Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Balandžio girioje verda gyvenimas

www.alkas.lt
2012 04 23 06:00
0
efoto.lt | A.Lukšos nuotr.

efoto.lt | A.Lukšos nuotr.

efoto.lt | A.Lukšos nuotr.
efoto.lt | A.Lukšos nuotr.

Sulig kiekviena balandžio diena praeitin grimzta paskutiniai žiemos pėdsakai. Pelkinių miškų ūksmėje dar aptinkame nuosekliai mažtančius įšalo lopus kas ir būtų ženkliausias praėjusio metų laiko palikimas. O šiaip aukštaliemeniuose juodalksnynuose jau ne pirma diena kukliai geltonai žydi pražangialapės blužnutės, palengva kyla šviežia karčiųjų kartenių lapų žaluma, glaudžiu guotu ūgtelėjo daugiamečiai laiškeniai, iš pumpurų skleidžiasi ievų, šermukšnių lapai. Įsaulyje pražydo blindės, kiškiagrikiai, o šalpusniai žiedus jau išskleidė net pavėsingoje miško pakelėje. Pašalas naktimis sugrįžta vis rečiau ir tai augalams didžiulis postūmis.

Pievose po paskutinio lietaus kyla nauja žolė, sekliame vandenyje auga pelkinių purienų lapai.

Palei pelkinius miškus nusidriekusiuose eglynų juostose spėjo prakusti šernių auginami jaunikliai. Užklupta dažna patelė nė nesiskubina trauktis tolyn nuo guolio ir pratisai kriūkdama gąsdina prisiartinusįjį. Elnių pamėgtuose miškuose ant žemės draikosi plaukų kuokštai. Žvėrys keičia savo kailį. Oda padengti naujieji patinų ragai tįstelėjo ir praaugo sprindį. Dabar atsirandanti pirmoji jauna žolė žvėris vilioja į vandeningus ir klampius juodalksnynus bei pamiškės pievas.

Dabar gamtoje verda tikrosios lenktynės dėl vietos po saule. Eglyno ir šlapio miško sandūroje neseniai stebėta kelių juodųjų strazdų patinų kova, matyt, dėl labai tinkamos teritorijos – įprastas šio meto santykių tarp daugelio gyvūnų rūšių pavyzdys. Netgi pelkių ežeruose trumpam susispietusių cyplių pulkeliuose geltonkaktis patinėlis nepraleidžia progos peštelti snapu už plunksnų arčiau priplaukusį kaimyną. Kovojantys dėl vienintelės patelės du rudagalvių kryklių patinai savo santykius bando išsiaiškinti ore. Nuo vandens pakilusių ir veržliai ratais lekiančių trijų rudagalvių kryklių skrydis primena lenktynes. Besileidžiantys žemyn patinai susikimba ir pliumpteli vandenin. Abu paukščiai panyra ir pasirodo ne iš karto. Patelė tiktai stebi užvirusią kovą. Abudu vėl pakyla dar veržliau skristi ir darkart pasigainioję ir, matyt, nuvargę tekšteli vandenin beveik greta vienas kito ir palengva prisiartina prie tolėliau rungtynes stebėjusios patelės. O štai dviejų klykuolių porų grupėje visiška darna ir pakili tuoktuvių nuotaika. Abu patinėliai užtikrintai turi po patelę ir protarpiais kraipydamiesi prieš savo drauges pasipuikuoja tuoktuvių apdarais. Ežerų pakraščiuose plūduriuoja ar tarp viksvų pakrantėse ramiai stypso beveik vien tiktai didžiųjų ančių patinai. Tai susimeta vandenyje į draugiškas grupes, tai vėl išsikirsto kas sau. Šių ančių porų jau mažai. Mat patelės jau nuskubėjo dėti kiaušinių arba jau peri. Pavasarį bei rudenį ežerai patys gyviausi. Tada ten gali aptikti tai ko kitu laiku neišvysi. Štai jau ne pirmą kartą Gličio ežeran užlysta gulbės giesmininkės, o mažesniajame – Buveinyje apsistojo šaukštasnapių ančių pora.

Pelkėse visa jėga kunkuliuoja gyvenimas. Teksi, mekena perkūno oželiai, nuolat vandeningoje upelio vagoje žvygčioja ilgasnapės vištelės, gieda nendrinės startos. Gretimame juodalksnyne vinguriuoja skambi brastinio tilviko giesmė. Vakarop čia pat atgyja pastarojo giminaitės slankos ir kurkdamos bei ciksėdamos lekia lėtu tuoktuvių skrydžiu vis tuo pačiu ore nusibrėžtu taku. Jei ne tai, niekada nė nepamanytum, kad šitų paukščių tiek daug. Viskas baigiasi jau tamsoje. Mėnesėtą naktį šitų miško tilvikų tuoktuvių ritualai ore užtruko kur kas ilgiau. Savotiškai keista matyti kaip slankos lyg kokios pelėdos plasnoja vaiskioje nakties šviesoje. Suopių poros kartu nebematyti. Tiktai patinas tęsia kasdienius medžioklių skrydžius, o patelė dienas leidžia lizde. Į senąjį savo lizdą berže po metų pertraukos sugrįžo vištvanagiai. Dar balandžio pradžioje gretimame medyje tupėjo vienas iš plėšrūnų, kuris pasirodžius žmogui netrukus ėmė energingai kikenti ir ne ką te nutolo nuo savo gūžtos. Lizdus krauna didžiosios, paprastosios pilkosios zylės. Eglyne giedantis eglinis kryžiasnapis privertė suklusti. Nors tai ne jų antplūdžio metai, bet visgi pavienės poros ko gero pasiliko perėti.

