Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate neseniai rasta itin reta kerpė – baltagyslė meškapėdė (Peltigera degenii Gyeln.). Ji įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą 0 (Ex) kategorijoje, t.y. laikoma išnykusia. Rezervate retoji kerpė pastebėta mišriame pelkiniame miške ant pūvančio stuobrio. Kerpių atpažinimui reikalingos specialios žinios ir patirtis. Kerpę rado rezervato vyresnioji biologė Asta Uselienė, tačiau šios kerpės pavyzdys buvo analizuojamas Botanikos instituto Mikologijos laboratorijoje dr. Jurgos Motiejūnaitės, kuri ir nustatė rūšį.
Lietuvoje žinoma 15 meškapėdžių rūšių. Jų gniužulai lapiški, stambūs, plokšti, primena meškos pėdą. Baltagyslė meškapėdė auga ant samanų ir dirvožemio, ant apsamanojusių išvartų bei kelmų, paprastai gana drėgnuose ir senuose miškuose.
Šios kerpės gniužulo viršutinė pusė melsvai pilka, blizganti. Apatinė pusė balta, su ryškiomis baltomis, link centro kiek rusvėjančiomis gyslelėmis. Gniužulai su blizgančia viršutine puse būdingi kelioms meškapėdžių rūšims, tačiau jų visų apatinė pusė arba tamsi, arba be gyslelių. Baltos gyslelės apatinėje gniužulo pusėje taip pat būdingos šunvaistei ir gūbriuotąjai meškapėdėms, tačiau šių rūšių gniužulų viršutinė pusė neblizga, o lakštų galiukuose matyti veltiniškas paviršius.
Anksčiau buvo žinoma viena baltagyslės meškapėdės radavietė Trakų rajone esančiame Varnikų miške, tačiau nuo 1930 m. jos niekur nebuvo rasta. Baltagyslė meškapėdė paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje, šiaurinio ir vidutinio klimato zonose, yra pusiau žemyninė rūšis. Visame paplitimo areale – gana reta.
