remtis. Kolegos iš Lenkijos, kurių buvo paprašyta patarti kaip padėti ligoniukui, patarė užmigdyti. Direkcijos specialistai rankų nenuleido ir ėmė bandyti gydyti patys. Net buvo sumontavę „dirbtinį sąnarį“ krypstančiai kojai sutvirtinti. Po didelių ir išradingų pastangų pasisekė. Net veterinarai stebėjosi, kad kojelė išsitiesino. Jokių ligos pėdsakų neliko. Taigi, pirmosios rezervato kurtinių vados veislyne išaugintas patinas Krunka (gavęs vardą dėl buvusios kreivos kojelės) buvo paleistas į gamtą 2011 m. spalio 4-ąją. Skaityti toliau

Rudens ženklai Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate (0)

O.Drobelienės nuot.

Išskrendančių paukščių sparnais mums moja išeinanti vasara. Traukiasi, užbaigdama sausringą pusmetį, kuomet gamtą kamavo kritulių stygius. Užtat galėjome džiaugtis giedrais orais ir saule. Lieka viltis, kad gamta atsigriebs rudenį.

„Pelkėti Viešvilės rezervato plotai beveik virto sausuma. Daugelį klampynių galima įveikti beveik nesušlampant batų. Žemapelkėje viksvos beveik siekia smakrą, susiverdamos virš einančiojo galvos. Šiugžda nendrių stiebai. Protakose, kuriomis šlapiuoju laikotarpiu pelkių vandens perteklius suplūsta Viešvilėn, dabar tik šiek tiek Skaityti toliau

Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate (0)

Meškauogė ir žydintis viržis | Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Gamtoje niekada nebūna nuobodu. Net ir tada, kai ją gerai pažįsti. Visada gali išvysti ką nors netikėto ir naujo. Laikui keliaujant gamtos ratu jau galime pradėti skaičiuoti šių metų sėkmes ir praradimus. Pasižvalgykime po Viešvilės gamtinį rezervatą kartų su direkcijos gamtininkais.

Nemažai gyvūnų ir augalų baigė savo dauginimosi sezoną ir nebeliko ankstesnio visuotinio gyvybės šurmulio, netgi savotiškos skubos. Miško laukymėse, pakelėse išsistiebė ir pražydo gauromečiai, paprastosios rykštenės. Geru mėnesiu ankščiau žemapelkėse žydėję vilkdalgiai žaliose mėsingose dėžutėse augina sėklas, tačiau šalia dar matyti vėlyvi tik dabar geltonus Skaityti toliau

Tylanti vidurvasario gamta (0)

Pilkoji meleta | Viešvilės rezervato nuotr.

Gamtoje niekada nebūna nuobodu. Net gana gerai ją pažįstant, bet kada išvysti ką nors netikėto ir naujo. Laikui keliaujant gamtos ratu, dabar jau galime pradėti skaičiuoti šių metų sėkmes ir praradimus. Vasarai pasiekus pusiaukelę, nemažai gyvūnų ir augalų baigė savo dauginimosi sezoną ir nebeliko to ankstesnio visuotinio gyvybės šnibždesio, netgi savotiškos skubos ir šiuo metu dažniau regime tai, kam tik dabar išmušė jų valanda. Miško laukymėse, pakelėse išsistiebė ir pražydo gauromečiai, paprastosios rykštenės. Geru mėnesiu ankščiau žemapelkėse žydėję vilkdalgiai žaliose mėsingose dėžutėse augina sėklas, tačiau šalia dar matyti vėlyvi tik dabar geltonus vainiklapius išskleidę augalai. Dabar čionai ir drėgnesnėse pievose pats raudoklių Skaityti toliau

Vasara gausina gamtos turtus (0)

efoto.lt | R.Jablonskio nuotr.

Gamta dabar išgyvena tikrąjį pilnatvės laiką. Aplink viskas veši, žaliuoja, žydi, klesti, tik spėk dairytis. Pokyčiai veja vieni kitus ir laiku nesuskubęs juos pamatyti, to paties sulauksi tiktai po metų. Štai putinai augina uogas, o vėlyvesnieji žiedai baigia nubarstyti paskutinius vainiklapius. Artojoje žaliose briaunuotose dėžutėse sėklas brandina pelkinės liūnsargės, iš tolo stiebų viršūnėse boluoja pūkiniai kupstinių švylių sėklų skristukų kuokštai. Dar vis gausiai žydi spanguolės ir rausvi grakštūs žiedai – tikra pelkės puošmena. Skaityti toliau

Viešvilės rezervate perės dešimt porų gervių (0)

Prophotohome.com nuotr.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo skaičiuojamos rezervate perinčios gervių poros.

„Mūsų rezervato teritorija laikoma viena iš tankiausių Lietuvoje šių paukščių perimviečių. Šiais metais suskaičiuotos devynios poros rezervato teritorijoje ir 1 apsaugos zonoje. Tai beveik nepakitęs kasmetinis perimviečių skaičius. Kiekvienais metais šioje teritorijoje peri 8–12 gervių porų. Atrodytų keista, kad migracijų metu matome tūkstančio ar kelių tūkstančių paukščių sankaupas, o vienoje didžiausių šalies Skaityti toliau

Viešvilės rezervate perės dešimt porų gervių (0)

Gervė |  „Lututės“ archyvo nuotr.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo skaičiuojamos rezervate perinčios gervių poros.

„Mūsų rezervato teritorija laikoma viena iš tankiausių Lietuvoje šių paukščių perimviečių. Šiais metais suskaičiuotos devynios poros rezervato teritorijoje ir 1 apsaugos zonoje. Tai beveik nepakitęs kasmetinis perimviečių skaičius. Kiekvienais metais šioje teritorijoje peri 8–12 gervių porų. Atrodytų keista, kad migracijų metu matome tūkstančio ar kelių tūkstančių paukščių sankaupas, o vienoje didžiausių šalies perimviečių teritorijoje jų peri vos viena dešimtis. Visa paslaptis gervių biologijoje. Gervių porų lizdinės teritorijos Skaityti toliau

Tarp žiemos ir pavasario (0)

Viešvilės valstybinio rezervato nuotr.

Pasibaigus pirmajam balandžio dešimtadieniui gamta dar nebuvo išbridusi iš žiemos. Laukiamas masinis sugrįžtančių sparnuočių rūšių antplūdis Karšuvos girios kol kas nepasiekė. Per daugiau nei dvidešimtmetę rezervato istoriją gamtos reiškinių vėlavimu išsiskyrė tiktai 1996-ųjų metų pavasaris.

Tuomet, laukdami įkyrėjusios ilgos žiemos pabaigos irgi stebėjome kažką panašaus. Instinkto genami namo, sparnuočiai per ilgai užtruko pakeliui į savus kraštus, tačiau ankstyvesni sugrįžėliai čia rado atšiaurią gamtą, kurioje išgyventi tapo sunkia užduotimi. Štai gervės Skaityti toliau

Valstybiniuose rezervatuose jau bunda gamta (0)

Alkas.lt nuotr.

Ilgėjančios, šiltėjančios dienos skelbia pavasario pradžią. Saulė vis aukščiau pakildama po lopinėlį išlaisvina sukaustytą žemę nuo sniego ir ledo gniaužtų. Gamta po truputį bunda po ilgo žiemos miego. Tiesa, miškuose mums suprantamo pavasario su žibuoklių kilimu dar teks lukterėti. Paieškokime pavasario ženklų Lietuvos gamtiniuose rezervatuose.

Pasak Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausios ekologės Aušros Urbonienės, „jau užfiksuoti grįžę vieversiai, garniai, žąsys, pempės… Tetervinai pasidabinę vestuvių apdaru – iškeltu baltu pauodegiu bei raudonais „antakiais“. O kokios romantiškos Skaityti toliau

Į nugarą kvėpuoja pavasaris (0)

Viešvilės regioninio parko nuotr.

Stovint kalendorinėje metų laikų takoskyroje trumpam atsisukime atgal. Viena tikrai akivaizdu: palyginti plona sniego danga ir švelnūs orai gyvūnijai nesukėlė didesnių rūpesčių. Toks buvo ir paskutinis žiemos mėnuo ir su tokiomis nuotaikomis pasitinkame pavasarį. Jau nuo pat vasario pradžios nuolat jutome pokyčius, liudijančius apie gamtoje prasidėjusį lūžį. O dabar kaip niekad anksčiau jaučiame kaip kiekvienoje gamtos kertėje vis aktyviau knibžda gyvybė.

Vasario gale jau kone pastoviai giedojo didžiosios, paprastosios pilkosios ir šiaurinės pilkosios, mėlynosios, juodosios zylės. Eglyne skardeno lipučiai, per šilų tolius skverbėsi Skaityti toliau

Aptiktos dar dvi retų samanų rūšys (0)

Žalioji dvyndantė | Viešvilės rezervato nuotr.

Ilgas ruduo, besniegė žiema ir ankstyvas pavasaris – palankus metas samanų tyrinėjimams. Šiuo laikotarpiu samanų nedengia žolinė augalija ir jos labiau krinta į akį. Ypač didelė samanų įvairovė yra senuose drėgnuose ūksminguose spygliuočių miškuose. Tokiomis buveinėmis Viešvilės rezervatas tikrai turtingas, o metams bėgant ir medynams senstant, jų vis daugėja. Iš 93 samanų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rezervate iki šiol buvo aptiktos 26.

Tai keliomis rūšimis daugiau nei žiedinių augalų, kurių Raudonojoje knygoje yra virš dviejų šimtų. Skaityti toliau

Atėjo ruduo į Viešvilės gamtinį rezervatą (0)

© Uschi Hering, Dreamstime.com

Spalio vidurys sakytume beveik toks kaip visada. Tik šilumos kiek daugiau ir dar vis nesulaukėme šalnų. Ruduo kryptingai griauna žaliąjį vasaros palikimą ir kartu su tolydžio trumpėjančiomis dienomis vis dažniau mus aplanko ūkanos. Jei ir norėtume dar kur surasti spalvų ir šviesos, tai geriausia tam vieta būtų aukštapelkė. Nušvitusi žalių, gelsvų, raudonų kiminų spalvomis su nuolat lietaus skalbiamais rustančiais baltųjų saidrų stiebais, žaliais ar jau vasaros spalvas prarandančiais kupstinių švylių lapų kuokštais. Gelsvame pelkės fone net sodrių spalvų stokojančios mažaūgės pušelės atrodo žalesnės. Skaityti toliau

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate jaučiama vasaros pabaiga (1)

 efoto.lt, Egidijaus nuotr.

Iki tvankumo karšta ar bent šilta, nejuntamai sutrumpėjusi diena dar vis išlaiko vasariškas nuotaikas. Bet pasidairius gamtoje visiškai akivaizdu, kad jau ruošiamasi naujam gyvenimo tarpsniui. Daugybė augalų išbarstė ar tebesėja sėklas, gelsta ir iki kitų metų vienas po kito pamažu džiūdami pradingsta dar vis tebežaliuojančių rūšių priedangoje. Tiesa, pakankamai lietaus laistomose pievose netrūksta žalumos ir vešlumo. Numinti žolėdžių žvėrių takai veda būtent ten, kur augmenija pati maistingiausia. Skaityti toliau

Gausos metas – birželis (0)

efoto.lt | R.Jablonskio nuotr.

Birželis visada toks: aplink viskas klesti, auga, bręsta, gausėja. Žmonių gyvenimo įvykiai prieš gamtos atsinaujinimo jėgą ir mastus atrodo blankiai ir jiems neprilygsta nė iš tolo. O ir pati pokyčių sparta įspūdinga. Nespėjai ko nors pamatyti laiku – tokios progos sulauksi tiktai kitais metais. Pelkėse neseniai paskutinius vainiklapius nubarstė ir dabar uogas nokina tekšės, pro kiminyne išsirikiavusias pušis vis rečiau kur besuboluoja gailių žiedai. Skaityti toliau

Balandžio girioje verda gyvenimas (0)

efoto.lt | A.Lukšos nuotr.

