Vasario 2-ąją, minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nori atkreipti visuomenės dėmesį į pelkių apsaugą Lietuvoje. Siekiant išsaugoti išlikusias pelkes, nemažai jų įtraukta į ES saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Pelkėms išsaugoti steigiami telmologiniai (pelkių) draustiniai.
Tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, taip pat Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio – Svylos – Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Pelkių dieną saugomų teritorijų direkcijos pasitinka gamtosauginiais renginiais. Nemuno deltos regioninio parko direkcija vasario 4 dieną 10 val. kviečia klampoti, bristi ir šuoliuoti po vieną didžiausių Lietuvoje aukštapelkių –Aukštumalą! Žygeiviai kviečiami keliauti 7 km ilgio maršrutu, susipažįstant su pelkės vertybėmis ir Aukštumalės aukštapelkės atkūrimo darbais.
Žuvinto biosferos rezervate vasario 2 dieną vyks renginys, kuriame siūloma susipažinti su neeiline Žuvinto gamta, žygiuojant įdomiausiomis jo vietomis. Renginio dalyviai turės galimybę apsilankyti Žuvinto ežere, kurio klaidūs užutėkiai yra geriausiai pajuntami vaikštant žiemą ledu. Taip pat susipažinti su žiemą specialiai tvarkomomis tarpinėmis pelkėmis ir žemapelkėmis. Negalintiems vykti į pelkę – kitas maršrutas: demonstraciniai gamtotvarkos darbai Liepakojų botaniniame draustinyje ir Kiaulyčios botaniniame zoologiniame draustinyje.
Pasaulinės pelkių dienos proga vasario 3 dieną 10 val. į žygį po Kamanų pelkę kviečia ir Kamanų gamtinio rezervato direkcija. Žygyje keliautojai aplankys Salų ir Nimfėjų ežerėlius, Šiaurinę, Skendenio ir Paežerio klampynes, Kamanų ežerą. Renginio dalyviams specialistai papasakos apie pelkių išsaugojimo būtinumą ir reikšmę, bus pristatyti nuveikti darbai.
Dažnai kyla klausimas, kodėl Pelkių diena minima vasario 2 dieną? Būtent šią dieną 1971 metais Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta tarptautinės svarbos Pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui.
Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo.
Pelkė – drėgmės pertekliaus plotas sausumoje, apaugęs ypatinga augalija. Pelkėse, laikui bėgant, iš augalijos liekanų susidaro durpių klodai. Pelkės skirstomos į aukštapelkes, tarpines ir žemapelkes. Saugokime pelkes kartu, nes jos yra labai svarbios mūsų gamtinei aplinkai.