Šiemet ilgokai laukti dirviniai sėjikai dar nebuvo grįžę ir kovui baigiantis. Pavasaris be skubos, tačiau sėjikai dažniausiai nelaukia kol paskutiniojo sniego ir įšalo nebeliks. Šiemet nežinia kodėl kelyje link savosios pelkės užtruko ilgiau nei įprastai. Tačiau, po ilgesnės pertraukos aplankius balandžio devintąją skambiai švilpčiojo ir į orą kilo trijų porų sparnuočiai. Aukštesnėje pušelėje melodingai giesmę traukė plėšrioji medšarkė. Nuo nežinomų laikų šie abiejų rūšių paukščiai yra neatskiriama aukštapelkės dalis.

Pušyne pupsi lututės. Mėnulio pilnaties naktys esančios kaip pats geriausias laikas jų klausytis susiklostė ypač nepalankiai. Stiproki vėjai ir jų atginti mėnesieną užslinkę debesys sukliudė aktyviai giedoti pelėdoms. Dabar, orams aprimus, gali jas išgirsti, tačiau giesmės skamba be užsidegimo ir su gerokais pertrūkiais.

Vienų paukščių keliauninkų akivaizdžiai mažėja arba visiškai nebematyti, bet kitiems dar – skrydžio perimviečių link metas. Tylią naktį danguje iš tolo pasigirsta artėjantys ilgesingi didžiųjų kuolingų balsai. Retesniame lapuotyne ar kur papievyje užgoždamas kitus garsus pinasi baltabruvių strazdų būrio klegesys. Pasibaigus traukimo laikui, šie paukščiai rezervate aptinkami retai. Galbūt čia peri vos viena kita pora. Jau pasirodė vėlyvesnieji migrantai. Keletas dienų, kai šiltesniu oru pragysta pilkosios pečialindos. Gana anksti- balandžio keturioliktąją pušyne stebėtas giedantis margasparnės musinukės patinėlis. Pamažu įsismagina ankstėliau parlėkę eglučių tankumynų mėgėjai erškėtžvirbliai. Jų balsus kiek nustelbia daug kur kaimynystėje įsikūrusios, regis, šiemet gausesnės liepsnelės.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gamtoje vis daugiau pavasario
  2. Atlėgus šalčiams, pamažu bunda gamta

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava

L. Milčius. Pavasario taku

2021 04 11
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Kaip atsikratyti pelėsio ir kurmių

2021 04 06
Kokia yra folio rūgšties reikšmė mūsų sveikatai

Kaip papildyti vitaminų atsargas?

2021 04 04
Lenkijoje ir Vengrijoje patvirtinti nauji paukščių gripo židiniai

Kokie paukščiai jau sugrįžo?

2021 04 03
Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia

Šiandien – Gandrinės!

2021 03 25
Bunda pavasaris girioje

Bunda pavasaris girioje

2021 03 23
Maisto sauga – kiekvieno rūpestis

Pavasaris – metas išvalyti ne tik namus, bet ir kūną

2021 03 20
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Z. Balčytis: Ar Aplinkos ministerijai rūpi, kaip išsaugoti nepakartojamą Pamario kraštą?

2021 03 10
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip saugoti ir tvarkyti maistą namuose?
Gamta ir žmogus

Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką

2021 04 17
„Rail Baltica“ ieško rangovo ilgiausio Baltijos valstybėse geležinkelio tilto statybai
Naujienos

„Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių

2021 04 17
Besilaukiančioms moterims patariama vengti ant grotelių keptos mėsos
Gamta ir žmogus

Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?

2021 04 17
Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems
Gamta ir ekologija

Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

2021 04 17
unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės

2021 04 17
Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”
Kultūra

Bus pristatyta paroda „Svarbiausias reikalavimas aktoriui – gyventi scenoje. B. Babkauskas”

2021 04 17
Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos
Kultūra

Išrinktos 2020-ųjų Metų knygos

2021 04 17
Tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių. Kaip elgtis?
Gamta ir ekologija

Bandoma „prikirpti uodegas“ kiemuose paliktų senų automobilių savininkams

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visi maisto gaminiai turi galiojimo laiką
  • „Rail Baltica“ Kaunui atveria naujų galimybių
  • Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?
  • Geros žinios ekologiškai ūkininkaujantiems

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 742; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 705; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 643; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 422; komentarų: 33

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

L. Milčius. Pavasario taku

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 11
3
K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava

Gervės skrenda ir skrenda Visą dieną gervės skrenda ir skrenda Per pilką arimą aukšto dangaus. Jame nepaklysta, kelią suranda. Skrisdamos...

Skaityti toliau

Kaip atsikratyti pelėsio ir kurmių

by Ditė Česėkaitė
2021 04 06
0
Nuo alergijos gali apsaugoti bučinys šuniui

Šalčio ir sniego nepagailėjusi žiema tapo rimtu išbandymu vejai. Žinovai atkreipia dėmesį, kad šiemet svarbu pernelyg neskubėti žadinti vejos ir...

Skaityti toliau

Kaip papildyti vitaminų atsargas?

by Ditė Česėkaitė
2021 04 04
0
Kokia yra folio rūgšties reikšmė mūsų sveikatai

Nors už lango vis skaisčiau šviečia saulė ir į lauką kviečia bundanti gamta, tačiau kai kuriems iš mūsų trūksta energijos...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Paliekam, atiduodam, užleidžiam apie R. Karbauskis. Valdanti dauguma atrodo apgailėtinai
  • Rimgaudas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • LGGRTC SIENA apie Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys
  • Ar nepanašu? apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
Kitas straipsnis
Lietuvaitės, nugalėjusios ledkalnius

Lietuvaitės, nugalėjusios ledkalnius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai