Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo skaičiuojamos rezervate perinčios gervių poros.
„Mūsų rezervato teritorija laikoma viena iš tankiausių Lietuvoje šių paukščių perimviečių. Šiais metais suskaičiuotos devynios poros rezervato teritorijoje ir 1 apsaugos zonoje. Tai beveik nepakitęs kasmetinis perimviečių skaičius. Kiekvienais metais šioje teritorijoje peri 8–12 gervių porų. Atrodytų keista, kad migracijų metu matome tūkstančio ar kelių tūkstančių paukščių sankaupas, o vienoje didžiausių šalies perimviečių teritorijoje jų peri vos viena dešimtis. Visa paslaptis gervių biologijoje. Gervių porų lizdinės teritorijos yra nutolusios viena nuo kitos maždaug kilometro atstumu ir kurias paukščiai įnirtingai gina nuo savo gentainių. Dar gervių porų pasirinkta vieta lizdui turi būti būtinai apsupta vandens, kuris apsaugo lizde sudėtus kiaušinius, o vėliau ir išsiritusius jauniklius, nuo antžeminių plėšrūnų – lapių, kiaunių, mangutų. Nuo plėšriųjų paukščių gervės dažniausiai lizdus apgina pačios. Tad, kad ir dešimčiai lizdaviečių reikalingi gana didžiuliai užmirkusių miškų ir pelkių plotai. Dažnai pasitaiko, kad skaičiuotų porų skaičius pasipildo dar viena ar dviem, nes ankstų rytą, prieš išskrisdamos į mitybos plotus ne visos gervės klykesiu praneša apie savo lizdavietės vietą“ – pasakojo Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausias inspektorius Saulius Bartminas.
Tradicinėje gervių apskaitoje dalyvavo Tauragės „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos jaunieji ekologai vadovaujami geografijos mokytojos Eglės Rupšienės bei svečiai iš kitų Lietuvos miestų. Kai kuriems gervių skaičiuotojams ypatingai pasisekė. Pelkėje jie stebėjo ir nufilmavo kurtinio patino tuoktuvių ritualą. Gervių skaičiuoti išvykstama vakarop. Balsai fiksuojami paryčiui. Vėliau pagal pateiktus duomenys suskaičiuojamos grakštuolės gervės. Retas baleto spektaklis gali prilygti tuoktuviniam gervių šokiui. Bent kartą gyvenime jį vertėtų pamatyti, bent jau ekrane.