Sulig kiekviena balandžio diena praeitin grimzta paskutiniai žiemos pėdsakai. Pelkinių miškų ūksmėje dar aptinkame nuosekliai mažtančius įšalo lopus kas ir būtų ženkliausias praėjusio metų laiko palikimas. O šiaip aukštaliemeniuose juodalksnynuose jau ne pirma diena kukliai geltonai žydi pražangialapės blužnutės, palengva kyla šviežia karčiųjų kartenių lapų žaluma, glaudžiu guotu ūgtelėjo daugiamečiai laiškeniai, iš pumpurų skleidžiasi ievų, šermukšnių lapai. Įsaulyje pražydo blindės, kiškiagrikiai, o šalpusniai žiedus jau išskleidė net pavėsingoje miško pakelėje. Skaityti toliau

Gamtoje vis daugiau pavasario (0)

Jerubė – Bonasa bonasia – Hazel Grouse, E.Kavaliausko nuotr.

Kiekvienas metų laikas turi savitą bruožą. Šis pavasaris išsiskiria tolygia bei nuoseklia eiga. Be jokių stabtelėjimų ir skubos. Kritulių iki šiol sulaukta labai mažai. Nestora per žiemą susikaupusi sniego danga sunyko palengva nesukeldama potvynio Viešvilėje. Vagoje vanduo pakilo, tačiau neišsiliejo iš krantų į slėnius kaip dažnai tokiu metu anksčiau nutikdavo. Naktimis vis sugrįžtantis šaltis kliudė vykti greitesniems pokyčiams. Tačiau dabar surasti bent menkus sniego likučius būtų sunki užduotis. Tuo tarpu ledo dar pakankamai.

Pelkėje likęs įšalas, nors daug kur šiluma jį jau atitirpdė ir kojos prasmenga gilyn į klampynę ar samanas. Kovo dvidešimt septintąją didžiąją dalį Buveinių ežero tebedengė ledas. Tiktai rytiniame pakraštyje raibuliavo vanduo. Skaityti toliau

Atlėgus šalčiams, pamažu bunda gamta (1)

viesvile.lt nuotr.

Atlėgus spustelėjusiems šalčiams ir kalendorinei žiemai artėjant link pabaigos, gamtoje iškart pajutome pagyvėjimą. Pamiškėje ėmė tilindžiuoti didžiosios zylės, pragydo paprastosios pilkosios ir šiaurinės pilkosios zylės. Eglyne suskardeno lipučiai, juodosios zylės. Medžių viršūnėse ėmė švilpauti bukučiai, suklykčiojo ir viena kitą vaikytis ėmė juodosios meletos, o rytais pasigirdo ir galingas jų būgnijimas snapu.

Apie tuoktuvių pradžią tarškindami sausuoles šakas ar nudžiūvusius medžius pranešė ir didieji margieji geniai. Žiemojantys paukščiai akimirksniu įvertino palankiai pasikeitusius orus ir tuoj pat atkuto. Skaityti toliau

Reta kerpė rasta Viešvilės rezervate (0)

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate neseniai rasta itin reta kerpė – baltagyslė meškapėdė (Peltigera degenii Gyeln.). Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą 0 (Ex) kategorijoje, t.y. laikoma išnykusia. Rezervate retoji kerpė pastebėta mišriame pelkiniame miške ant pūvančio stuobrio. Kerpių atpažinimui reikalingos specialios žinios ir patirtis. Kerpę rado rezervato vyresnioji biologė Asta Uselienė, tačiau šios kerpės pavyzdys buvo analizuojamas Botanikos instituto Mikologijos laboratorijoje dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri ir nustatė rūšį. Skaityti toliau

Surastas išnykusiu laikytas augalas (0)

Nemuno deltos regioniniame parke esančioje Aukštumalės pelkėje rastas labai retas augalas – šukelinis kiminas (lot. Sphagnum imbricatum). Šie kiminai pirmą karta paminėti daugiau kaip prieš šimtą metų ir laikyti išnykusiais.

Šią retą kiminų rūšį pastebėjo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai Vytautas Uselis ir Asta Uselienė kartu su Nemuno deltos regioninio parko ekologu Robertu Kubiliumi, kai lankėsi Aukštumalės pelkėje, siekdami įvertinti kaip atsikuria augalija po birželio pradžioje įvykusio gaisro. Skaityti toliau